Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Nauji teisės aktai, aktualūs vežėjams

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005-06-01 įsakymu Nr. 1B-392 (įsigaliojo 2005-06-10, žin., 2005, Nr. 72-2637) netekusiu galios pripažintas Muitinės departamento direktoriaus 2001-08-13 įsakymas Nr. 496 Dėl bendrosios garantijos sutarties tarp Muitinės departamento ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ Nr. L01 įgyvendinimo (žin., 2001, Nr. 72-2555).

Minėtu įsakymu buvo reglamentuojami veiksmai (jų imasi teritorinė muitinė, kuriai priklauso išvykimo įstaiga) Procedūrų kontrolės skyriui per 20 darbo dienų nuo TIR knygelės baltojo lapo įforminimo negavus iš teritorinės muitinės, kuriai priklauso paskirties įstaiga, TIR knygelės žaliojo lapo atplėšiamosios dalies, gavus pranešimа apie TIR procedūros užbaigimа su išlyga arba nustačius, jog procedūra užbaigta neteisėtu arba apgaulės būdu.

***

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005-06-03 įsakymu Nr. 1B-398 Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 1999-07-22 įsakymo Nr. 197 „Dėl Atplaukiančių (išplaukiančių) laivų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (įsigaliojo 2005-06-10, žin., 2005, Nr. 72-2638) pakeistos ir nauja redakcija išdėstytos Atplaukiančių (išplaukiančių) laivų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklės. Jos reglamentuoja atplaukiančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostа bei iš jo išplaukiančių laivų bylų registravimo, tvarkymo bei saugojimo tvarkа.

Remiantis šių taisyklių nuostatomis, asmenys, turintys teisę disponuoti prekėmis (prekių savininkai arba jų įgalioti asmenys), privalo pateikti į Klaipėdos valstybinį jūrų uostа atgabentų arba iš jo išgabenamų prekių (krovinių) muitinį tikrinimа atliekančiai muitinės įstaigai tokius dokumentus:

· konosamentus (Bill of Lading);

· TIR knygeles (jeigu prekės į Klaipėdos valstybinį jūrų uostа ar iš jo gabenamos automobilių transportu su TIR knygelėmis);

· ATA knygeles;

· CMR važtaraščius (jeigu prekės į Klaipėdos valstybinį jūrų uostа ar iš jo gabenamos automobilių transportu);

· SMGS arba CIM važtaraščius (jeigu prekės į Klaipėdos valstybinį jūrų uostа ar iš jo gabenamos geležinkelių transportu);

· Pasaulinės pašto sаjungos aktų nustatytus dokumentus (jeigu gabenamos pašto siuntos);

· Bendrijos prekių statusа įrodančius dokumentus T2L, T2LF, T2M arba jiems prilyginamus dokumentus (sаskaitas faktūras ar transporto dokumentus su atitinkamomis žymomis jei gabenamos Bendrijos prekės);

· kitus prekes (krovinius) lydinčius dokumentus.

Atsižvelgdama į prekių (krovinių) gabenimo, perkrovimo ir laikymo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste aplinkybes, muitinį tikrinimа atliekanti muitinės įstaiga gali pareikalauti iš laivų kapitonų, jų įgaliotų asmenų ar laivų agentų, asmenų, turinčių teisę disponuoti prekėmis, uosto komplekso naudotojų, vežėjų ar krovinių ekspeditorių tokių papildomų dokumentų:

· prašymų krovos darbams vykdyti;

· krovinių priėmimo ir perdavimo dokumentų (aktų);

· krovinio aprašų;

· laivų kapitonų deklaracijų (jei gabenami žvejybos produktai);

· leidimų vežti keleivius ir krovinius tarptautiniais maršrutais;

· išrašų iš laivų žurnalų;

· laivų nuosavybės teisių liudijimų.

Laivo byla pradedama formuoti laivui atplaukus į Klaipėdos valstybinį jūrų uostа ir baigiama formuoti jam išplaukus iš uosto, sudėjus į jа teisės aktų nustatyta tvarka patikrintus ir įformintus pirmiau nurodytus dokumentus. Jie dedami į laivų bylas po to, kai nustatyta tvarka atliekamas dokumentų muitinis tikrinimas ir įforminimas.

Suformuotos laivų bylos perduodamos muitinės posto, kuriame baigta formuoti laivo byla, viršininkui arba muitinės pareigūnui, Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko įsakymu paskirtam atsakingu už dokumentų priėmimа ir apskaitа muitinės poste. Suformuotos laivų bylos saugomos muitinės poste, kuriame jos baigtos formuoti iki kitų metų gruodžio 31 d. Pasibaigus laivų bylų saugojimo muitinės poste laikui, jos perduodamos į Klaipėdos teritorinės muitinės archyvа.

Laivų bylose sukauptų dokumentų kopijos išduodamos tokia pačia tvarka kaip ir kitų teritorinėse muitinėse saugomų dokumentų kopijos.

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2005-06-16 įsakymu Nr. VA-53 (įsigaliojo 2005-06-22, žin., 2005, Nr. 77-2805) patvirtintos Akcizais apmokestinamų prekių gavimа patvirtinančių įrodymų pateikimo taisyklės. Jos nustato tvarkа, kaip akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, negavęs akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento (AAD) trečiojo egzemplioriaus, patvirtinančio, kad iš sandėlio į kitа Europos Sаjungos valstybę narę išgabentos akcizais apmokestinamos prekės pasiekė gavėjа arba kad buvo išgabentos iš Europos Bendrijos teritorijos, gali įrodyti, kad prekės gautos paskirties vietoje (ar atitinkamai išgabentos iš Europos Bendrijos teritorijos).

AAD antrojo arba ketvirtojo egzemplioriaus kopija, patvirtinta valstybės narės kompetentingos institucijos, yra laikoma įrodymu, patvirtinančiu prekių siuntėjo tinkamа mokestinių prievolių įvykdymа dėl į kitа valstybę narę išgabentų (ar atitinkamai išgabentų iš Europos Bendrijos teritorijos) prekių. Tuo atveju, kai yra pamesti visi AAD egzemplioriai, įrodymu, patvirtinančiu prekių siuntėjo tinkamа mokestinių prievolių įvykdymа dėl į kitа valstybę narę išgabentų (ar atitinkamai išgabentų iš Europos Bendrijos teritorijos) prekių yra laikomas valstybės narės kompetentingos institucijos laisvos formos patvirtinimas apie prekių gavimа paskirties vietoje ir šių prekių įtraukimа į gavėjo apskaitа.

Kai prekių siuntėjas negauna tokių įrodymų ir yra išnaudojęs visas savo turimas priemones jiems gauti, jis turi teisę kreiptis į apskrities valstybinę mokesčių inspekcijа, kurios aptarnaujamoje teritorijoje yra įregistruotas sandėlis, su laisvos formos prašymu gauti kitos valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintа AAD antrojo arba ketvirtojo egzemplioriaus kopijas ir kitus pirmiau nurodytus įrodymus.

šiose taisyklėse išdėstyti įrodymai gali būti pateikiami tik tuo atveju, jeigu prekių siuntėjas iki kito mėnesio, einančio po to, kurį išgabentos prekės turėjo būti gautos kitoje valstybėje narėje ar pateiktos išvykimo iš Europos Bendrijos valstybės narės muitinei, 15 d. negavęs patvirtinto AAD trečiojo egzemplioriaus, ne vėliau kaip per 10 d. po šio termino pabaigos apie tai nustatyta tvarka yra informavęs apskrities

valstybinę mokesčių inspekcijа.

***

Vidaus reikalų ministro 2005-06-14 įsakymu Nr. 1V-186 (įsigalios 2005-08-31, žin., 2005, Nr. 76-2776) patvirtinta:

· Vairuotojo pažymėjimo blanko aprašymas;

· Vairuotojo pažymėjimo blanko privalomoji forma.

Nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimo blankas turi būti pagamintas iš polikarbonato. Blanko formatas – 85,60 x 53,98 mm. Blanko fono pagrindinė spalva rausva. Kitos ofseto spalvos – mėlyna, geltona. Antrojoje pusėje lazeriu graviruojama transporto priemonių kategorijų lentelė, įrašai ir įrašai / lentelės grafos:

· 9 - transporto priemonių kategorijų kodai, simboliai ir trumpas aprašymas;

· 10 - teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemones pirmojo suteikimo data, kuri įrašoma iš naujo, jeigu pažymėjimas keičiamas;

· 11 - teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemones galiojimo pabaigos data;

· 12 - vairuotojui taikomų apribojimų pagal suteiktа teisę vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę kodai ir juos papildanti informacija;

· 13 - gali būti įrašoma informacija, kurios reikia pažymėjimui tvarkyti, arba su kelių eismo saugumu susijusi informacija;

· 14 - gali būti įrašoma informacija, kurios reikia pažymėjimui tvarkyti, arba su kelių eismo saugumu susijusi informacija (kraujo grupė).

***

švietimo ir mokslo ministro 2005-05-30 įsakymu Nr. ISAK-976 Dėl studentų, priimamų 2005 m. į valstybines aukštаsias mokyklas ir mokslinių tyrimų įstaigas, turinčias kartu su universitetais bendrа doktorantūros teisę, skaičių pagal institucijas, studijų formas, kryptis ir finansavimo pobūdį patvirtinimo (įsigaliojo 2005-06-10, žin., 2005, Nr. 72-2623) patvirtintas taip pat ir studentų, norinčių studijuoti transporto inžinerijos specialybę Lietuvos universitetuose, skaičius. Pirmosios pakopos studijoms patvirtintas studentų skaičius - 458, antrosios pakopos – 145 studentai. Transporto inžinerijos specialistus ruoš Klaipėdos universitetas, Kauno technologijos universitetas bei Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

***

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-05-30 įsakymu Nr. 5-V-334 (įsigalios 2005-09-01, žin., 2005, Nr. 72-2635) patvirtinti:

· Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos nuostatai;

· Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos struktūros schema.

Tarnybos paskirtis – pagal suteiktus policijos generalinio komisaro įgaliojimus kartu su Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos atstovauti policijai valstybinėje eismo saugumo sistemoje, vykdyti eismo priežiūrа Lietuvos Respublikos keliuose, taip pat vykdyti kitas teisės aktuose pavestas tam tikras specialiаsias funkcijas šalies mastu ir neteritoriniu principu. Tarnybos adresas: Giraitės g. 3, LT-03150 Vilnius.

įgyvendindama uždavinius, Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba atlieka šias funkcijas:

· lydi didžiagabarites transporto priemones bei transporto priemones, kuriomis vežami keleiviai, masinių ar kitokių renginių dalyviai;

· vykdydama Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus dėl užsieniečių buvimo ir migracijos, tikrina keliuose transporto priemones, asmenis bei krovinius;

· išaiškina Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nustatyta tvarka įformina eismo įvykių, kurių metu nenukentėjo žmonės, medžiagas;

· tikrina, ar neviršyta leistina transporto priemonių ir transporto junginių masė ir matmenys, koordinuoja tokius patikrinimus šalies mastu;

· kontroliuoja eisme dalyvaujančių transporto priemonių techninę būklę bei koordinuoja tokius tikrinimus šalies mastu;

· vykdo vairuotojų darbo ir poilsio režimo kontrolę bei koordinuoja tokius patikrinimus šalies mastu;

· koordinuoja ir kontroliuoja policijos įstaigų vairuotojų pažymėjimų išdavimo ir keitimo padalinių veiklа, dalyvauja sprendžiant vairuotojų pažymėjimų gaminimo, išdavimo ir keitimo klausimus, rengia veiklos tobulinimo metodines rekomendacijas;

· rengia policijos pareigūnams atmintines, informacinius biuletenius, skleidžia teigiamа darbo patirtį, formuoja policijos įvaizdį kelių eismo saugumo užtikrinimo srityje ir kt.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-06 nutarimu Nr. 614 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-08-13 nutarimo Nr. 992 „Dėl atskaitymų nuo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų“ pakeitimo (įsigaliojo 2005-06-10, žin., 2005, Nr. 72-2600) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narių atskaitymų nuo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pasirašytų draudimo įmokų (gautų ar gautinų draudimo įmokų, įtraukiamų į apskaitа teisės aktų nustatyta tvarka) dydis yra 4,5 proc. (iki šiol – 5 proc.).

Naujasis atskaitymų dydis pradedamas taikyti apskaičiuojant atskaitymus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui nuo 2005 m. II ketvirtyje pasirašytų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų.

Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymu (įsigalios 2006-01-01, žin., 2005, Nr. 76-2742) įvestas naujas – socialinis mokestis bei pakeistas nekilnojamojo turto mokesčio pavadinimas. Iki šiol galiojęs „įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis“ pavadintas „nekilnojamojo turto mokesčiu“.

***

2006-06-07 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymа (įsigalios 2006-01-01, žin., 2005, Nr. 76-2741). Nekilnojamojo turto mokesčio objektas yra:

· fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis Lietuvoje, išskyrus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius bei inžinerinius statinius, jeigu jie nėra ekonominei ar individualiai veiklai naudojamas nekilnojamasis turtas arba nėra neterminuotai ar ilgesniam kaip 1 mėnesio laikotarpiui perduoti naudotis juridiniams asmenims;

· juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje.

Mokestį moka fiziniai ir juridiniai asmenys. Mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Mokesčio tarifas – 1 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės.

Nekilnojamojo turto mokestine ver

te laikoma nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė bei įstatyme nurodytais atvejais nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atkuriamosios vertės (kaštų) metodu. Nekilnojamojo turto mokestine verte gali būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimа.

Mokestį už fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantį nekilnojamаjį turtа (arba jo dalį), išskyrus nekilnojamаjį turtа (arba jo dalį), neterminuotai ar ilgesniam kaip 1 mėnesio laikotarpiui perduotа naudotis juridiniams asmenims, apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka fiziniai asmenys.

Mokestį už juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantį nekilnojamаjį turtа (arba jo dalį) bei juridiniams asmenims neterminuotai ar ilgesniam kaip 1 mėnesio laikotarpiui perduotа naudotis nekilnojamаjа turtа (arba jo dalį), nuosavybės teise priklausantį fiziniams asmenims, apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka juridiniai asmenys.

Juridiniai asmenys moka avansinį mokestį. Kiekvienas avansinis mokestis sudaro 1/4 sumos, apskaičiuotos taikant juridiniam asmeniui einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto mokestinei vertei nustatytа mokesčio tarifа. Avansiniai mokesčiai sumokami atitinkamai iki einamųjų kalendorinių metų kovo 31 d., birželio 30 d. ir rugsėjo 30 d.. Jeigu mokesčio suma neviršija 1 500 Lt., juridinis asmuo avansinio mokesčio mokėti neprivalo.

Mokesčio mokėtojai vietos mokesčių administratoriui atitinkamo mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijа pateikia iki kitų kalendorinių metų vasario 1 d. Deklaracijos formа, jos pildymo ir pateikimo tvarkа nustato centrinis mokesčių administratorius.

***

Lietuvos Respublikos Seimas 2005-06-07 priėmė Laikinаjį socialinio mokesčio įstatymа (žin., 2005, Nr. 76-2739). šio įstatymo tikslas – užtikrinti socialinių programų ir priemonių, mažinančių skurdа ir socialinę atskirtį, vykdymo finansavimа. įstatymas įsigalios nuo 2006-01-01 ir taikomas apskaičiuojant mokestį už 2006 m. ir 2007 m. prasidėjusius mokestinius laikotarpius.

Socialinį mokestį moka tie juridiniai asmenys, kurie už tа patį mokestinį laikotarpį privalo mokėti pelno mokestį nuo apmokestinamojo pelno. Mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su mokesčio mokėtojui Pelno mokesčio įstatymo nustatytu pelno mokesčio mokestiniu laikotarpiu. Mokesčio deklaracija yra metinė, pateikiama Pelno mokesčio įstatyme nustatytais metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo terminais.

Mokesčio bazė yra Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas. Juridinių asmenų, nurodytų Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. (vienetų, kuriuose vidutinis sаrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 mln. Lt) bei 4 d. (vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 mln. Lt), mokesčio bazė mažinama suma, kuriai taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas.

Apskaičiuojant mokestį už 2006 m. prasidėjusį mokestinį laikotarpį, taikomas 4 proc. mokesčio tarifas. Apskaičiuojant mokestį už 2007 m. prasidėjusį mokestinį laikotarpį, taikomas 3 proc. mokesčio tarifas.

Mokesčio mokėtojai avansinio mokesčio sumа apskaičiuoja pagal numatomа einamojo mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno sumа. Apskaičiuota avansinio mokesčio suma už 2006 m. prasidėsiantį mokestinį laikotarpį negali būti mažesnė kaip 4 proc. praėjusio pelno mokesčio mokestinio laikotarpio faktiškai apskaičiuotos apmokestinamojo pelno sumos. Apskaičiuota avansinio mokesčio suma už 2007 m. prasidėjusį mokestinį laikotarpį negali būti mažesnė kaip 3 proc. praėjusio pelno mokesčio mokestinio laikotarpio faktiškai apskaičiuotos apmokestinamojo pelno sumos. Avansinis mokestis turi būti sumokėtas po 1/3 apskaičiuoto avansinio mokesčio sumos iki mokestinio laikotarpio trečio mėnesio paskutinės dienos, šešto mėnesio paskutinės dienos bei devinto mėnesio paskutinės dienos.

***

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (žin., 2005, Nr. 76-2743) pakeisti gyventojų pajamų mokesčio tarifai, įsigaliosiantys nuo 2006-07-01. Nustatyta, kad nuo 2006-07-01 iki 2007-12-31 pajamų mokestis yra 15 ir 27 proc., nuo 2008-01-01 pajamų mokesčio tarifai – 15 ir 24 proc., jeigu įstatyme nenustatyta kitaip.

Metinis neapmokestinamasis pajamų dydis (MNPD) nustatomas sudedant tam gyventojui taikytinus mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių NPD dydžius.

Apskaičiuojant 2006 m. mokestinio laikotarpio apmokestinamаsias pajamas, pirmiausia iš mokestinio laikotarpio pajamų, apmokestinamų taikant 33 proc. pajamų mokesčio tarifа, atimama MNPD dalis, atitinkanti ne daugiau kaip to mokestinio laikotarpio pirmais 6 mėnesiais pagal šio straipsnio nuostatas taikytinų NPD sumа, o likusi MNPD dalis arba, jei gyventojas tokių pajamų negavo – MNPD atimant iš pajamų, apmokestinamų taikant 27 proc. pajamų mokesčio tarifа. Jei pajamų, apmokestinamų taikant 27 proc. pajamų mokesčio tarifа, neužtenka arba gyventojas tokių pajamų negavo, tai neatskaityta MNPD dalis pirmiausia atimama iš pajamų, kurios apmokestinamos taikant 33 proc. pajamų mokesčio tarifа, o jei tokių pajamų neužtenka arba gyventojas tokių pajamų negavo, MNPD ar neatskaityta jo dalis atimami iš pajamų, kurios apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifа.

Apskaičiuojant 2007 m. mokestinio laikotarpio apmokestinamаsias pajamas, MNPD atimamas pirmiausia iš mokestinio laikotarpio pajamų, kurios apmokestinamos taikant 27 proc. pajamų mokesčio tarifа, o jei tokių pajamų neužtenka arba gyventojas tokių pajamų negavo, MNPD ar neatskaityta jo dalis atimami iš pajamų, kurios apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifа.

Apskaičiuojant 2008 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamаsias pajamas, MNPD atimamas pirmiausia iš mokestinio laikotarpio pajamų, kurios apmokestinamos taikant 24 proc. pajamų mokesčio tarifа, o jei tokių pajamų neužtenka arba gyventojas tokių pajamų negavo, MNPD ar neatskaityta jo dalis atimami iš pajamų, kurios apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifа.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš minėto įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos gali atskaityti pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumа, sumokėtа užsienio valstybėje nuo toje valstybėje per tа mokestinį laikotarpį gautų pajamų, jeigu ši valstybė nėra įtraukta į finansų ministro nustatytа tikslinių teritorijų sаrašа. ši nuostata taikoma apmokestinant ir deklaruojant 2005 m. bei vėlesnių metų pajamas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus 2005-06-14 įsakymu Nr.

50-V (įsigaliojo 2005-06-19, žin., 2005, Nr. 76-2791) patvirtinti Auditoriams ir buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti keliа pinigų plovimui. šie nurodymai skirti auditoriams, kurie teikia audito ir / ar kitas paslaugas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos audito įstatymu ir Lietuvos Respublikos įmonėms bei užsienio įmonių atstovybėms (filialams), įregistruotoms ir veikiančioms Lietuvos Respublikoje, kurių pagrindinė veikla yra buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugų teikimas (toliau vadinsime įmonėmis). šių nurodymų paskirtis – padėti įmonėms savo veikloje tinkamai įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, kurie užkirstų keliа pinigų plovimui per Lietuvos Respublikoje veikiančias įmones.

įmonės privalo nustatyti kliento tapatybę, dalyvaujant pačiam klientui ar jo atstovui, šiais atvejais:

· prieš sudarydamos sutartis su klientu;

· prieš atlikdamos vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias operacijas su pinigais arba sudarydamos sandorius, kurių suma viršija 50 000 Lt ar jа atitinkančiа sumа užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai kliento tapatybė jau yra nustatyta.

įmonės privalo tvarkyti registrа apie:

· vienkartinius atsiskaitymus grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų ar mokamų grynųjų pinigų suma viršija 50 000 Lt arba jа atitinkančiа sumа užsienio valiuta;

· įtartinas operacijas.

įmonė privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, atsakingus už pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimа toje įmonėje, taip pat darbuotojus, atsakingus už registrų tvarkymа ir informacijos pateikimа Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Apie paskirtus darbuotojus raštu informuojama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. įmonė taip pat privalo paskirti už įtartinų operacijų sustabdymа atsakingus vadovaujančius darbuotojus.

įmonės privalo informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybа:

· apie kliento atliekamas įtartinas operacijas su pinigais;

· vienkartinius atsiskaitymus grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų ar mokamų grynųjų pinigų suma viršija 50 000 Lt arba jа atitinkančiа sumа užsienio valiuta.

įmonės privalo nustatyti atitinkamas vidaus kontrolės procedūras, kurios užkirstų keliа su pinigų plovimu susijusioms operacijoms su pinigais, ir užtikrinti, kad jų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę bei supažindinti su pinigų plovimo prevencijos priemonėmis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-06-16 įsakymu Nr. A1-169 (įsigaliojo 2005-06-22, žin., 2005, Nr. 77-2801) patvirtintas Informavimo apie komandiruojamus darbuotojus tvarkos aprašas. Aprašas nustato informacijos apie komandiruojamus darbuotojus ir jiems taikomas garantijas pateikimo Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniams skyriams tvarkа.

Darbdavys, siunčiantis darbuotojа iš valstybės narės arba darbuotojа iš kitos valstybės laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui arba dirbti statybos darbus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, privalo komandiruojamo darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietos Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui pateikti nustatytos formos pranešimа lietuvių kalba (priedas) apie komandiruojamam darbuotojui taikomas nuostatas.

Pranešimas paštu arba faksu turi būti pateiktas ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki komandiruojamo darbuotojo darbo Lietuvos Respublikos teritorijoje pradžios. Ypatingais iš anksto nenumatytais atvejais (pavyzdžiui, darbuotojas komandiruojamas dirbti neatidėliotinus mechanizmų arba įrengimų remonto ir atstatymo darbus, jeigu dėl jų gedimo didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbа arba gali sugesti medžiagos ar įrengimai ir kt.) pranešimas pateikiamas pirmаjа komandiruoto darbuotojo darbo Lietuvos Respublikos teritorijoje dienа.

***

Socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro 2005-06-16 įsakymu Nr. A1-168/V-499 Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (įsigaliojo 2005-06-22, žin., 2005, Nr. 77-2802) nauja redakcija išdėstyta ir patvirtinta Bazinio darbingumo procentų lentelė.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2005-06-10 įsakymu Nr. V-219 Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2004-06-21 įsakymo Nr. V-249 „Dėl Apdraustųjų įskaitos duomenų koregavimo“ pakeitimo (išrašas) (įsigaliojo 2005-06-19, žin., 2005, Nr. 76-2790) pakeistos ir nauja redakcija išdėstytos Apdraustųjų įskaitos duomenų koregavimo taisyklės. Jos nustato apdraustųjų įskaitos informacinėje duomenų bazėje kaupiamų valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų duomenų apie praėjusius draudimo laikotarpius ir / ar draudžiamаsias praėjusio laikotarpio pajamas koregavimo tvarkа. Apdraustojo asmens duomenys apie praėjusį draudimo laikotarpį ir praėjusio laikotarpio draudžiamаsias pajamas gali būti koreguojami:

· draudėjo prašymu;

· apdraustojo asmens prašymu;

· Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus ir / ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus iniciatyva;

· pagal patikrinimo rezultatus;

· pagal įsiteisėjusį teismo sprendimа;

· pagal Lietuvos darbo biržos teritorinės darbo biržos pateiktus duomenis;

· pagal Europos Sаjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos valdžios institucijos paskirtos įstaigos išduotа pažymа dėl taikytinų teisės aktų.

***

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 646 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-06-05 nutarimo Nr. 782 „Dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (įsigaliojo 2005-06-17, žin., 2005, Nr. 75-2724) nustatyta, kad duomenys apie praėjusį draudimo laikotarpį ir draudžiamаsias praėjusio laikotarpio pajamas apdraustųjų įskaitos informacinėje duomenų bazėje gali būti tikslinami pagal darbdavio (draudėjo) pateiktа rašytinį motyvuotа prašymа, kuriame pagrindžiamos duomenų keitimo priežastys, kartu pateikiant duomenų keitimo būtinumа įrodančius dokumentus bei atitinkamus pranešimus apie apdraustojo keičiamus duomenis ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pervestа trūkstamа valstybinio socialinio draudimo įmokų

ir delspinigių sumа arba pagal patikrinimų rezultatus. Duomenys apie praėjusį draudimo laikotarpį ir praėjusio laikotarpio draudžiamаsias pajamas gali būti tikslinami už ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį nuo draudėjo kreipimosi dienos.

***

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 (įsigaliojo 2005-06-17, žin., 2005, Nr. 75-2725) nauja redakcija išdėstytos ir patvirtintos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės. Jose nustatoma Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo, vykdymo ir finansinės atskaitomybės tvarka, valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo, delspinigių ir baudų išieškojimo laiko atidėjimo ir atleidimo nuo delspinigių ir baudų mokėjimo tvarka, nedarbo socialinio draudimo įmokų pervedimo į Užimtumo fondа terminai bei tvarka ir kt.

Fondo pajamas sudaro draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, iš jų savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokos, valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos, baudos, delspinigiai, asignavimai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, taip pat socialinio draudimo įmokų sumos už valstybės lėšomis apdraustus asmenis, atgautos į ankstesnių metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas nurodytos abejotinai atgautinos sumos, Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos pajamos ir iš turimo kapitalo gaunamos pajamos bei asignavimai iš kitų valstybės piniginių išteklių lėšoms, pervedamoms į pensijų fondus, kompensuoti. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai paprastai skiriami tada, kai dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors valstybinio socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai šiai draudimo rūšiai nekeičiami arba keičiami nepakankamu dydžiu.

ūkio ministro 2005-06-10 įsakymu Nr. 4-237 (įsigaliojo 2005-06-17, žin., 2005, Nr. 75-2731) patvirtintos Finansinės paramos mažų ir vidutinių įmonių inovaciniams projektams teikimo taisyklės. Jos nustato principus, sаlygas ir tvarkа, kuria taisyklėse keliamus reikalavimus atitinkantys pareiškėjai gali pretenduoti į finansinę paramа inovaciniams projektams įgyvendinti iš ūkio ministerijos programų lėšų. Bendrasis finansinės paramos tikslas – skatinti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrа, konkurencingumo didėjimа ir aktyvų skverbimаsi į pasaulio rinkas. Specifinis finansinės paramos tikslas – sumažinti mažų ir vidutinių įmonių inovacinės veiklos rizikа bei paskatinti šias įmones kurti, plėtoti ir teikti į rinkа naujus arba ženkliai pagerintus gaminius, paslaugas ir procesus, padidinti mažų ir vidutinių įmonių išlaidas moksliniams tyrimams, technologijų plėtojimui ir inovacijoms.

Pagal šias taisykles teikiamos finansinės paramos prioritetai:

· projekto rezultatai yra svarbūs pareiškėjo ar atitinkamos Lietuvos pramonės šakos plėtros potencialui ir konkurencingumui (dėl to išaugs našumas, produktyvumas, kokybė, padidės pardavimas, išsiplės pardavimo rinkos, ypač eksportas ir kt.);

· projekte nagrinėjami klausimai pasižymi itin aukštu naujoviškumo ir technologinio kompleksiškumo laipsniu (planuojami rezultatai yra naujovė ne tik Lietuvos, bet ir platesniu mastu);

· projektas tiesiogiai prisideda prie Europos Komisijos mokslinių tyrimų, technologijų plėtojimo ir inovacijų programų tikslų ar pagal šias programas vykdomų projektų įgyvendinimo;

· tęstinis projektas, kurio rezultatai ir ateityje bus naudojami ir duos ekonominės ar komercinės naudos. Pirmenybė teikiama projektams, kurių ankstesni etapai jau yra įgyvendinti.

Reda ALEKSYNAITė

"Vežėjų žinios"
Liepa Nr. 14 (98)

"Linava" informuoja

Naujienos

"Linavos" mokymo centras

Planuojami mokymo kursai ir seminarai

Vž informacija

UAB „AKMUVA“

Teisė

Nauji teisės aktai, aktualūs vežėjams