Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Traumatizmas virsta pandemija

Mažai kas žino, jog šiemet pasaulis pažymi gana liūdnа datа – 110 –аsias pirmojo kelių eismo įvykio, pasibaigusio mirtimi, metines. Tragiškoji šios pirmenybės šlovė priklauso britams, kurių salose ir buvo padėti pagrindai tam, kа šiandien ekspertai vadina mirtingumo pandemija keliuose.

Pirmаsyk automobilis mirtinai sužeidė žmogų Londone Cristal Palace parke (arba Krištolo rūmų parke), šitaip pavadintame dėl čia buvusios didžiulės stiklinės oranžerijos. Tai įvyko 1896 metų rugpjūčio 17-аjа. Parkas šiame Londono priemiestyje jau tada buvo mėgiama miestiečių pramogų vieta. štai į jį pasigrožėti čia organizuotu šokių festivaliu su draugais ir atvyko 44-erių metų anglė Bridžeta Driskoll. Jos nelaimei, tа pačiа dienа kažkoks Artūras Edselas, bendros anglų – prancūzų kompanijos, gaminusios motorinius ekipažus, darbuotojas, demonstravo iki tol nematytа savaime judantį agregatа, vėžindamas juo visus pageidaujančius. Mašinos, sukurtos vienose iš Londono dirbtuvių, pavadinimo neišliko. Veikiausiai jo netgi nebuvo.

Taigi tas pats Edselas ir užvažiavo ant Bridžetos Driskoll vienoje iš parko alėjų, mačiusiųjų nuomone, dumdamas pasibaisėtinu greičiu, - t.y. maždaug 7 km/val. Smūgis teko galvai, ir vargšelė mirė per kelias minutes. Tyrimai parodė, jog Edselas, norėdamas pademonstruoti savo šaunumа, dvigubai padidino ekipažo greitį – nuo 2 iki 4 mylių per valandа. Be to, vairuodamas jis plepėjo su kažkokia panele, sėdėjusia greta jo ant sėdynės, ir nepastebėjo alėjoje buvusios ledi.

Pasakojame apie šį įvykį taip nuodugniai todėl, kad pirmosios avarijos priežastys – greičio viršijimas ir dėmesio atitraukimas – ir šiandien yra svarbiausių mirtingumo priežasčių kelyje dešimtuke. Taigi galima drаsiai teigti, jog automobilininkai mažai pasimokė.

Beje, dar anais tolimais laikais Londono koronierius (teismo medicinos ekspertas, konstatavęs mirties priežastį) pareiškė, jog “to niekada neturėtų pasikartoti“. Kur tau!

Nuo to laiko žmonija tarsi nutrūko nuo grandinės, ir aukų skaičius keliuose ėmė augti neįtikėtinais tempais.

Neseniai pasaulio spaudoje buvo paskelbta liūdna statistika: pasirodo, kasmet mūsų planetos keliuose žūsta daugiau kaip 1,2 mln. žmonių, o dar apie 50 mln. sužeidžiama. Daugelis tampa invalidais visam gyvenimui. Tokius duomenis spaudai pateikia Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija ir Pasaulio bankas, remdamiesi policijos užregistruotomis kelių eismo įvykių suvestinėmis. Beje, reikia pripažinti, jog tai nėra patys tiksliausi duomenys, mat teisėtvarkos pareigūnai ne viskа užfiksuoja. Dalis avarijų paprasčiausiai neįrašoma į jokias įskaitas, ypač Azijos ir Afrikos šalyse. Nors šios valstybės mažiausia automobilizuotos, tačiau kelių eismo įvykių daugėjimo požiūriu yra lyderės. Neretai iš piršto laužtа statistikа pateikia nuobodžiaujantys kelių policijos šefai. O apie tikslų sužeistų ir traumuotų keliuose žmonių skaičių apskritai sunku spręsti. Juk daugelis nukentėjusiųjų, nejausdami traumų, atsisako nuo hospitalizacijos ir tik po keleto dienų ar savaičių kreipiasi į medikus, kai avarijos pasekmės netikėtai pasireiškia stipriai arba virsta patologiniais nukrypimais. Tad pagrindinis medikų patarimas važiuojantiesiems tebėra toks: po bet kokios avarijos pasitikrinkite sveikatа, juk tai, kas nejaudina jūsų šiа minutę, ateityje gali virsti kančių metais. Tad, ekspertų nuomone, tikslus sužeistų ir traumuotų keliuose žmonių skaičius nepalyginti didesnis negu rodo oficialioji statistika.

Suteikime žodį britų ekspertams iš šios šalies Kelių saugumo tarnybos, nes jie laikomi vienais iš labiausiai informuotų pasaulio pareigūnų. Taigi, jų nuomone, visa tai, kas dabar vyksta mūsų planetos automagistralėse, vadintina ne kitaip kaip pjautynėmis. Britų ekspertų duomenimis (nors Didžiosios Britanijos žmonių žūties keliuose rodiklis yra vienas iš mažiausių Europos Sаjungoje), kasmet keliuose žūsta penkiskart daugiau žmonių negu per ginkluotus apiplėšimus. Labiausiai stulbina tai, kad, pasak statistikos, katastrofos Britanijos magistralėse pareikalauja gerokai daugiau mirčių ir sunkių sužeidimų tarp 5 – 40 metų piliečių, negu visos drauge sudėtos ligos! Per visа automobilizacijos istorijа šios šalies keliuose žuvo per 500 tūkst. žmonių ir daugiau kaip 30 milijonų buvo sužeista. Tai dukart daugiau anglų aukų negu per Pirmаjį ir Antrаjį pasaulinį karus kartu paėmus! O jeigu tikėsime Europos Sаjungos ekspertų prognozėmis, tai vienas iš 80-ies ES gyventojų avarijoje žūsta nesulaukęs net 40 metų. šiurpi statistika?

Beje, Jungtinėse Amerikos Valstijose šis rodiklis dar didesnis. Pvz., Masačiusetso valstijoje didžiausia mirtingumo priežastis – kelių eismo įvykiai. Daugiausia žūsta jauni, iki 32 metų amžiaus žmonės.

Bet tai – dar ne viskas. Pasak Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos, 2005 metais mirtingumas dėl avarijų siekė 24 procentus nuo bendrojo mirtingumo nuo traumų. Jeigu tokia padėtis išliks ir toliau, 2020 metais avarijos taps trečiаja bendrojo mirtingumo priežastimi pasaulyje.

Tarptautinė visuomenė su tuo, žinoma, kovoja. Paskutinėje konferencijoje saugumo klausimais, šių metų liepos mėnesį vykusioje Londone, traumatizmas keliuose buvo pripažintas rimta pandemija, gresiančia planetos gyventojams. Per šiа konferencijа Tarptautinės globalinės kelių eismo komisijos vadovas, buvęs NATO Generalinis sekretorius lordas A. Robertsonas, paragino viso pasaulio visuomenę, nacionalines vyriausybes, politikus ir eilinius piliečius sutelkti visas pastangas tam, kad būtų padidintas saugumas keliuose. (šiа Komisijа yra įsteigęs Autotransporto tarptautinės federacijos fondas ir į jos veiklа yra įtraukiama po vienа atstovа iš “didžiojo aštuoneto“ šalių ).

Nuostoliai, kurių pridaro kelių eismo įvykiai, A. Robertsono žodžiais tariant, užgula planetos gyventojų pečius tokia pat našta kaip maliarija ir tuberkuliozė. Ypač nuo jų kenčia besivystančios šalys. “Kovai prieš šias ligas yra skiriama nemaža lėšų ir į jа kreipiamas valdžios dėmesys, o globalinio saugumo kelyje problema beveik paliekama likimo valiai“, - pažymėjo savo pranešime A. Robertsonas. Pasak jo, jeigu net aštuoneto šalys neskiria pakankamai lėšų kovai prieš avaringumа keliuose, tai kа bekalbėti apie kitas valstybes. O statistika nenumaldomai prastėja: prognozuojama, jog mirtingumas dėl avarijų 2020 metais išaugs net 65 procentais.

Saugumo užtikrinimo keliuose uždaviniai, pasak A. Robertsono, vos paminimi svarbiausiuose tarptautiniuose dokumentuose ir per didžiausiųjų pasaulio valstybių vadovų susitikimus, nors turėtų būti tarp prioritetinių. O juk šalys, turinčios didžiulių pajamų, turi plačiausių galimybių itin smarkiai sumažinti kelių eismo įvykių skaičių. Tarkim, plečiant kelių tinklа, Globalinio kelių eismo saugumo komisija yra pasiryžusi įsteigti 300 mln. dolerių fondа, kurio lėšos būtų skiriamos finansuoti 10 metų trukmės veiksmų planui, turėsiančiam įgyvendinti svarbias saugumo keliuose priemones.

O štai kokia oficiali kelių eismo įvykių statistika dabar pateikiama pasaulyje ( viena auka 100 –ui tūkstančių gyventojų procentais):

šalys – didžiausios eismo taisyklių pažeidėjos

Procentai žuvusiųjų skaičius

1. Malaizija 26,75 6286

2. Pietų Afrika 25,3 12400

3. Rusija 24,77 35600

4. Latvija 21,43 493

5. Lietuva 19,7 709

6. Kinija 18,73 239000

7. Baltarusija 17,2 1800

8. Lichtenšteinas 16,7 5

9. Kroatija 15,6 701

10.Graikija 15, 26 1680

( JAV, beje, su savo 45 tūkst. aukų yra 12 –oje vietoje ).

O štai pirmasis dešimtukas šalių, kuriose eismo įvykių aukų mažiausia

1. Brunėjus 3, 29 12

2. Malta 4, 00 16

3. Makedonija 5, 62 118

4. Didžioji Britanija 5, 82 3560

5. švedija 5,88 600

6. Norvegija 6, 02 286

7. Olandija 6, 32 1030

8. Japonija 6,97 8900

9. Suomija 7, 03 397

10. šveicarija 7, 34 546

Parengė Dana Kurmilavičiūtė

"Transporto pasaulis"
Rugsėjis Nr. 9 (69)

"Linava" informuoja

Kartа, prieš penkiolika metų...

“Linava“: 15 metų sėkmingos veiklos kelyje

įvairenybės

Tiltai

Keliai

Keliai gali būti ir privatūs!

Logistika

Konteinerių logistika: nuo uosto krantinės – iki kliento

Pažintys

Kai darbas – ne prievolė...

Specialioji technika

“URALTRAKKER“ - AUKSO IEšKOTOJų SUNKVEžIMIAI

Statistika

Keleivinis transportas: pirmojo pusmečio statistika

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Technika

Liftai. Kaip išsirinkti geriausiа?

Tinka autobusui, tiks ir puspriekabei!

Teisė

įmonės vadovo darbo pagrindai

Sveikata

Traumatizmas virsta pandemija

Automobilių sportas

Dešimtosios: ant permainų slenksčio

Muziejus

TRITONĖ