Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Šiuolaikinio transporto sistemos problemos

Transportas – prioritetinė ūkio šaka?

Lietuvai ypač svarbi transporto sistemos raida: nuo to, kaip funkcionuoja transporto sistema, priklauso viso ūkio sėkmė, visų mūsų gerovė ir saugumas (beje, transportas išlieka viena prioritetinių ūkio šakų ir daugelyje pasaulio valstybių). Tad nenuostabu, kad sparčiai besiplėtojantis transporto sektorius susiduria su vis naujomis problemomis, kurias galima lengviau ir efektyviau spręsti pasitelkiant mokslininkus, pedagogus, tyrėjus. O glaudesnis akademinės bendruomenės, gamybininkų ir eismo saugumu bei sаlygomis besirūpinančių specialistų bendradarbiavimas galėtų keisti susiformavusius stereotipus.

Ilgalaikėje
(iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje numatyta, kad šalies transporto sektoriaus plėtra vyks vadovaujantis Lietuvos nacionaliniais interesais, kartu bus atsižvelgiama į pagrindines Europos Sаjungos Bendrosios transporto politikos nuostatas. Siekis perskirstyti transporto srautus ir paversti intermodalumа realybe – vienas iš pagrindinių ES politikos gairių. Paskutiniųjų metų ES tendencijos rodo, kad viena iš pagrindinių intermodalinio transporto plėtros priemonių – logistikos centrų, arba Ґkrovinių kaimelių“, steigimas. Steigiant juos, be abejo, didės transporto srautai, o tai, be kitų problemų, lems ir eismo saugumа šalies keliuose.

Pagrindinė Lietuvos transporto sistemos problema ta, kad, be Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (kaip intermodalinio transporto mazgo), mes neturime kа pasiūlyti logistikos centro, šiuo metu formuojamo Baltijos jūros regione, kūrimui, nors dar 2003 metais buvo numatyta steigti viešuosius logistikos centrus Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Vilniaus regionuose. Vykdant Vyriausybės nutarimа, 2004 m. spalio 5 d. buvo įsteigtas Viešųjų logistikos centrų plėtros priežiūros komitetas, kuris per visа egzistavimo laikа organizavo vos du pasitarimus. Tai viskas, kа šis komitetas sugebėjo padaryti, nors Klaipėdos, Panevėžio ir Vilniaus apskritys parengė logistikos centrų plėtros koncepcijas bei galimybių studijas, o Kauno savivaldybė patvirtino intermodalinio terminalo planа ir jau prasidėjo konkretūs darbai.

šalies transporto sektorius po 2004 m. ES plėtros laipsniškai prisiima dvigubа vaidmenį: kaip sudėtinė ES transporto sektoriaus dalis ir kaip jungtis tarp Vakarų Europos ir NVS bei trečiųjų šalių. Tokia padėtis lemia ir transporto srautų, kertančių šalies teritorijа, intensyvėjimа. ES prognozės rodo, kad vietiniai vežimai visomis transporto rūšimis pagrindiniuose transporto maršrutuose 1999-2015 m. išaugs iki 70 proc., eksportas – 150 proc., importas – 140 proc.

Kelių eismas – gerokai intensyvesnis

šios prognozės pasitvirtina: 1999-2004 m. krovinių vežimas šalyje padidėjo beveik ketvirtadaliu (tai lėmė transporto paslaugų paklausos didėjimas vietinėje rinkoje). Tačiau šalies transporto sistemos probleminės sritys (pavyzdžiui, nepakankamas pagrindinių ir intermodalinių transporto mazgų pasirengimas varžytis su kaimyninių šalių transporto sistemomis norint pritraukti nuolat didėjančius tarptautinių krovinių srautus) verčia skubiai ieškoti inovacinių sprendimų. Viena vertus, greitai augantys transporto srautai gali pasukti per kaimynines šalis. Kita vertus, nesugebėjimas susidoroti su šiais srautais ateityje stipriai pablogins esamа transporto sistemos būklę ir dėl to pagrindiniuose keliuose padaugės spūsčių, pakils taršos lygis, išaugs eismo įvykių skaičius.

Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje gerokai padaugėjo sunkaus transporto, tad žinoma, daugiau ir neigiamų padarinių. Sunkiasvoriai vilkikai mūsų autostradose įspaudžia vėžes, asfaltbetonyje tai labai rimtas signalas vairuotojams būti itin atidiems, kadangi tokiais kelių ruožais važiuoti nesaugu. Jeigu vėžės įsispaudžia giliau nei 20 milimetrų, kelio dangа būtina remontuoti. Kad kelio danga tarnautų tiek, kiek numatyta projekte, remontuojant jа būtina taikyti brangesnes technologijas, naujas medžiagas, papildomai tvirtinti kelių pagrindus bei storinti pačiа dangа. Specialistai tvirtina ruošęsi transporto judėjimo augimui, tačiau nesitikėję, kad srautai išaugs taip. ši tendencija itin sustiprėjo Lietuvai įstojus į ES. Per ištisus dvejus metus ҐVia Baltica“ automagistralėje transporto padaugėjo net 62 proc., Kauno–Utenos–Daugpilio kelyje – 58 proc. Toks tranzitinių srautų intensyvėjimas daug problemų sukėlė kelininkams ir eismo sugumo tarnyboms.

Lietuvoje dažnai tvirtinama, kad mūsų tarptautinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros išplėtojimo lygis kol kas yra pakankamas, netgi gana aukštas tarptautiniams tranzitiniams vežimams užtikrinti. Tačiau, norint išlaikyti šį konkurencinį pranašumа prieš kaimynines šalis, neatidėliojant reikia modernizuoti prasčiausius šių kelių ruožus, pastatyti miestų ir gyvenviečių aplinkkelius ir t.t. Svarbiausia – diegti eismo saugos priemones.

Transportas ir avarijos

Be teigiamo poveikio ekonomikai, transportas turi žalingа poveikį aplinkai bei visuomenei. Daug žalos padaro kelių eismo įvykiai, kuriuose žūsta ir sužalojami žmonės, sudaužomos transporto priemonės, transporto statiniai, teršiama aplinka (išsilieja degalai, alyvos, transportuojamos medžiagos ir kt.). Pasaulyje kasmet eismo įvykiuose žūsta iki 500 000 žmonių, 15–20 mln. sužalojami. Kitaip tariant, kas dienа pasaulyje žūsta daugiau kaip 1400 žmonių ir daugiau kaip 40 000 yra sužalojami.

Spartūs automobilizacijos augimo tempai sukelia vis daugiau eismo problemų. Saugaus eismo užtikrinimas – viena iš svarbiausių kelių transporto problemų. Nuo 1982 iki 2005 metų šalyje įvyko apie 128 790 eismo įvykių. Juose žuvo 18 976 žmonės, dar apie 138 997 sužaloti. 2004 metais šalies keliuose žuvo 751 žmogus, 2005 m. – 760. Metiniai kelių eismo įvykių nuostoliai šalyje sudaro apie 1,6 mlrd. litų. Santykiniai šalies kelių transporto avaringumo rodikliai yra keletа kartų blogesni nei kitų išsivysčiusių šalių.

Bloga saugaus eismo padėtis – viena iš kliūčių Lietuvai integruotis į Europos Sаjungа. Negana to, bloga saugaus eismo situacija trukdo pritraukti į šalį daugiau užsienio turistų – saugaus eismo požiūriu Lietuva laikoma padidintos rizikos šalimi. Rizikos laipsnis mūsų šalies keliuose pakliūti į eismo įvykį yra apie 4 kartus didesnis nei Skandinavijoje.

Analizė rodo, kad Lietuvos gyvenamosiose teritorijose žūsta apie 42 proc. visų žuvusiųjų, o užmiesčio keliuose – apie 58 proc., nors daugiau eismo įvykių užregistruojama miestuose ir miesteliuose. Tai rodo, kad autoavarijų padariniai sunkesni užmiesčio keliuose, kuriuose greitis didesnis nei miestuose.

štai Vilniuje kelių eismo įvykiuose 2004 m. žuvo 54 žmonės ir 1403 buvo sužeisti. žuvusiųjų skaičius, tekęs 100 tūkst. gyventojų, Vilniuje sudarė apie 10 žmonių (tai blogiausias skaičius tarp Europos šalių sostinių), Berlyne – 2, Stokholme – 2, Vienoje – 2, Osle – 3, Amsterdame – 4, Briuselyje – 5, Dubline – 5, Prahoje – 6, Budapešte – 6, Varšuvoje – 8.

Svarbiausias – žmogiškasis veiksnys

Nustatyta, kad šalyje 2000–2004 m. eismo įvykiai dažniausiai įvyko dėl transporto priemonių vairuotojų (74 proc. visų įskaitinių eismo įvykių) ir pėsčiųjų (18 proc.) kaltės. Didelę eismo įvykių dalį įvykdo vairuotojai, turintys mažа vairavimo patirtį (ypač, jei vairavimo stažas nesiekia nė metų) arba asmenys, neturintys teisės vairuoti transporto priemonių. Deja, nemažai avarijų įvyksta ir dėl neblaivių eismo dalyvių kaltės.

Analizė rodo, kad apie 90–94 proc. eismo įvykių šalyje tiesiogiai ar netiesiogiai atsitinka dėl žmogaus – eismo dalyvio kaltės.

Užsienio mokslininkų atlikti eismo nelaimių tiesioginių ir netiesioginių priežasčių tyrimai rodo, kad kaltė tarp eismo saugumo sistemos Ґeismo dalyvis (žmogus) – transporto priemonė – kelias (gatvė) bei aplinka“ elementų pasiskirsto taip: 65 proc. eismo įvykių sukelia tik žmogaus veiksniai; 3 proc. – tik kelio ir aplinkos trūkumai; 2 proc. – tik kelių transporto priemonių gedimai. 24 proc. eismo įvykių mokslininkai kaltę priskiria žmogui ir keliui bei kelio aplinkai, 4 proc. – žmogui ir transporto priemonei, 1 proc. – keliui ir kelio aplinkai bei transporto priemonei. Dėl vieno procento kaltinami visi trys eismo sistemos elementai – eismo dalyvis, transporto priemonė ir kelias bei jo aplinka.

Todėl pagrindinis veiksnys, lemiantis saugaus kelių eismo padėtį, yra žmogiškasis. Jį turime suprasti ne tik kaip eismo dalyvį ir vairuotojа, bet ir kaip visuomenę plačiаja prasme. Tad pagrindinės priemonės, gerinančios saugų eismа keliuose ir gatvėse, pirmiausia turi būti siejamos su žmogiškuoju veiksniu.

įvertinant didelį avaringumа šalyje ir jo priežastis bei užsienio valstybių patirtį užtikrinant saugų kelių eismа, išskiriami keli pagrindiniai veiksniai, lemiantys blogа saugaus eismo lygį Lietuvoje. Pirmiausia – nepakankamas valstybinis (politinis) požiūris į kelių eismo saugumo problemas, netobula ir nebaigta formuoti kelių eismo saugumo teisinė bazė. Dėl to nėra vieningos saugaus eismo automobilių keliais sistemos ir struktūrų, užtikrinančių efektyviа visų grandžių koordinacinę veiklа. Nesukurta bendra eismo saugumo informacinė sistema, nepakankamai formuojama integruota kelių transporto politika, kuri apimtų kelių transporto plėtros, kelių bei gatvių infrastruktūros ir eismo saugumo klausimus, eismo organizavimo priemonių kiekis ir kokybė neatitinka sparčiai augančio eismo intensyvumo keliamų reikalavimų. Be abejo, didelę įtakа eismo saugumui turi labai žema eismo dalyvių kultūra ir drausmė, visuomenės nenoras prisidėti prie eismo saugumo problemų šalyje sprendimo. Dažnai kliūva ir policijai už neefektyviа eismo kontrolę, nes ji, neturėdama reikalingų šiuolaikinių eismo kontrolės priemonių, nenustato visų pavojingiausių pažeidimų (nepakankama šių pažeidimų profilaktika), neužtikrina važiavimo leistino greičio kontrolės. Pareigūnų žiūrėjimas į pažeidimus pro pirštus veda prie to, kad mūsų keliuose labai didelis apsvaigusių nuo alkoholio ir narkotikų eismo dalyvių skaičius.

Taigi problemų apstu, jų galbūt šiek tiek sumažins naujos įstatymų pataisos, tačiau to dar reikia sulaukti, o ir sulaukus atidžiai stebėti, koks bus jų poveikis.

Viktoras TAMOŠIŪNAS

"Vežėjų žinios"
Sausis Nr. 1 (37)

"Linava" informuoja

Dėl įvažiavimo į Rusijа vizų gavimo

Dėl vizų išdavimo įkainių ir mokėjimo tvarkos

IRU rekomenduoja

Mažinamas konsulinis mokestis

Aktualijos

Šiuolaikinio transporto sistemos problemos