Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Kai darbas – ne prievolė...

Moteris prie lengvojo automobilio vairo – įprastas ir kasdieniškas reiškinys, tačiau moterį, vežiojančiа keleivius miesto gatvėmis autobusu, kol kas dar sutiksi retokai. štai tarp beveik šešių šimtų UAB „Vilniaus autobusai“ vairuotojų – vos šešios moterys. šįkart mūsų žurnale svečiuojasi viena iš jų – Oksana DAšKEVIč, maloniai sutikusi papasakoti apie savo darbo kasdienybę, jo džiaugsmus bei rūpesčius.

- Taigi kaip reaguoja keleiviai pamatę, kad juos veža moteris?

- Dėmesį atkreipia dauguma. Vyrai dažnai prieina, pakalbina, bent nusišypso. į ilgesnes kalbas su keleiviais nesileidžiu, tačiau šypsena į šypsenа būtinai atsakau. Sulaukiu ir komplimentų, o tai moteriai visada malonu. Gal dėl to ir mėgstu savo darbа – patinka bendrauti su žmonėmis, stebėti juos.

- Ar netenka išgirsti piktų replikų? Juk vis dar daug manančių, kad moteris – kur kas prastesnė vairuotoja už vyrа, liaudyje tebeklaidžioja įvairiausi vairuojančias moteris pašiepiantys posakiai...

- Nemalonių, nuotaikа sugadinančių replikų dar neteko girdėti. Matyt, į mano autobusа nelipa pagiežingi, pikti žmonės. Galbūt jų nuotaika pragiedrėja pamačius prie vairo moterį...

- Tačiau keleivių juk būna visokių – ir piktų, ir agresyvių, ir apsvaigusių. Ar neteko su tokiais susidurti?

- Džiaugiuosi, kad per visа darbo laikotarpį didesnių konfliktų su keleiviais nepasitaikė. Tiesa, kartа į autobusа įlipo gerokai įsilinksminusi jaunuolių kompanija. Kai įsitaisę gale vaikinai išsitraukė „bambalius“ su alumi, sustabdžiau autobusа, priėjau prie jų ir griežtai pareikalavau liautis. Keista, tačiau jie tuoj pat sureagavo – atsiprašė, paslėpė alų ir pritilo. Esu rami ir santūri, tačiau jei kas rimtai išvestų iš pusiausvyros, ko gero, gautų ne vien žodinį atkirtį...

Iš kolegų tenka išgirsti apie kur kas rimtesnius susidūrimus su keleiviais. Ypač sudėtinga, kai vėlų vakarа tenka vežti įsilinksminusias jaunimo kompanijas iš koncertų, sporto varžybų. Autobusas tokiais atvejais į parkа gali grįžti ir išdaužytais langais, ir supjaustytomis sėdynėmis, ir visiškai suniokotu salonu.

- Sostinės autobusų parke iš moterų keleivinio transporto priemonę vairuojate seniausiai. Kas paskatino sėsti prie autobuso vairo?

- į vairuotojų gretas pakliuvau visai atsitiktinai. Dirbau UAB „Vilniaus autobusai“ konduktore – vilniečiai, manau, dar prisimena tuos laikus, kai bilietus pardavinėjantis žmogus važinėjo kiekviename autobuse. Tačiau tai netruko ilgai: vienа dienа buvom įspėti, kad po poros mėnesių visus konduktorius atleis iš darbo. štai tada Transporto skyriaus viršininkas ir pasiūlė sėsti prie vairo.

Vairuotojos karjerа pradėjau nuo mikroautobuso „Lublin“ – jam vairuoti reikia D1 kategorijos. Darbas iš karto „užkabino“. Netrukus įgijau D vairuotojo kategorijа ir gavau nedidukа „Mercedes-Benz Cito“. šiuo metu galiu vairuoti bet kokio ilgio ar dydžio autobusа. Nuo praėjusių metų rudens drauge su dviem porininkais važinėju naujutėliu „Volvo“.

šiais metais įgijau antrаjа autobuso vairuotojo klasę. Dalyvavau parke surengtose varžybose, kur iš maždaug šimto dalyvių vyrų buvau 48-ta. Aukštesnė vairuotojo klasė, be abejo, užtikrina ir didesnį atlyginimа.

- Vairuoti naujа, modernų „Volvo“ turbūt smagiau?

- Naujieji autobusai nuo senųjų „Ikarus“ ar „Karosa“ skiriasi lyg diena nuo nakties. „Volvo“ ne tik saugesnis, bet ir daug patogesnis vairuotojui. Sėdynė bei vairas lengvai prisitaiko prie bet kokio ūgio žmogaus. Vairavimа palengvina ir automatinė pavarų dėžė. Patogiai išdėstyti veidrodėliai, per kuriuos gerai matyti visas autobuso kėbulas, įlipantys ir išlipantys keleiviai. Karštа vasarа labai pagelbsti kondicionieriai, o žiemа „Volvo“ kabinoje šilta. žodžiu, privalumų daug. Tačiau patogi darbo vieta vairuotojui – ne komforto elementas, o būtinybė: nepatogiai sėdėdamas ilgai nepavažiuosi. Nelabai įsivaizduoju, kaip vyrams tenka visа dienа vairuoti senuosius „Ikarus“...

- Autobuso vairuotojo darbas sunkus netgi vyrui. Ar moterims parke daromos kokios nors nuolaidos?

- Visi – tiek vyrai, tiek moterys – dirbame pagal tuos pačius grafikus: keturias dienas – rytinėje pamainoje, dvi – ilsiesi, po to vėl keturias – vakarinėje. Tiesa, dabar atsirado dar viena – naktinė – pamaina. Netgi negalėčiau pasakyti, kuri iš jų sunkesnė – visos turi ir privalumų, ir trūkumų. į rytinę privalai atsikelti kone vidury nakties – į pirmаjį reisа išvažiuoji prieš penkias ryto. Parke turi būti dar anksčiau, nes pamaina prasideda 4 val.15 min. Baigiasi antrа–trečiа valandа dienos. Atrodytų, lieka šiek tiek laisvo laiko iki vakaro, tačiau jei kitа rytа vėl tenka keltis trečiа nakties, miegoti einu vėliausiai aštuntа vakare. Vakarinė pamaina patogesnė tuo, kad nereikia keltis vidurnaktį, tačiau namo grįžti tada, kai dauguma miesto gyventojų jau sapnuoja kelintа sapnа.

- Ko gero, nuo tokio darbo kenčia sveikata...

- Be abejo, toks dienos ritmas nenatūralus bet kurio žmogaus organizmui. Seniai prie autobusų vairo sėdintieji paprastai skundžiasi nugaros skausmais. Be to, kenčia ir vairuotojo skrandis – per pietų pertraukai skirtа pusvalandį vos spėji sukimšti iš namų atsineštа sumuštinį, apie karštus pietus tegali tik pasvajoti.

Maršruto grafikas paprastai labai įtemptas – per penkias galinėje stotelėje pailsėti skirtas minutes ne visada spėji atsikvėpti. Tačiau jei miesto gatvėse spūstys, prarandi ir jas – nestovėsi, kai stotelėje laukia ir nervinasi keleiviai...

Sveikatai kenkia net ir tokia komfortа užtikrinanti priemonė kaip kondicionierius. Per didelius karščius jis gali greitai susargdinti – išlipęs iš vėsios kabinos į karštį, netrunki persišaldyti.

Tačiau kalbu tik teoriškai – pati dėl sveikatos problemų neturiu, labai mėgstu savo darbа, ir jokios ligos ar negalavimai kol kas jo dirbti netrukdo.

- šeima jau įprato prie tokio Jūsų darbo ritmo?

- Gyvenu su suaugusia dukra – šiais metais ji baigė dvyliktа klasę, dabar – studentė. Džiaugiuosi, kad dukra labai savarankiška, nuo mažų dienų įpratusi susitvarkyti be mamos pagalbos, todėl nei skundžiasi, nei prieštarauja.

- Kaip manote, ar skiriasi vyro ir moters vairavimo stilius? Ar nematydama vairuotojo galite pasakyti, kas sėdi prie automobilio vairo?

- Nemanau, kad moterys vairuoja blogiau už vyrus. Vyrai, sakyčiau, labiau linkę rizikuoti, dažnai būna įžūlesni, labiau skuba, pažeidinėja eismo taisykles. Autobuso vairuotojo darbo stilius, ko gero, priklauso ne tiek nuo lyties, kiek nuo žmogaus temperamento. Visi sako, kad mano vairuojamas autobusas važiuoja tolygiai, stengiuosi niekada be reikalo nespausti stabdžių pedalo. Tuo tarpu karštesnio temperamento vairuotojas – vyras tai ar moteris – manevruoja staigiau, štai tada keleiviai ir skundžiasi, kad juos veža it malkas...

- Ar visada atidūsautobuso vairuotojui kiti eismo dalyviai? Ar, kaip privalėtų, praleidžia pagal grafikus važiuojančiа ir kur kas daugiau žmonių gabenančiа keleivinio transporto priemonę?

- Eismo kultūra mūsų gatvėse dar nėra aukšta. Vairuotojai neskuba praleisti autobuso ar troleibuso, netgi specialiai visuomeniniam transportui skirtos juostos dažnai būna užkištos lengvaisiais automobiliais. Ryškiausias pavyzdys – garsusis Vilniaus šeškinės kalnas. Policija čia nuolatos rengia reidus, baudžia pažeidėjus, tačiau per piko valandas keliа būtinai pastos koks nors labai labai skubantis lengvasis automobilis... Daug problemų kelia ir miesto gyventojai, ne vietoje paliekantys savo automobilius. Kai negali privažiuoti prie stotelės, žemagrindis autobusas praranda savo paskirtį: sustojus toliau nuo kelkraščio, sunkiau judantiems keleiviams, mamoms su vežimėliais jau kyla keblumų į jį įlipti. Būna, koks nors pilietis savo automobilį pasistato taip, kad išlaviruoti pro jį siauromis Senamiesčio gatvelėmis autobusu visai neįmanoma. Tada belieka kviestis atitinkamas tarnybas, kad nutemptų pažeidėjo transporto priemonę į specialiа aikštelę. Keleiviai tokiu atveju tampa savotiškais įkaitais – jie priversti laukti, gaišti brangų laikа. Gerai, jei visi reaguoja geranoriškai, tačiau pasitaiko, kad dėl visko kaltas lieka vairuotojas...

- Ko gero, sunkiau važinėti ir žiemа, kai kelininkai nespėja pabarstyti apledėjusių ar apsnigtų kelių?

- Be abejo, žiema – sudėtingiausias metų laikas. į pirmа reisа išvažiuoji labai anksti, kai gatvės tebėra užpustytos, nebarstytos, slidžios. Mieste yra tokių įkalnių, į kurias žiemа autobusu įkopti neįmanoma. Tuomet sustoju ir laukiu, kol atvažiuos barstyklė – nenoriu rizikuoti nei keleivių sveikata ir gyvybe, nei nauju autobusu. Keleiviai paprastai laukia kantriai – jie supranta, kad kitos išeities nėra.

žiemа dažnai mieste autobusai slenka ne didesniu nei 20 km/h greičiu, „išsimušam“ iš grafikų, žmonėms kur kas ilgiau nei įprastai tenka laukti autobuso ar troleibuso. Tačiau dažnokai kaltę dėl vėluojančio visuomeninio transporto turėtų prisiimti ir miesto gyventojai, pasistatę savo automobilius nuo sniego pusnių ir taip susiaurėjusiose gatvėse bei užtvėrę visus pravažiavimus autobusui.

- Jei autobusas kelyje sugestų – ar bent šiek tiek išmanote apie technikа?

- Naujas „Volvo“ kol kas važiuoja be jokių problemų, taigi ir apie jo gedimus neišmanau. Važinėdama „Karosa“ jau galėdavau pasakyti, kokia detalė ar agregatas išėjo iš rikiuotės. Autobusų patys remontuoti ir neprivalome – atvažiuoji vakare į parkа, užpildai paraiškа, ir per naktį budinti mechanikų brigada visus gedimus sutvarko. Jei nepavyksta – tаdien į reisа išvažiuoji kitu autobusu.

- Dėkoju už pokalbį, gerų Jums kelių ir malonių keleivių.


Kalbėjosi Lina JAKUBAUSKIENĖ

"Transporto pasaulis"
Rugsėjis Nr. 9 (69)

"Linava" informuoja

Kartа, prieš penkiolika metų...

“Linava“: 15 metų sėkmingos veiklos kelyje

įvairenybės

Tiltai

Keliai

Keliai gali būti ir privatūs!

Logistika

Konteinerių logistika: nuo uosto krantinės – iki kliento

Pažintys

Kai darbas – ne prievolė...

Specialioji technika

“URALTRAKKER“ - AUKSO IEšKOTOJų SUNKVEžIMIAI

Statistika

Keleivinis transportas: pirmojo pusmečio statistika

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Technika

Liftai. Kaip išsirinkti geriausiа?

Tinka autobusui, tiks ir puspriekabei!

Teisė

įmonės vadovo darbo pagrindai

Sveikata

Traumatizmas virsta pandemija

Automobilių sportas

Dešimtosios: ant permainų slenksčio

Muziejus

TRITONĖ