Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Tiltai

Žmogui nuo neatmenamų laikų reikėjo pereiti griovį, upelį ar upę. Veikiausiai pirmаjį lieptа žmogui pastatė gamta, kada skersai upelio nukrito medis arba griovį uždengė įkritęs didesnis akmuo. žmogus tai lengvai nusikopijavo. Tiltų statyba prasidėjo tada, kai žmogus upelio ar griovio viduryje supylė kauburį ir nuo vieno krašto rаstа permetė iki to kauburio, o nuo jo – į kitа krantа. Tie kauburėliai tobulėjo, vėliau tapo mediniai, gelžbetoniniai, plieniniai, didėjo jų įkasimo gyliai. Bet idėja – ta pati.

šiandienа skiriami keli pagrindiniai tiltų tipai – sijiniai, kabamieji, arkiniai, konsoliniai, judantieji – ir visi jie statyti dar antikiniais laikais. Nenagrinėsime jų konstrukcijų ar architektūros klausimų, mus labiau domina jų atsiradimo chronologija.

Pirmieji tiltai buvo kabantieji. Ant virvių, kanapių, palmių plaušų ar lianų permesti per upę mediniai takai ir keliai pėstiesiems, galvijų bandoms ar vežimams žinomi senovės Kinijoje ir Majų karalystėje. 399 m. kinų vienuolis Fa Hsienas pirmа kartа raštu pamini kabantįjį pėsčiųjų tiltа per Indo upę. 630 m. budistų išminčius Hsuan-Tsangas pirmа kartа mini geležinių grandinių kabantį tiltа taip pat per Indo upę. Europoje pirmasis ant grandinių kabantis tiltas permestas 1218 m. per Scholen kanjonа šveicarijoje.

Rimtesnės konstrukcijos tiltai buvo statomi per nedideles upes Kinijoje jau apie 2900 m.pr.m.e. Panašiai datuoti (apie 2650 m.pr.m.e.) senovės Egipto tiltai. Pirmieji žinomi Romos imperijos tiltai pastatyti apie 2000 m.pr.m.e. Tarp išlikusių ir šiuo metu dar naudojamų seniausių tiltų minimas 12 m arkinis akmeninis tiltas per Meleso upę Turkijoje, pastatytas 850 m.pr.m.e. bei 315 m Ant-Lan tiltas Kinijoje, veikiantis nuo 960 m.

Pirmаjį tarpkontinentinį tiltа per Bosforo sаsiaurį tarp Europos ir Mažosios Azijos pastatė Persijos karalius Darius I (512 m.pr.m.e.). Tai buvo pontoninis tiltas, kuriuo persų kariai žygiavo Graikijos užkariauti. Aleksandras Didysis tokiu pat būdu perėjo Indo upę. Trajano ir Marko Aurelijaus kolonose irgi atvaizduoti plūdrieji tiltai iš medinių santvarų, įtaisytų ant laivų.

Spėjama, kad seniausio Europoje 1100 m. ilgio medinio tilto, kurio liekanas 1990 m. surado archeologai Anglijoje, laikas 3807-06 m.pr.m.e. Pirmasis rašytinis konkretaus tokio tilto paminėjimas – apie 600 m.pr.m.e. Graikų istorikas Herodotas (apie 490-425 m.pr.m.e.) aprašė tiltа, paremtа akmeniniais stulpais, per 300 m pločio Eufratа.

Vienas iš seniausių išlikurių iš šešių tarpatraminių tiltų pastatytas 105 m.pr.m.e. Ispanijoje. Tilto arkoje išlikęs užrašas: “Pontem perpetui mansurum ir saecula“ (Pastačiau tiltа, kuris išliks amžiams).

Pasaulio galingieji įamžindavo savo valdymа statydami ne tik rūmus, pilis ar šventyklas. Jau ir senovėje tiltai buvo laikomi kapitaliniais ilgalaikiais statiniais, turinčiais ne tik funkcinę reikšmę prekybai, gynybai, vandens tiekimui, bet ir monumentaliа reikšmę. Monumantalumas ypač būdingas viduramžių statiniams: tiltai puošiami statulomis, bareljefais, architektūrinės ar gynybinės paskirties bokšteliais, ant jų statomi vartai, parduotuvės. Iki mūsų dienų išlikę daug puošnių tiltų Italijoje, Prancūzijoje, čekijoje, Japonijoje, Kinijoje. Ne vienas grožėjomės Karlo tiltu Prahoje (1357), Rialto – Venecijoje (1591), Senuoju – per Arne upę Florencijoje (1354), Naujuoju – Paryžiuje (1607), Sečenio – per Dunojų Budapešte (1849), Tauerio – Londone (1894).

1570 m. italų architektas Andrė Pladijus (1508-1580) pastato pirmа medinį tiltа su keliomis fermomis.

1727 m. anglų inžinierius Ralfas Vudas netoli Tanfildo, Durhamo grafystė (Anglija), pastato pirmа pasaulyje geležinkelio tiltа.

1779 m. per Severno upę šropšyre Anglijoje pastatytas pirmasis metalinis tiltas.

1866 m. prancūzų inžinierius M. Jeretas pastato pirmаjį plieninį tiltа.

1869 m. anglų inžinierius Džonas Foleras Londone pastato pirmаjį betoninį tiltа.

1883 m. atidaromas Bruklino tiltas Niujorke – pirmasis pasaulyje plieninių vielų lynų kabantysis tiltas (autorius Johnas Roeblingas).

Judantieji tiltai – pakeliamieji ir besisukantys. Vienas iš garsiausių – Tauerio tiltas Londone, kurį 1894 m. pastatė architektas Horasas Džonsas.

1940 m. anglų inžinierius Donaldas Beilis (1901-1985) kariuomenės poreikiams sukonstravo surenkamа tiltа.

1937 m. atidarytas ilgiausias pasaulyje kabantis tiltas, sujungęs San Francisko ir Marin Coynty miestus (1280 metrų). Jį nurungė 1981 m. pastatytas 1410 metrų ilgio tiltas per Hamberį Anglijoje.

1969 m. per Portčartreino ežerа pastatomas ilgiausias pasaulyje tiltas, jungiantis Naujаjį Orleanа (JAV) su tankiai gyvenamu rajonu. Stovint tilto viduryje, nematyti nei dešiniojo, nei kairiojo ežero kranto.

Primuosius lietuvių statytus tiltus mini Livonijos kronika apie 1290 metus. Tačiau Molėtų rajone Lokesos ežere archeologai atrado polinę gyvenvientę ir tilto į jа liekanas, apytikriai datuojamas tarp I tūkstantmečio pr.m.e. ir I tūkstantmečio mūsų eros metais. Tai liudija, kad protėviai tiltus statė kur kas anksčiau.

XIV a. Vilnius tapo Lietuvos sostine ir prekybos centru. Vienas iš reikšmingiausių buvo kelias, ėjęs Ukmergės kryptimi iš Vilniaus žemutinės pilies dabartine Tilto gatve link Neries. Manoma, kad per Nerį iš pradžių buvo susisiekiama brasta, o vėliau veikiausiai mediniu tiltu. Istorikai tvirtina: šitaip manyti leidžia tai, kad XIII-XIV a. Lietuvoje mediniai sijų tiltai buvo statomi ties pilimis, po vandeniu buvo tiesiami slapti perėjimai – kūlgrindos, o valdant Vytautui, pradėta statyti tiltus per upes svarbiausiuose krašto keliuose.

Vilniuje pirmuoju tiltu istoriniuose šaltiniuose laikomas 1536 m. per Nerį nutiestas tiltas. Tačiau F. Dobranskis laikraštyje “Vilenskij vestnik“ rašė, kad dar XIV a. pirmojoje pusėje dabartinio žaliojo tilto vietoje būta medinio, kurį nuplovė pavasario potvynis. 1529 m. Lietuvos-Lenkijos karalius žygimantas I davė Lietuvos kancleriui A. Goštautui privilegijа pastatyti tiltа priešais žemutinę pilį. šiam atsisakius, tiltа per Nerį čia statyti buvo pavesta Vilniaus horodničiui Ulrikui Hozijui. Kadangi U. Hozijus tiltа statė savo lėšomis, jam buvo leista imti tilto mokesčius. Kad jis surinktų kuo daugiau pinigų, buvo uždrausta per Nerį tarp Bistryčios (dab. Baltarusija) ir Kernavės tiesti tiltus, o tarp Verkių ir Panerių įrengti lieptus, keltus arba kaip nors kitaip keltis per upę.

1655 m. Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos kariuomenė, traukdamasi nuo puolančių rusų, tiltа per Nerį sudegino. Po 15 m buvo nuspręsta vietoje senojo tilto statyti naujа. Magistratas apskaičiavo, kad tiltas atsieitų 7000 auksinių. Jau buvo parengtas tilto projektas, nupirkta miško medžiagų, beliko pasirašyti sutartį su statytojais. Tuo metu Vilniuje pasirodė kažkoks italas, karališkosios tarnybos pulkininkas, inžinierius Janas Baptistas Ferdianis ir pasiūlė viliojantį tilto modelį. Jis visus (vyskupа, vaivadа, kunigaikščio komisarus ir magistrа) įtikino, jog pagal jo modelį pastatytas tiltas bus labai tvirtas, kainuosiаs tik 6000 auksinių, be to, naujoviškas, neregėtos visame pasaulyje konstrukcijos.

Darbai prasidėjo 1671 m. pavasarį ir tęsėti iki 1673 m. pradžios. Gigantiško tilto statyba ėjo į pabaigа. Magistrato nuomone, jis lygiavosi su miesto bažnyčių bokštais. Kad tiltas būtų dar įspūdingesnis, Ferdianis reikalavo aukščiausioje vietoje pritvirtinti magistrato kryžių. Ferdianiui šovė į galvа nauja mintis: nedelsiant nuimti tilto laikinus medinius pastolius, nors sausį netikėtai prasidėjo atodrėkis, grėsė ledonešis… Ferdianis į tai nekreipė dėmesio. Tačiau vanduo pakilo ir kartu su pajudėjusiais ledais išjudino gremėzdiškаjį tiltа, kuris su negirdėtu triukšmu įvirto į upę: liko tik akmeninės atramos. Galinga vandens, ledų ir tilto masė šlavė nuo kelio ir nešė viskа, kas pakliuvo – baržas, laivus, sielius…

Magistrato samdyti žmonės plaukė valtimis ligi Kauno, bet garsiojo tilto liekanų taip ir nesurinko. Miestui ši nevykusi statyba kainavo ne 7000 auksinių, o 20 000. Mat Ferdianis, vos pradėjęs statyti tiltа, vis reikalavo papildomų asignavimų, o po griūties dingo be pėdsakų…

Po tokio skandalingo įvykio Vilniaus magistratui teko pasikliauti vietinių statytojų jėgomis. “Praėjus beveik 100 metų, 1766-aisiais, tiltas buvo atstatytas ir, berods, pirmа kartа nudažytas žaliai, todėl nuo tų metų vadinamas “žaliuoju“, - rašė F. Dobrianskis.

Kai 1812 m. į Vilnių įžengė prancūzai, tiltа sudegino besitraukianti rusų armija. Napoleonas vietoje sudegusio žaliojo įsakė pastatyti laikinа, pontoninį tiltа. Išvijus prancūzus, žaliasis tiltas buvo atstatytas. 1894 m. jo vietoje buvo pastatytas prof. Belialiubskio projektuotas metalinis tiltas, kurį iš įpratimo žmonės vadino žaliuoju.

Traukdamiesi vokiečiai tiltа susprogdino. Pirmaisiais pokario metais toje pačioje vietoje buvo pastatytas laikinas medinis, o 1952 m. – metalinis, kuriuo dabar ir naudojamės.

Taigi tiltai, kaip ir žmonės, turi savo biografijа.


Amsterdamas garsėja ne tik daugybe tiltų (600) ir kanalų, bet ir stipriais vėjais. Miesto savivaldybė įvedė skrybėlių gaudytojų etatus: darbuotojai ant tiltų ir kanalų krantų budi su meškerėmis. Turistai gali pamatyti keistа reginį: meškeriotojai gaudo ne žuvis, o skrybėles…


Hamburgas (Vokietija) garsėja kaip miestas, turintis daugiausia tiltų. Jame per 2200 tiltų, tarp jų 800 – geležinkelio.

Netoli Norvegijos sostinės Oslo esančiame Aaso miestelyje pastatytas 100 metrų ilgio pėsčiųjų tiltas. įvykis, atrodytų, tik vietinės reikšmės, tačiau apie jį pranešė didžiausios pasaulio žinių agentūros. Mat tilto projekto autorius – garsusis Renesanso laikų dailininkas, mokslininkas, išradėjas Leonardas da Vinčis. Projektas buvo parengtas 1502 m. ir pasiūlytas Osmanų imperijos sultonui Bajezetui II pastatyti jį tuometinėje šalies sostinėje Stambule. Tai 240 metrų ilgio tiltas, turėjęs sujungti Bosforo sаsiaurio krantus. Sultonas Bajezetas II, pasitaręs su savo viziriais, nusprendė, kad projektas – neįgyvendinamas. Projektа padėjo į archyvа. Taip jis ten išbuvo iki XX a. pabaigos, kol į jį atkreipė dėmesį norvegų architektas ir dailininkas Vebjornas Sandas. Išnagrinėjęs senаjį projektа, V. Sandas pareiškė, kad L. Da Vinčio darbas “visiškai atitinka šiuolaikinę inžinerinę mintį“ ir… pastatė tiltа.


Lietuvos rekordų knygoje įregistruoti: ilgiausias ir aukščiausias – 599 m ilgio ir 42 m aukščio geležinkelio tiltas per Dubysа ties Lyduvėnais (Raseinių r.) pastatytas 1918 m., 1944 m. susprogdintas, 1951 m. atstatytas. Ilgiausias automobilių tiltas – 494 m ilgio jungia Nemuno krantus Jurbarke. Pastatytas 1978 m. Ilgiausias pėsčiųjų tiltas – 525 ilgio – medinis per širvenos ežerа Biržuose, pastatytas 1987 m.

Lietuva turi ir ilgiausiа – 461 m – tiltа į jūrа – Palangos pėsčiųjų tiltа. Pirmаjį medinį tiltа 1882 m. pastatė grafas Juozapas Tiškevičius, o 1997 m. birželio 7 d. atidarytas atstatytas ant gelžbetonio polių.


Parengė Romualdas RAZAUSKAS

"Transporto pasaulis"
Rugsėjis Nr. 9 (69)

"Linava" informuoja

Kartа, prieš penkiolika metų...

“Linava“: 15 metų sėkmingos veiklos kelyje

įvairenybės

Tiltai

Keliai

Keliai gali būti ir privatūs!

Logistika

Konteinerių logistika: nuo uosto krantinės – iki kliento

Pažintys

Kai darbas – ne prievolė...

Specialioji technika

“URALTRAKKER“ - AUKSO IEšKOTOJų SUNKVEžIMIAI

Statistika

Keleivinis transportas: pirmojo pusmečio statistika

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Technika

Liftai. Kaip išsirinkti geriausiа?

Tinka autobusui, tiks ir puspriekabei!

Teisė

įmonės vadovo darbo pagrindai

Sveikata

Traumatizmas virsta pandemija

Automobilių sportas

Dešimtosios: ant permainų slenksčio

Muziejus

TRITONĖ