Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Vokietijos autobanams – 70 metų

Vokietijos automobilių kelių tinklas – vienas tankiausių Europoje. Jis užima apie 5 proc. šalies teritorijos (17 353 kv.km) – plotas beveik prilygstantis visai Tiuringijos federalinei žemei.

Mitai ir faktai

Vokietijos greitkelių istorija jau spėjo apaugti mitais ir legendomis. Vienintelis neginčijamas faktas – pirmasis autobanas šioje šalyje oficialiai atidarytas prieš 70 metų. Kaip pažymi savaitraštis “Europa – Express”, vienas iš judriausių dabartinių autobanų A5, kuriuo kasdien pravažiuoja daugiau kaip 120 tūkstančių automobilių, buvo pirmasis Vokietijos greitkelis. Jo atkarpą tarp Frankfurto ir Darmštadto 1935 m. gegužės 19 d. kartu su aviacijos reichsministru Hermanu Geringu ir vidaus reikalų ministru Vilhelmu Friku atidarė pats fiureris. Po šios iškilmingos ceremonijos A. Hitleris pradėtas laikyti tikruoju Vokietijos autobanų dvasiniu tėvu. Apie jo nuopelnus Trečiojo reicho valstybės keliams pasklido legendos, kurios dažnai nutyli tikruosius istorijos faktus.

Italijoje, kur kelių tiesimo tradicijos buvo kur kas senesnės, tik prisiminkim romėnų laikus, jau 1923 metais automobiliai pradėjo važinėti greitkeliais. Jų tiesimo idėjos netrukus griebtasi ir Vokietijoje. Autobano statybos Vokietijoje idėją pirmasis pasiūlė svarstyti tuometinis Frankfurto oberburgomistras L. Landmanas. 1926 m. buvo įkurta speciali institucija, parengusi detalųjį autobano Hamburgas – Frankfurtas – Bazelis įgyvendinimo planą. Tačiau projektą atmetė Reichstagas, nes prieš autobanus vieningai balsavo nacionalsocialistai ir komunistai.

Įdomiausia šioje istorijoje yra tai, kad A. Hitleris, 1933 m. atėjęs į valdžią, vėl prisiminė greitkelių tiesimo idėjas. Mitas apie autobanus, sujungiančius tautą ir gamtą, buvo labai parankus Trečiojo reicho ideologams, spekuliavusiems meile Tėvynei, “kraujui ir žemei”. 1935 m. laikraštis “Die Strasse” reikalavo, jog Vokietijos autobanai turi būti ne tik greičiausi, patikimiausi ir šiuolaikiškiausi, bet ir gražiausi Žemėje.

Autobanų tiesimą Vokietijoje paskelbęs svarbiausia amžiaus statyba, fiureris žadėjo pamaitinti 6 mln. šalies bedarbių, nors oficialiais duomenimis šiame objekte buvo įdarbinta tik apie 600 tūkstančių žmonių. Pagaliau darbai nevyko taip sklandžiai, kaip apie tai trimitavo nacionalsocialistų lyderiai: iki 1939 m. planuota nutiesti 6900 km autobanų, tačiau iki Antrojo pasaulinio karo pradžios įveikta tik 3300.

Fiurerio autobanai”

Įdomu, kad greitkelių tiesimo darbai ne tik nenutrūko, bet dar labiau paspartėjo karo metais, nes naciai suprato, kad gerus kelius galima panaudoti sėkmingo karo tikslams. Nuo 1940 m. juose buvo įdarbinti karo belaisviai. Tačiau greitai paaiškėjo, kad geri keliai labiau nei Vokietijoje reikalingi užimtose teritorijose. Taigi sekdami Vermachto kareivių pėdomis į naujas teritorijas su savo technika žygiavo ir kelininkai. Po Austrijos prijungimo sparčiai pradėti tiesti keliai apie Zalcburgą. Sudetų okupacijos tikslus sėkmingai įgyvendinti padėjo ir nauja trasa “Breslau – Briunas – Viena”. Autobanai buvo tiesiami Prancūzijos pietuose, Suomijoje ir Norvegijoje. Naujų gerų kelių okupuotose teritorijose strateginis tikslas – įtvirtinti savo pozicijas ir gauti kuo didesnę ekonominę naudą iš prijungtų teritorijų.

Pačioje Vokietijoje nutiestų autobanų reikšmė karo metu buvo nedidelė – 30 cm storio betoninė danga buvo per silpna atlaikyti tankus, o sunkvežimiams dažnai trūkdavo benzino. Tad Vermachto kareiviai dažniausiai keliaudavo palei autobanus. “Fiurerio autobanais” paskutinėmis karo dienomis pasinaudojo tik sąjungininkų armijos tankai ir sunkvežimiai. Jais 1945 m. į stovyklas buvo varomi ir Vokietijos karo belaisviai.

***

Autobanų tiesimas Vokietijoje buvo atnaujinta tik šeštojo dešimtmečio pradžioje – Vakarų Vokietijos ekonominio suklestėjimo stebuklo priešaušryje. Fiurerio idėja autobanais sujungti Vakarus su Rytais Vokietijoje buvo įgyvendinta tik 1962 m.

Šiuolaikiniai autobanai – Vokietijos vizitinė kortelė

Dabar bendras Vokietijos federalinių autobanų ilgis – 12 500 km, iš kurių 8 000 km atitinka aukščiausius – keturių žvaigždučių reikalavimus.

Praėjusiais metais kai kurie valdininkai siūlė nustatyti bendrą visai Vokietijai maksimalaus greičio apribojimą autobanuose – 130 km/h. Pasak pasiūlymą pateikusių valdininkų ir juos palaikančių Vokietijos žaliųjų, šis apribojimas turėtų sumažinti kenksmingų dujų išmetimą į atmosferą. Tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel tvirtai pareiškė, kad ekologinės situacijos pagerinimui reikėtų kur kas daugiau dėmesio skirti transporto srautų optimizavimui ir ieškoti naujų būdų, kaip išvengti spūsčių.

Pasiūlymas riboti greitį autobanuose sukėlė audringą nepasitenkinimą Vokietijos gyventojų, kurie jau įprato greitai ir patogiai keliauti automobiliais. Atsižvelgdama į tai, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasisakė prieš bet kokį greičio apribojimą autobanuose. Per vieną iš vokiečių televizijos kanalų kanclerė pareiškė, kad kol ji užima šį postą, to niekada neįvyks, nes autobanai – viena iš Vokietijos vizitinių kortelių.

Parengė Tomas LABŽENTIS

"Vežėjų žinios"
Sausis Nr. 2 (86)

"Linava" informuoja

Naujienos

Dilerių naujienos

Naujasis Mercedes-Benz Actros - prie starto linijos

Informacinės technologijos

Vietoj rašiklio – kompiuterio ar telefono klavišai

Keliai Keleliai

Vokietijos autobanams – 70 metų

Lietuvos automobilių kelių direkcija

Naujienos

Naujienos

„Matador“ padangos – bet kokioms sąlygoms

Veteranai

MINTYS APIE PRAėJUSIUS METUS

Lietuvoje ir pasaulyje

„Lietuvos draudimui“ labiausiai rūpi transportas

"Linavos" mokymo centras

Planuojami mokymo kursai ir seminarai

Vž informacija

Naujienos

Keleivinis transportas

Diskusijose – apie metro idėją sostinėje

Teisė

Nauji teisės aktai, aktualūs vežėjams