Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Vietoj rašiklio – kompiuterio ar telefono klavišai

Elektroninis parašas Lietuvoje įteisintas prieš septynerius metus (Elektroninio parašo įstatymas 2000-07-11 Nr. VIII-1822).2005-ųjų pradžioje Lietuvoje registravimo procedūras atliko ir veiklą pradėjo pirmasis skaitmeninius kvalifikuotus sertifikatus sudarantis sertifikavimo paslaugų teikėjas. Vadinasi" kad Lietuvoje elektroninis parašas turi tokią pat juridinę galią, kaip ir tradicinis, pasirašytas ranka.

Teoriškai viskas lyg ir aišku, tačiau kaip elektroninis parašas realizuojamas praktikoje?

Kas tai yra?

Elektroninis parašas – tai duomenys, kurie įterpiami, prijungiami ar logiškai susiejami su kitais duomenimis pastarųjų autentiškumui patvirtinti. Lietuviškoje įstatymo redakcijoje dar pridurta „ir (ar) pasirašančiam asmeniui identifikuoti“.

Praktikoje dažniausiai naudojamas elektroninio parašo sprendimas, vadinamas viešojo rakto infrastruktūra, paremtas asimetriniu kriptavimo principu. Specialiu algoritmu suformuota pasirašomų duomenų santrauka (angl. „hash“) vienareikšmiškai atitinka išeities duomenų rinkinį. Kad jų abiejų – santraukos ir išeities duomenų – nebūtų įmanoma suklastoti, santrauka šifruojama slaptu raktu, turinčiu iššifravimui unikalų atitikmenį – viešąjį raktą. Viešasis raktas siunčiamas visiems gavėjams ir viešai skelbiamas internete. Elektroninio parašo gavėjas su specialia parašo tikrinimo programa iš gautų duomenų suformuoja santrauką ir, ją iššifravęs, palygina su atsiųstąja. Jei parašą būtų bandoma suklastoti ir kas nors bandytų pakeisti bent vieną bitą duomenyse, santraukos nebesutaptų. Taigi naudojantis elektroniniu parašu nebereikia specialių tyrėjų ir jų įrankių, rašysenos analitikų ar pan. norint įsitikinti, jog gauti duomenys ar dokumentai yra autentiški.

Pasirašiusiojo tapatybės identifikavimo bei autentifikavimo elektroninėje erdvėje funkciją atlieka elektroninio parašo sertifikatas – skaitmeninis liudijimas, susiejantis parašo tikrinimo duomenis su pasirašančiuoju asmeniu ir patvirtinantis arba leidžiantis nustatyti pasirašančiojo asmens tapatybę. Tai – tarsi trečiosios šalies išduotas ir pasirašytas jos elektroniniu parašu ir gavėjui pasiekiamas liudijimas, kurio galiojimą galima pasitikrinti internete. Toks liudijimas (skaitmenų eilutė), kuriame yra ir viešasis pasirašančiojo raktas, saugomas ar siunčiamas kartu su pasirašytais duomenimis gavėjui, kad šis jais naudodamasis galėtų pasitikrinti ir pasirašytų duomenų autentiškumą bei vientisumą, ir pasirašiusiojo asmens tapatybę.

2005-aisiais Lietuvoje buvo įregistruota pirmoji ir kol kas vienintelė kvalifikuotus[e1] [e1] elektroninio parašo sertifikatus sudaranti ir juos prižiūrinnti šių paslaugų teikėja – UAB Skaitmeninio sertifikavimo centras (SSC, www.ssc.lt).

Lietuvai įstojus į ES, kitų šalių kvalifikuotų sertifikavimo paslaugų teikėjai taip pat gali teikti paslaugas Lietuvos asmenims. Tačiau už jų registravimą ir priežiūrą atsako atitinkamos šalies (kurioje jie registruojasi) priežiūros įstaiga.

Diegimo problemos Lietuvoje ir ES

Pirmieji bandymai kurti reikiamą infrastruktūrą, diegti ir naudoti elektroninį parašą buvo pradėti dar 1996-aisiais.1998-ųjų krizė bei kitos subjektyvios priežastys sustabdė šias iniciatyvas, tačiau sukaupta patirtis panaudota diegiant elektroninį parašą Lietuvos banke – čia jis uždaroje tarpbankinių atsiskaitymų sistemoje naudojamas nuo 2002 m.

Per pastaruosius metus Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, siekdamas paspartinti elektroninio parašo naudojimą šalyje, parengė keletą investicinių projektų elektroninio parašo infrastruktūrai sukurti. Jų rezultatas – komiteto užsakymu sukurta parašo formavimo ir tikrinimo įranga. Šią kompiuterinę programą, kuri yra vienas iš svarbiausių elektroninio parašo komponentų, gali parsisiųsti ir naudoti visi pageidaujantieji. Taip pat parengta elektroninio parašo nuotolinio mokymo ir testavimo(si) sistema su bazine mokymosi priemone, animacinis filmas pradedantiesiems „Elektroninis parašas – kas tai“ ir kt., kurie prieinami internete visiems (http://epp.ivpk.lt/lt/apie/naudotojams/).

2007 m. rudenį priimtas sprendimas dėl daugiafunkcinių lustinių asmens tapatybės kortelių išdavimo Lietuvos piliečiams. Šiemet seno pavyzdžio korteles žadama pradėti keisti lustinėmis, kur Vidaus reikalų ministerijos įstaigos įrašys asmens tapatybės autentifikavimui elektroninėje erdvėje reikalingą vieningą sertifikatą ir elektroninio parašo sertifikatą.

Problemų, trukdančių sparčiau diegti elektroninį parašą, yra ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Pagrindinės iš jų – trūksta kiekvienam asmeniui itin svarbių paslaugų (angliškai vaizdingai vadinamų „killer aplications“), elektroninio parašo panaudojimo saugumui užtikrinti, gana sudėtinga bei nepigi infrastruktūra bei sertifikavimo paslaugos, nepankamas žinių apie inovacinę technologiją lygis. Dar viena problema – kol kas neišspręsti[e2] [e2] elektroniniu parašu pasirašytų duomenų ir dokumentų ilgalaikio saugojimo klausimai. Elektroninio parašo technologijoms tobulėjant, ko gero, ateis laikas, kai anksčiau galioję parašo tikrinimo įrankiai taps vis rečiau naudojami. Tam, kad nereikėtų saugoti „muziejinėmis“ tampančių priemonių, patvirtinančių anksčiau pasirašyto parašo tapatumą, jį bus galima patvirtinti pakartotinai pasirašant (ar pakeičiant duomenų formatą į tinkamesnį ilgalaikiam saugojimui).

Elektroninio parašo naudojimą kasdieniame gyvenime ES mastu stabdo ir elektroninio parašo tarpusavio pripažinimo ir sąveikumo problema. Skirtingų šalių teisinės sistemos gali skirtingai interpretuoti įrodymus, kad kitoje šalyje naudotas elektroninio parašo sukūrimo mechanizmas patikimas bei saugus. Tačiau šiuo metu Europos Sąjungos valstybės drauge siekia išspręsti šią opią problemą, tad galima tikėtis, kad netrukus vienos šalies paslaugomis elektroninėje erdvėje galės naudotis visų kitų valstybių narių piliečiai.

Lietuvoje elektroninių paslaugų teikėjai iki šiol bandė išsiversti kuo pigesniais, tuo pačiu ir mažiau saugiais, duomenų autentiškumo ir asmens tapatybės patvirtinimo sprendimais. Tai nesunku suprasti: jei paslaugos branginamos vartotojų sąskaita, atskiras teikėjas rizikuoja juos prarasti; o jei teikėjas tai darytų savo sąskaita, sumažintų akcininkų ar savininkų pelną. Tačiau kuo toliau, tuo labiau suvokiama: norint populiarinti paslaugą bei padaryti ją prieinamesnę visuomenei, teikėjams privalu imtis didesnės atsakomybės bei griežtesnių saugumo reikalavimų – tik taip galima išlaikyti abipusį pasitikėjimą. Toks bendras paslaugų teikėjų siekis paskatintų elektroninio parašo naudojimą įvairiose srityse.

Vyriausybė, bankai, mobilių ryšių bendrovės 2006 m. „Infobalt“ parodoje pasirašė valdžios ir verslo partnerystės Elektroninio parašo proveržio programą. Ketinama pasiekti, kad per trejus metus Lietuvoje elektroninio parašo vartotojų padaugėtų iki 300 000. Tačiau tam reikalingos nemenkos lėšos, kurių, reikia pripažinti, praėjusiais metais nė viena iš proveržio programą pasirašiusių pusių neskyrė pakankamai.

Mobilusis parašas

Nuo praėjusių metų pabaigos Lietuvoje pradėta diegti dar viena naujovė – mobilusis elektroninis parašas. Pasak „Omnitel“ atstovo Ramūno Šablinsko, naudojantis mobiliuoju parašu, klientui nereikia papildomai rūpintis saugumu ir naudotis skirtingomis elektroninės tapatybės priemonėmis: pakaks vienos specialios mobiliojo telefono SIM kortelės, kad būtų galima prisijungti prie elektroninių sistemų ar pasirašinėti doku­mentus elektroniniu būdu. Tereikės žinoti vieną mobiliojo elektroninio parašo suaktyvinimo slaptažodį.

Kaip teigė R. Šablinskas, mobilusis elektroninis parašas itin saugus: mobilųjį telefoną saugo du kodai – telefono ir pasirašymo, kuriuos žino tik klientas. Jei jis pamestų telefoną, tereikia užblokuoti SIM kortelę. Be to, toks pasirašymo būdas patogus: mobilusis telefonas visuomet nešiojamas su savimi, taigi nereikia turėti jokių papildomų prietaisų ar kodų kortelių, juridinę galią turinčius dokumentus klientas gali pasirašyti neišeidamas iš namų. Dar vienas privalumas – greitis: prisijungti prie įvairių sistemų taip pat greita, kaip ir naudojantis kodų kortelėmis ar slaptažodžių generatoriais. Šis pasirašymo būdas yra paprastas: telefonu galima pasinaudoti bet kur, nereikia jokios papildomos įrangos. Vienas slap­tažodis naudojamas prisijungti prie skirtingų aplinkų ir skirtingiems dokumentams pasirašyti.

Veikimo principas – analogiškas
Mobiliojo elektroninio parašo principas analogiškas, jo veikimas taip pat paremtas [e3] [e3] kriptografija (informacijos kodavimu). Tam naudojama raktų pora: vienu (privačiuoju) raktu informacija yra užkoduojama (pasirašoma), o kitu raktu (viešuoju) – informacija atkoduojama (parašas patikrinamas).

Privatusis raktas saugomas saugiame įrenginyje (SIM kortelėje), todėl jo neįmanoma nuskaityti. SIM kortelė šiuo atveju yra elektroninio pasirašymo priemonė.

Tam, kad [e4] [e4] elektroninis parašas būtų pradėtas naudoti ir turėtų juridinę galią, kiekvienam vartotojui yra sukuriamas elektronės tapatybės paliudijimas, nurodantis, jog elektroninio parašo priemonės (SIM kortelės) turėtojas yra konkretus fizinis asmuo. Elektroninės tapatybės liudijimas kartu su viešuoju raktu yra publikuojamas specia­lioje interneto saugykloje, kuria gali pasinaudoti bet kuris, norintis patikrinti fizinio asmens parašo autentiškumą.

Pasirašant elektroninius dokumentus, kliento elektroninės tapatybės paliudijimas (kvalifikuotas elektroninis sertifikatas) yra automatiškai prisegamas prie šio dokumento.[e5] [e5]

Mobilusis elektroninis parašas leidžia atsisakyti papildomų prietaisų, nes nuskaitymo įrenginį pakeičia mobilusis telefonas, kuriame įdedama nauja SIM kortelė su elektroninio parašo galimybe. Vartotojui, norinčiam naudotis mobiliuoju elektroniniu parašu, tereikia savo turimą SIM kortelę pasikeisti naująja ir pasirašyti elektroninės tapatybės sutartį.[e6] [e6]

Vartojimo galimybės

Elektroninis parašas mūsų šalyje kol kas kelią skinasi sunkiai. Jo vartotojų nedaug, nors elektroninio parašo pritaikymo galimybių nuolat daugėja.

Kaip teigė Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Evaldas Židonis, „Valstybės žinios“ jau pernai rugpjūčio mėnesį pradėjo skelbti teisės aktų ir informacinių pranešimų priedus, tuo būdu išspręsdama itin sudėtingų publikuoti oficialių dokumentų (planai, žemėlapiai ir pan.) skelbimą bei viešinimą. Startuoja pirkėjams ir pardavėjams itin svarbus viešųjų pirkimų procedūras paspartinsiantis Centrinės mokėjimų agentūros Viešujų pirkimų organizatoriaus bandomasis projektas, kur iš elektroninio katalogo pirkėjas galės nusipirkti pardavėjų siūlomas prekes (kol kas tik kanceliarines prekes ir kompiuterius), taip išvengdamas mėnesius trunkančių procedūrų.

Elektroninio parašo naudotojai (turintys antros ar trečios klasės asmeninį skaitmeninį sertifikatą, išduotą Lietuvoje registruoto kvalifikuoto elektroninio parašo paslaugų teikėjo) jau gali naudotis elektroninio viešųjų paslaugų portalo teikiamomis paslaugomis bei teikti mokesčių deklaracijas elektroniniu būdu.

Interneto portalas https://paslaugos.evaldzia.lt/suteikia galimybę užsisakyti ir sumokėti už pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, apie šeimyninę padėtį, elektroninio parašo turėtojas gali pasitikrinti informaciją apie valstybinį socialinį draudimą, suteiktų medicininių paslaugų ir išrašytų medikamentų apimtį, teikti dokumentus Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai elektroniniu būdu.

Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo sistema (http://deklaravimas.vmi.lt) fiziniams ir juridiniams asmenims leidžia elektroniniu būdu pateikti mokestinius dokumentus.Elektroninio parašo proveržio programos dalyviai „Omnitel“ ir „Hansa bankas“ deklaruoja pradedantys naudoti elektroninį parašą elektroniniuose mokėjimuose – itin populiarioje paslaugoje, kuri dėl to taptų nepalyginamai saugesnė šimtams tūkstančių vartotojų.

Nuo naujųjų metų startavo VSDFV („Sodros“) elektroninių duomenų sistema formų priėmimo programa, kurioje teikiami tradicinių formų duomenys. Jie portale pasirašomi elektroniniu parašu, patvirtintu kvalifikuotu sertifikatu. Tai gali daryti visi VSDFV informacinės sistemos naudotojai – dešimtys tūkstančių įmonių ar kitų draudėjų.

Nekilnojamojo turto sandorių viešajai elektroninei paslaugai (NETSVEP) rengiasi ir Lietuvos notarų rūmai ir VĮ Registrų centras. Jai pradėjus veikti, notarai visoje Lietuvoje informaciją (išrašus) apie sudarytus sandorius Registrų centrui pateiks su unikaliu elektroniniu parašu.

Tai bene reikšmingiausi elektroninio parašo naudojimo pavyzdžiai, šiandien jau prieinami vartotojams.

Elektroninį parašą naudoja ir kitos organizacijos, kurių veikla svarbi visam kraštui: tai naujojo pavyzdžio (su biometriniais duomenimis) pasus išduodantis Asmens dokumentų išrašymo centras prie VRM, apsaugantis savo elektroniniu parašu į lustą įrašytus duomenis nuo nesankcionuoto pakeitimo. Vežėjams turėtų būti itin aktuali Valstybinės kelių transporto inspekcijos iniciatyva naudoti elektroninį parašą tachografų fiksuojamų duomenų autentiškumui ir vientisumui užtikrinti.

Asociacijos „Langas į ateitį“ ir „Infobalt“, siekiamos apmokyti Lietuvos įmones naudotis elektroniniu parašu, praėjusių metų lapkritį surengė seminarus, skirtus smulkioms ir vidutinėms Lietuvos įmonėms (jų vadovams, finansininkams, personalo skyrių darbuotojams) didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Smulkaus ir vidutinio verslo atstovams pasiūlyta pirmiesiems išbandyti „Elektroninio parašo proveržio“ dalyvių sukurtas sistemas, kuriose panaudojamas elektroninis parašas.

Kaip tapti elektroninio parašo vartotoju?

Kvalifikuotą sertifikatą elektroniniam parašui galima įsigyti užpildžius paraišką SSC sertifikatų užpildymo sistemoje.

Jeigu įmonė pageidauja įsigyti sertifikatą trims ir daugiau asmenų, reikėtų kreiptis į Registravimo tarnybą interneto adresu http://www.ssc.lt/support/. Trečios klasės sertifikatas išduodamas saugioje parašo formavimo įrangoje: tai gali būti specialus USB raktas (eToken PRO 32K USB), arba lustinė kortelėsu skaitytuvu (Gemplus SmartCard ir USB Smart Card skaitytuvas). Įrangos (laikmenos) pasirinkimą lemia tik patogumas: vieniems patogiau turėti kortelę, kitiems – specialų USB raktą. Minimalus sertifikato galiojimo laikas – vieneri metai, maksimalus – penkeri. Įsigyjant sertifikatą ilgesniam galiojimo laikui, taikomos nuolaidos. Tačiau sertifikato galiojimo laikas negali būti ilgesnis negu pasirašančio asmens tapatybės dokumento galiojimo laikas. Pavyzdžiui, jei kliento pasas arba asmens tapatybės kortelė galioja dar trejus metus, sertifikato galiojimo laikas irgi negali būti ilgesnis negu treji metai.

2008-ųjų vasario 6-osios duomenimis, puslapyje www.ssc.lt nurodomos tokios sertifikatų kainos:

3 klasės kvalifikuotas sertifikatas 1 metams - 149,00 Lt + PVM
3 klasės kvalifikuotas sertifikatas 2 metams - 283,00 Lt + PVM (-5%)
3 klasės kvalifikuotas sertifikatas 3 metams - 402,00 Lt + PVM (-10%)
3 klasės kvalifikuotas sertifikatas 4 metams - 507,00 Lt + PVM (-15%)
3 klasės kvalifikuotas sertifikatas 5 metams - 596,00 Lt + PVM (-20%)

Parašo formavimo įrangos kainos:
USB eToken raktas - 150,00 Lt + PVM
Lustinė kortelė ir skaitytuvas su USB jungtimi - 131,00 Lt + PVM

3 klasės kvalifikuoto sertifikato galiojimo pratęsimo kaina 1 metams - 164,00 Lt + PVM

Dokumentus reikia pristatyti į Registravimo tarnybą adresu: Jogailos g. 8-16, Vilnius (nuo 2008 m. antrojo ketvirčio registravimo tarnybų bus daugiau).

Pateikiami dokumentai (užsakant juridiniam asmeniui):
• Užpildyta paraiškos forma (su parašais ir antspaudu);
• Juridinio asmens įstatai, originalas arba patvirtinta kopija;
• Juridinio asmens registravimo pažymėjimo originalas arba patvirtinta kopija;
• Dokumentas, įrodantis Pasirašančiojo asmens teisę Kliento vardu gauti Sertifikatą (pvz. įgaliojimas, prokūras ir pan.)
• Pasirašančio asmens pasas arba asmens tapatybės kortelė (taikoma Lietuvos Respublikos piliečiams);
• Dokumentas, įrodantis Pasirašančiojo asmens einamas pareigas (pvz.: įsakymas dėl pareigų paskyrimo).

Pateikiami dokumentai (užsakant fiziniam asmeniui):
Užpildyta paraiškos forma (su parašu);
• Pasas arba asmens tapatybės kortelė (taikoma Lietuvos Respublikos piliečiams);
Sertifikatas yra pagaminamas per penkias darbo dienas. Apie tai pranešama elektroniniu paštu. Po pranešimo gavimo reikia atvykti į Registravimo tarnybą ir atsiimti sertifikatą, su savimi turint asmens tapatybę įrodantį dokumentą.
Kartu su sertifikatu įteikiama ir naudotojo atmintinė. Daugiau informacijos galima rasti interneto puslapyje www.ssc.lt.

Pasak E. Židonio, sertifikavimo paslaugų kainos rinkoje dar nėra nusistovėjusios, kai kada už jas sumoka suinteresuotos bendrovės, paremia valstybė. Taip yra su mobiliuoju parašu: UAB „Omnitel“ šiuo metu dar siūlo savo vartotojams pasikeisti SIM kortelę į naują su parašo raktais ir sertifikatu už vieną centą ir neima pinigų iš vartotojų už sertifikatų priežiūrą. Sertifikato sudarymą verslo įmonėms nuo praėjusių metų parėmė Ūkio ministerija.

Kvalifikuotų sertifikavimo paslaugų teikėjai paprastai siūlo ne tik sudaryti šifravimo raktus ir sertifikatą bei jį prižiūrėti, bet ir saugų parašo kūrimo įrenginį – kontaktinį lustą plastikinėje kortelėje, lustą USB jungtį turinčiame pakabuke ar mobilaus parašo atveju – telefono SIM kortelėje.

„ Pavyzdžiui, naudojant plačiai paplitusį variantą – kontaktinį lustą plastikinėje kortelėjė (jo kaina siekia nuo kelių iki keliolikos eurų, o tokia konstrukcija leidžia kortelės paviršiuje įvesti įprastinio asmens tapatybės identifikavimo duomenis), reikalingas skaitytuvas. Pastarasis gali kainuoti iki dešimt eurų. Šiuo metu vis dažniau kompiuterių gamintojai įterpia skaitytuvus į sisteminį įrenginį arba klaviatūrą. Dar derėtų neužmiršti skaitytuvo, kortelės ir kompiuterio sąveiką aptarnaujančios kompiuterinės programos („midleware“), kurios kaina kartais siekia iki keliolikos eurų, kartais pateikiama su skaitytuvu, priklausomai nuo sandorio masto ir tiekėjo pardavimų politikos“, – apie elektroninio parašo įrangos kainas kalbėjo E. Židonis.

Parašo sertifikatas sudaromas vartotojo pageidaujamam laikotarpiui, paprastai nuo vienerių iki kelerių metų. Tačiau derėtų nepamiršti, kad sertifikatui nustojus galioti, prieš porą metų pasirašytas parašas galioja ir toliau.

Elektroninis parašas priklauso konkrečiam fiziniam asmeniui – norint pasirašyti už kitą žmogų, reikia tuo pasirūpinti iš anksto ir tinkamai įforminti įgaliojimą. Tuo atveju įgaliotas asmuo pasirašyti galės savu parašu.

Pavojai ir bausmės

Elektroninis parašas garantuoja pasirašytų elektroninių duomenų autentiškumą ir vientisumą, dėl to bet koks bandymas pakeisti, papildyti ar išmesti pasirašytus duomenis ar jų menkiausią dalį išsyk bus pastebėtas.

Žinoma, ir modernaus skaitmeninio sertifikato savininkas privalo būti apdairus. Jeigu laikmena pavagiama kartu su slaptažodžiais – būtina nedelsiant pranešti Sertifikavimo centrui, kad sertifikatas būtų sustabdytas arba atšauktas. Tuomet, net žinodamas laikmenos slaptažodį, sukčius negalės pasinaudoti svetimu sertifikatu, nes šis nebegalios.

ES šalys siekia, kad elektroninės paslaugos būtų naudojamos europiniu lygmeniu, kad vienos šalies paslaugomis elektroninėje erdvėje galėtų naudotis visų kitų šalių piliečiai. Riziką siekiama minimizuoti įvairiais būdais: teisiniais, organizaciniais, techniniais ir t.t. Atsakomybė reglamentuota teisės aktais: Administracinės teisės pažeidimų kodekse yra numatoma, jog jei teisės aktai, reglamentuojantys kvalifikuotų sertifikatų sudarymą, yra pažeidžiami, sertifikavimo paslaugų teikėjų vadovams numatoma bauda nuo 500 iki 4000 Lt. Jeigu žala yra padaroma elektroninio parašo vartotojams – bauda siekia nuo 4000 iki 10 000 Lt.

Paslaugų teikėjo atsakomybė yra numatyta 2003 metų Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LR Vyriausybės direktoriaus įsakyme, kuriame reikalaujama, kad kvalifikuotus sertifikatus sudarančių paslaugų teikėjų civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 100 000 Lt vienam draudiminiam įvykiui per vienerių metų laikotarpį.

Taip pat numatyti įsipareigojimai ir vartotojui, teikiančiam duomenis registravimo metu ir apie jų pasikeitimą po registravimosi.

Parengė Lina JAKUBAUSKIENĖ

"Vežėjų žinios"
Sausis Nr. 2 (86)

"Linava" informuoja

Naujienos

Dilerių naujienos

Naujasis Mercedes-Benz Actros - prie starto linijos

Informacinės technologijos

Vietoj rašiklio – kompiuterio ar telefono klavišai

Keliai Keleliai

Vokietijos autobanams – 70 metų

Lietuvos automobilių kelių direkcija

Naujienos

Naujienos

„Matador“ padangos – bet kokioms sąlygoms

Veteranai

MINTYS APIE PRAėJUSIUS METUS

Lietuvoje ir pasaulyje

„Lietuvos draudimui“ labiausiai rūpi transportas

"Linavos" mokymo centras

Planuojami mokymo kursai ir seminarai

Vž informacija

Naujienos

Keleivinis transportas

Diskusijose – apie metro idėją sostinėje

Teisė

Nauji teisės aktai, aktualūs vežėjams