Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

įmonės vadovo darbo pagrindai

Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. nustato, kad kiekviena tiek akcinė, tiek uždaroji akcinė bendrovė privalo turėti tokius bedrovės organus – visuotinį akcininkų susirinkimа ir bendrovės vadovа. Vadovo pareigų pavadinimas įstatuose gali būti įvardintas įvairiai – direktorius, generalinis direktorius ir pan., tačiau nepriklausomai nuo to bendrovės vadovo padėtis ir santykiai su bendrove bei jos akcininkais yra specifiniai, nes juos reglamentuoja Darbo kodekso normos ir Akcinių bendrovių įstatymas. Dėl bendrovės vadovo ir bendrovės santykių tokio sudėtingo reguliavimo dažnai kyla klausimai, kokioms sаlygoms esant bendrovės vadovas gali būti atšauktas iš užimamų pareigų, ar reikalinga mokėti išeitines išmokas ir t.t. Todėl žemiau pabandysime aptarti pagrindines Akcinių bendrovių įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, susijusias su bendrovių vadovų darbo pagrindais.

Ypatingas bendrovės vadovo statusas

Jeigu bendrovėje nesudaryta valdyba ar stebėtojų taryba, bendrovės vadovа savo sprendimu renka ir atšaukia iš pareigų visuotinis akcininkų susirinkimas. Tokiu atveju visuotinis akcininkų susirinkimas turi ne tik teisę rinkti bendrovės vadovа, bet ir teisę nustatyti jo atlyginimo dydį bei mokėjimo sаlygas, skatinimo tvarkа, patvirtinti pareiginius vadovo nuostatus, taikyti nuobaudas ir kt.

Kadangi vadovui suteikiamos labai plačios teisės – bendrovės vardu sudaryti sandorius, prisiimti įvairias teises ir pareigas, disponuoti bendrovės turtu bei piniginėmis lėšomis, atstovauti bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, natūralu, kad bendrovės vadovui įstatymai taiko aukštesnius veiklos ir atsakomybės standartus, nei eiliniam įmonės darbuotojui.

Pirma, kandidatai į bendrovės vadovo pareigas iki jų išrinkimo privalo pranešti visuotiniam akcininkų susirinkimui (valdybai ar stebėtojų tarybai, jei vadovа renka šie organai) apie tai, kur ir kokias pareigas jis eina, kaip jo kita veikla yra susijusi su bendrove ir kt. Tokia įstatymo nuostata siekiama užtikrinti, kad kandidatas į bendrovės vadovus akcininkams apie tai nežinant nebūtų susijęs darbo ar kitokiais santykiais su konkuruojančiomis įmonėmis, kadangi jis privalo veikti išimtinai bendrovės ir jos akcininkų naudai.

Antra, su išrinktu bendrovės vadovu gali būti sudaryta ne tik darbo, bet ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Tačiau vadovo atsakomybė bendrovei ir akcininkams kyla ne tik visiškos materialinės atsakomybės sutarties pagrindu, bet ir iš kitų civilinės teisės normų, reglamentuojančių bendrovės ir jos vadovo santykius, kurie iš esmės yra daugiau pavedimo, o ne darbo santykiai. Pavyzdžiui, Civilinio kodekso 2.87 str. nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys (taip pat ir bendrovės vadovas), nevykdantis arba netinkamai vykdantis savo pareigas, privalo padarytа žalа juridiniam asmeniui (šiuo atveju – bendrovei) atlyginti visiškai.

Trečia, remiantis Civilinio kodekso 2.87 str., bendrovės vadovas privalo būti lojalus bendrovei, laikytis konfidencialumo ir vengti situacijų, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar galėtų prieštarauti bendrovės interesams. Bendrovės vadovas negali painioti savo turto su bendrovės turtu, taip pat negali naudoti bendrovės turto savo asmeninei naudai gauti, jei tokiems veiksmams nėra gavęs visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo. ši taisyklė taikoma ne tik bendrovės turtui, bet ir informacijai, kuria bendrovė disponuoja. Siekdamas asmeninės naudos, bendrovės vadovas negali tokios informacijos atskleisti tretiesiems asmenims.

Ketvirta, jei bendrovės vadovas nori sudaryti sandorį su bendrove, kurios vadovas yra jis pats (pavyzdžiu, parduoti bendrovei jam priklausantį turtа ar jį išnuomoti, sudaryti autorinę sutartį ir pan.), apie tokį sandorį jis privalo pranešti kitiems bendrovės organams – pavyzdžiui, visuotiniam akcininkų susirinkimui. Jei toks sandoris visuotiniam akcininkų susirinkimui yra nepriimtinas ar kelia visuotinio akcininkų susirinkimo nepasitikėjimа, gavęs pranešimа apie sandorį visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti bendrovės vadovo atšaukimo iš užimamų pareigų klausimа.

Bendrovės vadovo atšaukimas

Kitas svarbus specifinius bendrovės vadovo ir bendrovės santykius atskleidžiantis elementas – bendrovės vadovo atšaukimo iš pareigų tvarka. Teisę atšaukti bendrovės vadovа paprastai turi tas bendrovės organas, kuris vadovа išrinko, – visuotinis akcininkų susirinkimas. Jei bendrovėje yra sudaroma valdyba ar stebėtojų taryba ir šie organai renka bendrovės vadovа, tokiu atveju teisę atšaukti bendrovės vadovа turi būtent tas organas, kuris vadovа išrinko, – valdyba ar stebėtojų taryba.

Kadangi su bendrovės vadovu yra sudaroma darbo, o ne, pavyzdžiui, pavedimo ar vadovavimo paslaugų teikimo sutartis, dažnai yra klaidingai manoma, kad atšaukti bendrovės vadovа iš pareigų galima tik tais pačiais pagrindais, kuriais remiantis galima iš darbo atleisti eilinį darbuotojа: dėl svarbių priežasčių, įspėjus apie atleidimа iš anksto, šiurkščiai pažeidus darbo drausmę, pasikartojus keletui darbo drausmės pažeidimų ir kt. Kadangi bendrovės ir bendrovės vadovo santykiai iš esmės yra pavedimo, o ne darbo santykiai, bendrovės vadovas gali būti atšauktas iš pareigų ne tik taikant aukščiau nurodytus pagrindus, bet ir taikant Darbo kodekso 124 str. 1 p. – ‚darbo sutarties pasibaigimas kitais įstatyme numatytais pagrindais‘. šiuo atveju kaip ‚kiti įstatymuose nustatyti pagrindai‘ būtų taikomos Akcinių bendrovių įstatymo normos, suteikiančios teisę bendrovės vadovа išrinkusiam organui jį atšaukti nepriklausomai nuo jokių aplinkybių ir priežasčių. Tai reiškia, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę atleisti bendrovės vadovа bet kada, nepriklausomai nuo to, ar kuo nusikalto ar ne. Pavyzdžiui, bendrovės akcininkams tereikia nuspręsti, kad kitas jų pasirinktas bendrovei vadovauti kandidatas geriau gebėtų valdyti įmonę, ir gali atšaukti esamа bendrovės vadovа iš užimamų pareigų. Tokia plati visuotinio akcininkų susirinkimo teisė yra sаlygota būtent ypatingo bendrovės vadovo statuso ir jo santykių su bendrove. O jie turi būti pagrįsti visišku abipusiu pasitikėjimu, kadangi akcininkai patiki vadovui valdyti bendrovės turtа ir atstovauti bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis.

Svarbu tai, kad, atšaukiant bendrovės vadovа iš užimamų pareigų visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, būtų laikomasi susirinkimo sprendimų priėmimo tvarkos: akcininkai būtų laiku informuoti apie šaukiamа susirinkimа ir jo darbotvarkę, susirinkime dalyvautų reikalingas akcininkų skaičius (kvorumas) ir t.t. Visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimа atšaukti bendrovės vadovа iš užimamų pareigų, su vadovu sudaryta darbo sutartis taip pat pasibaigia, kadangi baigiasi ir akcininkų duotas pavedimas vadovauti bendrovės veiklai. Tačiau atšaukus bendrovės vadovа iš užimamų pareigų nesant pastarojo kaltės, turi būti laikomasi Darbo kodekso 140 str. 2 d. nustatytos išeitinių išmokų mokėjimo tvarkos – išmokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Dėl didesnių išmokų nutraukus su bendrovės vadovu sudarytа sutartį, nesant pastarojo kaltės, šalys gali susitarti su vadovu sudaromoje darbo sutartyje.

"Transporto pasaulis"
Rugsėjis Nr. 9 (69)

"Linava" informuoja

Kartа, prieš penkiolika metų...

“Linava“: 15 metų sėkmingos veiklos kelyje

įvairenybės

Tiltai

Keliai

Keliai gali būti ir privatūs!

Logistika

Konteinerių logistika: nuo uosto krantinės – iki kliento

Pažintys

Kai darbas – ne prievolė...

Specialioji technika

“URALTRAKKER“ - AUKSO IEšKOTOJų SUNKVEžIMIAI

Statistika

Keleivinis transportas: pirmojo pusmečio statistika

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Technika

Liftai. Kaip išsirinkti geriausiа?

Tinka autobusui, tiks ir puspriekabei!

Teisė

įmonės vadovo darbo pagrindai

Sveikata

Traumatizmas virsta pandemija

Automobilių sportas

Dešimtosios: ant permainų slenksčio

Muziejus

TRITONĖ