Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Diskusijose – apie metro idėją sostinėje

Vos metai kiti praėjo nuo to laiko, kai sostinės eismo problemas turėjo išspręsti greitaeigis tramvajus. Pasikeitus miesto valdžiai, tramvajaus idėja lyg ir palaidota. Vis garsiau prabylama apie kitos transporto rūšies – metropoliteno – diegimą Vilniuje. Naujosios viešosios vadybos fondo bei visuomeninės organizacijos „Vilniaus metro“ sausio 24-ąją surengtoje konferencijoje diskutuota apie metro alternatyvą sostinėje. „Best Western Naujasis Vilnius“ viešbučio konferencijų salėje vykusiame renginyje dalyvavo metro entuziastai iš valstybės institucijų, asociacijos „Metrosąjūdis” iniciatyvinės grupės nariai.

Ar tikrai reikia?

„Vilniaus metro“ sąjūdžio iniciatorių teigimu, miesto gyventojai bei įmonės per metus dėl stovėjimo spūstyse praranda maždaug 1,5 mlrd. Lt. Tai – ir sudeginti degalai, ir prarastos darbuotojų darbo valandos, ir automobilių eksploatacijos išlaidos, ir poveikis aplinkai.

Sostinės transporto sistemai reikalingos radikalios permainos – dėl to retas išdrįstų ginčytis.

Šiuo metu Vilniuje gyvena 553 600 gyventojų. Per dieną sostinėje pabuvoja maždaug 703 600 žmonių. „Sostinės regione sukuriama didžioji dalis bendrojo šalies vidutinio produkto, taigi logiškai mąstant, ir didžioji dalis lėšų turėtų atitekti Vilniui. Tačiau dabar tiesiami bei tvarkomi mažos svarbos užmiesčio keliai, o susisiekimui sostinėje dėmesio skiriama per mažai. Atėjo laikas spręsti visuomeninio transporto problemas Vilniuje iš esmės“, – konferencijoje kalbėjo Naujosios viešosios vadybos fondo valdybos primininkas prof. dr. Kęstutis Masiulis.

Metro privalumai

Argumentų metro naudai šįkart pateikta daugybė. Pasak UAB „Vilniaus rentinys“ generalinio direktoriaus pavaduotojo, metro entuziasto Juozo Zykaus, šis transportas – greičiausias, patogiausias, ekonomiškiausias, saugiausias, galintis vežti daugiausia keleivių. Be to, metro neturi įtakos meteorologinės sąlygos, jo patogu laukti keleiviams. Lyginant su tramvajumi, metropoliteną nesudėtinga eksploatuoti – neteršiami bėgiai, neapšąla laidai, galima automatizuoti traukinių judėjimą. Dėl šių priežasčių metro eksploatacijos laikas ilgesnis nei tramvajaus, nes aplinkos poveikis jam minimalus. Metro netrukdo judėjimui mieste, kadangi jo trasos išsidėsčiusios po žeme. Šios transporto rūšies entuziastai pateikia ir daugiau argumentų: teigiama, kad statybos metu nebūtina stabdyti eismo, jam nebūtų išnaudojama brangi sostinės žemė. Metro negadina miesto architektūrinio vaizdo, o jo sekcijas galima panaudoti inžinerinėms komunikacijoms (lietaus, kanalizadijos, ryšio, elektros tinklams) tiesti. Be to, pasak metro entuziastų, ši transporto rūšis stimuliuoja ekonominį miesto augimą bei sukuria naujas darbo vietas.

Įgyvendinimo būdai

Metro idėjai pritarė ir konferencijoje dalyvavęs Lietuvos Respublikos Seimo narys, ekonomikos daktaras Kęstutis Glaveckas. „Miesto savivaldybės galių įgyvendinti didžiuliam ir brangiam projektui nepakaks. Būtina įteisinti idėją įstatymais, prilyginti metropoliteno statybą nacionalinės svarbos objektams. Tada būtų galima jį finansuoti ir iš šalies biudžeto“, – kalbėjo K. Glaveckas.

Tačiau miesto valdžia ryžtingai spręsti visuomeninio transporto problemų kol kas nesiima. Neturi ji aiškios pozicijos ir metro klausimu: ši transporto sistema miestui atsieitų itin brangiai, todėl, miesto vadovų manynu, jos diegimo galimybės turėtų būti itin kruopščiai svarstomos.

Metro entuziastų išleistame lankstinuke teigiama, kad kilometro kaina sudarytų maždaug 125 mln. Lt. Siūloma tiesti tris metro linijas: „Viršuliškės–Katedros aikštė“, „Šeškinė–Gedimino pr.–Stotis“ ir „Pašilaičiai–Antakalnis“, kurių bendras ilgis – apie 30 km. Prieš metus parengtoje metro studijoje apskaičiuota, kad metropolitenas miestui kainuotų apie 3 mlrd. Lt, tačiau jau iš aukščiau nurodytų skaičių matyti, kad ši suma būtų kur kas didesnė. Tuo tarpu lankantis Barselonoje, iš metro linijas tiesiančios įmonės vadovų išgirdome kur kas didesnius skaičius: kilometras metropoliteno šiame mieste kainuoja 100 mln. eurų. Tai – realios sumos, o ne teoriniai skaičiavimai, kuriais kol kas paremta būsimo sostinės metropoliteno kilometro kaina. Metro entuziastų teigimu, metropoliteno trasų tiesimas, skirtingai nei tramvajaus linijų, nė kiek nesutrikdytų miesto gyvenimo. Tačiau, kaip žinoma, metro trasos tiesiamos dvejopai: uždaruoju būdu, t. y., trasa kasama po žeme, ir atviruoju, kai tunelis kasamas iš viršaus. Vienas iš metro sąjūdžio entuziastų, asociacijos „Metro sąjūdis“ iniciatyvinės grupės pirmininkas Virginijus Daukas į klausimą, kokia dalis metro trasų bus tiesiama uždaruoju, kokia atviruoju būdu, atsakė: po žemėmis ketinama kasti tik apie 20 proc. trasų, likusios būtų tiesiamos „iš viršaus“ – uždarojo kasimo būdas yra maždaug dvigubai brangesnis. Tokiu atveju prieš pradedant darbus, būtina atlikti inžinerinius – geologinius tyrimus, nustatyti faktiškai esančias komunikacijas, jų būklę, parengti komunikacijų perkėlimo arba rekonstrukcijos projektus, transporto apvažiavimo trasas. Taigi tokia realybė – tik 20 proc. trasų kasimas išties netrukdytų nei eismui, nei miestiečių gyvenimui. Likusieji 80 proc. milžiniškomis keliolikos metrų gylio tranšėjomis ne tik ilgam sudarkytų sostinės veidą, bet, kaip rodo kitų Europos miestų patirtis, sukeltų pavojų netoli stovintiems namams ar gatvėms...

Be to, tai nėra greitas eismo sostinėje problemų sprendimo būdas: J. Zykaus teigimu, paprastai projekto svarstymas trunka nuo dvejų iki trejų metų, dar apie penkiolika užtruktų jo įgyvendinimas. Jei iki to laiko nieko nebus daroma, siekiant sumažinti spūstis sostinėje, ar netrūks miesto gyventojų ir svečių kantrybė?

Lina JAKUBAUSKIENĖ

"Vežėjų žinios"
Sausis Nr. 2 (86)

"Linava" informuoja

Naujienos

Dilerių naujienos

Naujasis Mercedes-Benz Actros - prie starto linijos

Informacinės technologijos

Vietoj rašiklio – kompiuterio ar telefono klavišai

Keliai Keleliai

Vokietijos autobanams – 70 metų

Lietuvos automobilių kelių direkcija

Naujienos

Naujienos

„Matador“ padangos – bet kokioms sąlygoms

Veteranai

MINTYS APIE PRAėJUSIUS METUS

Lietuvoje ir pasaulyje

„Lietuvos draudimui“ labiausiai rūpi transportas

"Linavos" mokymo centras

Planuojami mokymo kursai ir seminarai

Vž informacija

Naujienos

Keleivinis transportas

Diskusijose – apie metro idėją sostinėje

Teisė

Nauji teisės aktai, aktualūs vežėjams