Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

APIE DIKCIJА IR TARSENА

Svarbus šnekančiojo kalbos elementas - taisyklinga tarsena, aiški ir lengvai suprantama dikcija.

Neretai galima pastebėti, kad žmogus, kalbėdamas neatveria burnos, kalba lyg košdamas žodžius pro dantis, ryja garsus, lūpos nuleistos, murma kažkа po nosimi… Taip dažniausiai būna dėl šių priežasčių: dėl tingėjimo kalbėti gera dikcija, nepagarbos klausovui arba siekiant pabrėžti viršininkiškumа, savo pranašumа. Klausaisi ir matai, kaip spinduliuoja viršininkiškas pasididžiavimas: tu privalai suprasti, nes esi pavaldinys, žemesnis, menkesnis…

Kalbos turtingumas. Vadovo (ir kiekvieno valdininko) kalba, be turiningumo, logiškumo, turi būti ir turtinga žodžių.

Norint, kad kalba būtų raiški ir turtinga, reikia plėsti savo žodžių fondа. šis fondas priklauso nuo įvairių veiksnių: išsilavinimo, perskaitytų knygų skaičiaus, atminties ir kt.

Kalbos turtingumas - tai ne tik daugybė žodžių, bet ir aktyvus bei pasyvus žodynas, stilistinis lankstumas. Aktyvus žodynas, t.y. žodžių atsarga, kuriа vartojame kasdieninėje veikloje, sudaro 5-8 tūkst. žodžių, o pasyvus, t.y. kurį mes mokame, suprantame, bet laiku pavartoti užmirštame, - apie 18-20 tūkstančių. Kuo didesnė aktyvi atsarga, tuo lengviau rasti norimа ir reikalinga žodį, tuo išraiškingesnė kalba. Atidžiau pasiklausius mūsų politinių lyderių kalbų, galima teigti, jog jiems pakanka 50 žodžių. Suprantama, tai menkina politiko ar lyderio įvaizdį.

Kalba ir gramatinės normos. Kalba turi būti taisyklinga ir gramatiniu požiūriu. Kalbėtojas, nors ir turintis gerа iškalbа, bet nesilaikantis gramatikos, tarties, kirčiavimo normų, yra panašus į dainininkа, turintį gerа balsа, bet nepaisantį natų.

Paprastai kai mes klausome pašnekovo, dėmesys sukoncentruotas esmei suvokti. Kalbos garsinė forma, o per jа ir žodžių bei sakinių reikšmė suvokiama automatiškai. Tačiau taip būna tada, kai kalbėtojo kalba nepriekaištinga. Jeigu kalbėtojas iškraipo įprastа žodžio formа, netaisyklingai kirčiuoja, mes nedelsdami reaguojame - lyginame nežinomа skambesį su saugomu atmintyje etalonu. Jeigu klaidos kartojamos, jos pradeda veikti kaip triukšmas, atitraukia dėmesį nuo esmės. Negerbimas tarties, kirčiavimo dėsnių ir kitų reikalavimų rodo žmogaus dvasinį skurdumа, menkina kalbos poveikį klausytojui. Vadinasi, netaisyklinga, neaiški tarsena - tai ne smulkmena, tai svarbus barjeras suvokiant kalbėtojo žodžius ir mintis. Tik aiškia mintimi galima sužadinti klausytojo mintį.

O kaip vertinti tarmybe? Nors dialektas ir yra kalbos turtas, tačiau tokios ypatybės nepageidautinos valdininkų kalboje, kadangi tas pats žodis skirtingose tarmėse gali turėti kitokiа reikšmę.

Kalbos tembras. Kalbos įtaigai turi reikšmės ir balso tembras, todėl mokėti kalbėti - vadinasi, gebėti valdyti balso tembrа. čia turime omenyje ne tai, kad su pavaldiniu ar lankytoju reikia kalbėti bosu, o su viršininku - sopranu. Ne! Kalbama apie tai, kad valdininkas turi mokėti kalbėti gražiu, aiškiu, šiltu balsu. Labai nemalonu, kai bendrakalbis, juo labiau duodantis nurodymus, kuriems reikia paklusti, kalba Ґvištgaidžio“ balsu.

Kiekvienas garsas turi savo atspalvį, tembrа. Jo pakeisti negalima, bet įmanoma daug padaryti, kad jis būtų gražus ir įtaigus.

Balsas turi didelę įtakа nuteikiant žmogų, pritraukiant jo dėmesį. Sakoma, kad, prieš pradedant klausyti, balsas turi sukelti norа jį girdėti. Kalba, kaip rodo eksperimentai, priklauso svarbiausiems penkiems veiksniams, formuojantiems pirmа įspūdį apie žmogų. Ne vienas oratorius savo karjerа yra padaręs balso dėka. Ne veltui sakoma, kad yra trijų tipų oratoriai: vienų reikia klausyti, kitų negalima klausyti, trečių negalima neklausyti. Vadovui, vadybininkui, valdininkui ir visiems, kurių darbas - bendrauti su žmonėmis, reikia išmokti kalbėti taip, kad klausovas (pavaldinys, lankytojas, klientas) negalėtų neklausyti ir nesuprasti.

Anot klausos psichologijos, geriausiai suvokiame tuos garsus, kurie yra nuo 16 iki 500 virpesių per sekundę. Geriau suvokiami žemesnių registrų garsai: baritonas, bosas. Masinės komunikacijos tyrimai rodo, kad žmonės nesаmoningai daugiau dėmesio skiria pranešimams, perskaitytiems žemesniu diktoriaus balsu, ir labiau pasitiki jais.

Infragarsiniai virpesiai (žemesni negu 16 virpesių per sekundę) sukelia susirūpinimа, įtampа, pavojaus jausmа. Neatsitiktinai bažnyčia savo apeigoms naudoja žemus garsus - vargonų muzikа.

Mūsų vadovai ir valdininkai nepakankamai dėmesio skiria savo balsui. Dažniausiai kalba taip, kaip išeina, kaip jiems Ґkalbasi“ ir todėl neišraiškiai, monotoniškai, neįdomiai, vienu balso tembru.

Darbuotojai, kurių didelė darbo laiko dalis yra kalbėjimas, turi daugiau dėmesio skirti savo balsui ir jo priežiūrai. Sakoma taip: jeigu balsui skirtume bent 10 proc. laiko, kiek skiriame šukuosenai, kalbėtume kur kas įtaigiau. čia galima priminti keletа paprastų patarimų:

• pirmiausia reikia suvokti, kad balsа būtina prižiūrėti ir skirti jam dėmesio;

• balsа reikia treniruoti. Karininkų mokyklose dėstomas specialus kursas ҐVado kalba“, studentams - būsimiems aktoriams - sceninė kalba, be to, atliekamos specialios pratybos balsui stiprinti, grūdinti;

• nors žemas balsas geriau suvokiamas ir kelia didesnį pasitikėjimа, tačiau nepatariama jo žeminti prievarta - maivytis. Tai gali sukelti rimtus balso stygų sutrikimus. Svarbiausia, jeigu norime įtikinti, reikia kalbėti savo balsu;

• nereikia balso pervarginti. Kalbėti ilgiau kaip valandа nepatariama, reikia duoti balsui pailsėti. Tai galima padaryti įterpus į kalbа sаmojų, specialiа mimikos pauzę, kreipinį (klausimа auditorijai), iliustracinę medžiagа. Balsui pailsėti visiškai pakanka 10-15 sekundžių pauzės;

• nepatariama prieš sakant kalbа stipriai privalgyti, kadangi balso jėga ir skambesys priklauso nuo diafragmos paslankumo;

• kaip rodo dainavimo patirtis, nepatariama gerti kalbant. Vanduo nuplauna natūralų balso stygų sutepimа, todėl greičiau pavargstama, atsiranda girgždesys, švilpimas, balso pertrūkiai.

Be to, nereikia žavėtis savo balsu. Pavyzdžiui, visiems gerai žinomas paukštis kurtinys. šis paukštis labai jautrus ir atsargus, tačiau pavasarį kurtiniai burbuliuodami girdi tik savo balsа. Prie tokio galima labai arti prieiti ir nušauti. Taip užmoka šis savimyla už savo silpnybę.

žmogus, turintis panašiа ydа, kitaip negu paukštis, moka ne pats, o aplinkiniai. Pavojingiausi iš įvairių plepių - savimylos. žavėdamiesi patys savimi, įsiklausydami į savo balso moduliacijа, jie, kaip burbuliuojantys kurtiniai, visiškai nemato ir negirdi aplinkinių.

Romualdas Razauskas

"Transporto pasaulis"
Gegužė Nr. 5 (29)

"Linava" informuoja

Austrija

Derybos su Danija

Kova su skolininkais

Latvija

Lenkija

Linava

Prancūzija

Prancūzija - Jungtinė Karalystė

Sustabdoma narystė

TOKS SėKMINGAS PRIVATIZAVIMAS

Aktualijos

Kalvarijos punkte - pasienio procedūrų tyrimas

Idėjos

Vilniaus „krovinių kaimelis“ atviras visiems...

Kongresui pasibaigus

XIII-asis asociacijos „Linava“ kongresas

Psichologija

KAIP ATSIKRATYTI VAIZDINIų NAšTOS

Specialusis transportas

„Miško broliai“, vardu MAZ

Lietuvoje ir pasaulyje

Bendradarbiavimas

NAUJA BILIETų SISTEMA

Sindromo grėsmė

Sulaikyti pareigūnai

Transporto politika

ETMK: geresnio bendradarbiavimo siekiant

KALNų LAVINA - AUTOMAGISTRALIų MOKESTIS

Žinotina

VALSTYBINEI KELIų TRANSPORTO INSPEKCIJAI - 10

Perspektyvos

EUROSPEKTRAS: dar daugiau krovininių automobilių detalių

Keleivinis transportas

Tarėsi keleivinio transporto biuro nariai

Technika

Dviaukščiai buna ne tik autobusai

MTIS: kad padangos tarnautų ilgai

Palfinger jau Lietuvoje

„Pamaitinti“ dyzeli tačiau - kaip?

Teisė

Visiškos materialinės atsakomybės sutartys pagal naujаjį Darbo kodeksа

Verslo etika

APIE DIKCIJА IR TARSENА

Automobilių sportas

Krazo kometa

„SKRAJOJANčIO OLANDO“ EPOPėJA