Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Negali būti, bet... būna! Geriantys vairutojai – nuostoliai transporto įmonėms

Skundėsi pakeitimais

2008-ųjų sausio 1-ąją įsigalioję naujieji Administracinių teisių pažeidimų kodekso (ATPK) straipsniai dėl kelių eismo pažeidimų sukėlė nerimo transporto įmonių savininkams bei vadovams. Ypač grėsmingai atrodė 1302 straipsnis, kuriame juodu ant balto parašyta: „Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, – užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu“. Jokių išlygų nenumatyta: konfiskuojama bet kuri transporto priemonė, su kuria padarytas nusikaltimas – ar tai būtų vairuotojui priklausantis automobilis, ar įmonės komercinė transporto priemonė.

Tik priėmus pataisas, policijos pareigūnai vežėjus ramino – esą tokia bausmė įmanoma tik teoriškai, praktikoje taip nenutiks: neblaivus vairuotojas prie vairo turi būti sulaikytas antrą kartą per metus, o po pirmojo iš jo mažiausiai metams atimama teisė vairuoti, tad tereikia transporto įmonių vadovų budrumo, ir vieną kartą sulaikytas neblaivus žmogus antrą kartą prie vairo nesės. Tačiau pirmojo precedento ilgai laukti neteko – sausio 28-ąją sulaikytas neblaivus Jonavos autobusų parko vairuotojas Sigitas Rimdeika. Paaiškėjo, kad vos prieš pusmetį jis jau buvo baustas už tokį patį pažeidimą. Autobusą „Neoplan“, kuriuo jis tąsyk vežė keleivius ir kuris tapo nusikaltimo įrankiu, iš Jonavos keleivių vežėjų ketinama atimti. Nenaujos, bet dar tinkamos eksploatuoti transporto priemonės likutinė vertė – 66 tūkstančiai litų.

Kaip nutiko

S. Rimdeika, jau „baustas Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-07-14 pagal LR ATPK 126 str. 4 d., pakartotinai 2009-01-28 apie 16.30 val. Turgaus gatvėje, Jonavoje, vairavo autobusą „Neoplan 208“, būdamas neblaivus (1,58 promilių), ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nes vairuotojo teisės iš jo buvo atimtos“ (citata – iš Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimo). Tačiau tai, kad vairuotojas vežė žmones neturėdamas tam teisės, tikrai nebuvo Jonavos autobusų parko vadovų neapsižiūrėjimas: pažymėjimą S. Rimdeika turėjo, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau... atsarginį. „Vairuotojo teigimu, antrąjį pažymėjimą jam pavyko gauti 1993-iaisiais, kai neva po apiplėšimo jį prarado. Suprantama, tuomet dar neegzistavo vieninga apskaitos sistema, todėl tokia kolizija buvo įmanoma. Atsiradus tikrajam pažymėjimui, vairuotojas pasiliko jį sau – taigi turėjo išsyk du. Tačiau ar mes, parko vadovai, esame kalti dėl to, kad prieš penkiolika metų atsakingos institucijos tinkamai neatliko savo darbo?“, – retoriškai klausė Jonavos autobusų parko direktorius Edmundas Mulokas.

Taigi tik sulaikius vairuotoją girtą prie autobuso vairo parko vadovai sužinojo, kad praėjusių metų vasarą S. Rimdeika jau buvo įkliuvęs girtas: tuomet jis ne darbo metu vairavo lengvąjį automobilį. Tąsyk jam skirta 2000 litų administracine bauda ir dvejiems metams atimtas vairuotojo pažymėjimas. Tačiau tai S. Rimdeikos nesutrikdė: argi būtina apie paskirtąsias nuobaudas informuoti darbdavius, kai kišenėje saugiai guli dar vienas vairuotojo pažymėjimas?

Antrasis kartas jau buvo lemtingas Jonavos autobusų parko vadovams: į policijos pareigūnų alkoholio matuoklį ką tik į stotį keleivius atvežęs vairuotojas „pripūtė“ 1,58 promilės... Teisme S. Rimdeika aiškinosi pakeliui išgėręs skardinę džino su toniku, tačiau ar tiek tikrai užteko vidutinio girtumo „kondicijai“ pasiekti – palikime vairuotojo sąžinei. Šįsyk mums rūpi situacija, kurios, policijos pareigūnų teigimu, negalėjo būti: už vairuotojo nuodėmes gali skaudžiai nukentėti niekuo dėtas vežėjas.

Policija: permainų reikėjo

Pasak Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko Dainiaus Šalomsko, įvesti ATPK pataisas būtinai reikėjo: eismo saugumo situacija per keletą pastarųjų metų buvo tapusi tragiška, nedidelė Lietuva metų metais pirmavo pagal eismo įvykiuose žuvusių žmonių skaičių. „Per praėjusius metus pavyko išsaugoti 200 gyvybių – tiek žmonių 2008-aisiais žuvo mažiau, negu ankstesniasiais metais. Sugriežtinus bausmes, kur kas mažiau sulaikoma neblaivių vairuotojų“, – kalbėjo D. Šalomskas.

Jo teigimu, dabartinė tvarka buvo pasirinkta kaip kompromisinė: rengiant ATPK pataisas, už vairavimą neblaiviam ketinta bausti dar griežčiau – konfiskuojant transporto priemonę jau po pirmojo atvejo. Po konsultacijų su verslininkais nuostata sušvelninta, tikintis, kad tokiu atveju darbdavio atsakomybė taps minimali. Beje, vežėjai neturėtų baimintis, kad vairuotojas bus sugautas neblaivus užsienyje, o po to pakartotinai – Lietuvoje. Įstatymas galioja tik mūsų šalies teritorijoje, tad ir pažeidimas abu sykius turi būti padarytas Lietuvoje. Tačiau kad ir tai yra įmanoma, parodė Jonavoje nutikęs incidentas.

Jaučiasi neteisingai nubausti

Teismo procesas Jonavoje jau įvyko, parko atstovai į jį, beje, net nebuvo pakviesti. „Nuėjom į posėdį lyg tarp kitko – tarsi autobuso likimas mūsų nedomintų. Manau, tai yra didžiausia spraga įstatymuose, kai turime atsakyti už tas institucijas, kurios tinkamai neatliko savo darbo. Ar galėjome bent įtarti, kad žmogus gali turėti du vairuotojo pažymėjimus? Ar neprivalėjo policijos pareigūnai informuoti darbovietės, kai vairuotojas buvo sulaikytas neblaivus pirmą kartą? Tuo tarpu realia bausme, ko gero, būsime nubausti tik mes – vairuotojas neturi jokio turto, taigi ir žalą vargu ar atlygins“,– piktinosi E. Mulokas.

Jonavos rajono apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abu pažeidimai padaryti per itin trumpą laiką, kad S. Rimdeika, girtas veždamas žmones, sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir keleiviams, skyrė vairuotojui griežčiausią bausmę: 30 parų administracinio arešto. Dar viena bausmė – transporto priemonės konfiskavimas – šįsyk krito ant Jonavos autobusų parko vadovų pečių.

„Neketiname taikytis su tokiu teismo sprendimu. Teismo nutartį būtinai skųsime LR Vyriausiajam administraciniam teismui. Manau, šiuo atveju turėtų įsikišti ir Konstitucinis teismas, išaiškindamas, ar teisėtai praradome turtą“, – kalbėjo E. Mulokas.

Pareigūnai sutinka – situacija kebli

„Sutinku, kad šiuo atveju autobuso konfiskavimas nėra adekvati bausmė. Manau, kad ATPK vis dėlto turėtų būti tam tikrų išlygų, kai derėtų bausti vairuotoją, o ne transporto priemonės savininką. Galbūt šis įvykis taps precedentu šiek tiek keisti situaciją“, –teigė D. Šalomskas. Nors, pasak pareigūno, vienos išimtys paprastai gimdo kitas – tuomet neblaiviems vairuotojams gali atsirasti ir daugiau spragų išsisukti nuo atsakomybės.

Policijos pareigūnui nesinorėtų, kad taip nutiktų. Pasak jo, sugriežtintos ATPK nuostatos privertė transporto įmones, ypač nedideles privačias, gerokai pasitempti, darbuotojai kur kas labiau kontroliuojami. Tai rodo ir tikrinimų rezultatai. „Policija drauge su Europos kelių policijos tinklo atstovais (DISPOL) nuolat rengia reidus, skirtus neblaiviems vairuotojams išaiškinti. 2005-aisiais rengtame reide sulaikyti net 78 neblaivūs autobusų vairuotojai. Pernai tarp patikrintų 7 355 rasti tik penki. Taigi situacija dabar, sugriežtinus ATPK, kur kas geresnė“, – sakė D. Šalomskas.

Per 2008-uosius Lietuvoje iš viso konfiskuota 692 automobiliai. Trimis penktadaliais atvejų konfiskuotąsias transporto priemones vairavo ne jų savininkas.

Kaip apsisaugoti?

Keleivinio transporto įmonės į reisą išleidžiamus vairuotojus tikrina nuolatos, rengiami ir reidai keliuose bei gatvėse. Įmonių vadovai stengiasi patikrinti ir visus į darbą priimamus vairuotojus. Deja, duomenis apie žmones akylai saugo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, taigi pažyma apie padarytus pažeidimus išduodama tik pačiam asmeniui.

Asociacijos „Linava“ vadovai ne vienerius metus bandė ieškoti kontaktų su policijos atstovais, kad įmonių vadovai galėtų prieiti prie atitinkamos duomenų bazės ir patikrinti, ar vienas ar kitas vairuotojas prieš tai nėra baustas už vairavimą būdamas neblaivus. Tačiau su policijos pareigūnais kol kas sutarti nepavyksta.

D. Šalomskas pripažįsta, kad padėtį reikėtų taisyti. Pasak jo, būtų galima pagalvoti ir apie paprastesnį duomenų pateikimo mechanizmą – galbūt įmonės vadovas, tam tikroje kompiuterinėje programoje surinkęs į darbą priimamo vairuotojo pavardę, gautų atsakymą, ar jis buvo sulaikytas neblaivus. Atsakymas galėtų būti „taip“ arba „ne“, tokiu būdu kiti duomenys apie žmogų nebūtų viešinami. Tačiau tai – tik pasvarstymai ateičiai. Kol kas, jau nutikus pirmajam precedentui su transporto priemonės konfiskavimu, įmonės vadovams derėtų pagalvoti, kaip apsisaugoti nuo stikliuką mėgstančių vairuotojų padaromų nuostolių.

Kaip darbdavys turėtų pasirūpinti, kad neblaivaus vairuotojo padaryta žala būtų kuo mažiau skaudi – komentuoja teisininkė Renata Burbulienė, © IĮ “Opinio iuris” vadovė.

Nuo to momento, kai dėl darbuotojo kaltės įmonė praranda savo turtą (konfiskuojama transporto priemonė), atsiranda teisė reikalauti žalos atlyginimo iš darbuotojo. Tačiau įmonės reikalavimas darbuotojui atlyginti įmonei padarytą žalą turi atitikti šias sąlygas:

1. Darbdavys iš darbuotojo gali reikalauti žalos atlyginimo tik tokiu atveju, jei jie susiję darbo santykiais, o žala atsirado darbo metu ir už darbui perduotų materialinių vertybių saugojimą, gabenimą, naudojimąsi ar kt. (pavyzdžiui automobilį, krovinį ir pan.).

2. Su darbuotoju įmonė yra sudariusi visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Pagal šią sutartį darbuotojui turi būti priskirta transporto priemonė asmeniškai ar naudojama grupės žmonių remiantis sudaromais grafikais. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas (t. y. įmonėje nustatomos pareigybės, kurios gali naudotis įmonei priklausančiomis transporto priemonėmis) turi būti nustatomas įmonės kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse. Tokiu atveju darbuotojams, kuriems perduodamas įmonės automobilis darbo reikalams, materialinės atsakomybės sutartyje turėtų būti įrašoma visa informacija apie perduodamą transporto priemonę, nurodant jos identifikavimo požymius: valstybinį numerį, kėbulo numerį, ir kt. Šioje sutartyje turi būti aprašytos visos materialinės vertybės, už kurias atsako darbuotojas: pavyzdžiui, jei jis atsako ne tik už perduotą jam automobilį ir jame esančią įrangą, bet ir už krovinį. Kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse būtinai turi būti apibrėžtos materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos ir padarytos žalos atlygintinumo/išieškojimo tvarka.

Būtinai reikėtų atkreipti dėmesį ir į prevencines priemones, kurios turėtų būti naudojamos ne tik jau dirbantiems darbuotojams, bet ir dar prieš priimant darbuotoją į darbą. Tai galėtų būti, pavyzdžiui:

- darbuotojų blaivumo tikrinimas prieš darbą. Ypač tų darbuotojų, kurių darbo funkcijos susijusios su nuolatiniu važinėjimu. Pavyzdžiui, tikrinti ekspeditorių blaivumą prieš išvažiuojant į reisą, o faktus, patvirtinančius jo būseną, įforminti lokaliuose žurnaluose (darbuotojų blaivumo tikrinimo tvarka turi būti įvesta ir patvirtinta įmonės vadovo). Kadangi ATPK 133 str. numato darbdavio nubaudimą už leidimą vairuoti transporto priemonęneblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmenims, bei užtraukia baudą, tai minėtą darbuotojų blaivumo tikrinimo tvarką siūlau įsivesti. Tai būtų svarus įrodymas, kad įmonės darbuotojų blaivumas yra tikrinamas prieš darbo pradžią ir kad neblaivus darbuotojas kelyje nėra darbdavio aplaidumo pasekmė. Tokiu atveju darbdavys galėtų pasinaudoti regreso teise ir sumokėtą baudą išsiieškoti iš darbuotojo.

- Įmonė į savo darbo tvarkos taisykles ar kolektyvinę sutartį galėtų įrašyti sąlygą, kad prieš įdarbinamas darbuotojas, kurio darbas bus susijęs su įmonės transporto priemonės vairavimu, privalo pristatyti būsimam darbdaviui pažymą iš policijos įstaigos, kad jis nėra buvęs sulaikytas vairavęs autotransporto priemonę neblaivus (apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar kitų toksinių medžiagų). Pažymos pristatymo iš Policijos komisariato įstaigos reikalavimas turėtų būti privalomas ir jau dirbantiems įmonėje darbuotojams, kurie vairuoja transporto priemones, ir tiems darbuotojams, kuriems įmonė ketina perduoti įmonei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę darbo reikalams. Šios sąlygos nevykdymas (nepristatymas pažymos), pavyzdžiui, galėtų būti priežastimi nutraukti darbo sutartį su darbuotoju. Bet tik tuo atveju, jeigu ši sąlyga, kaip šiurkštus darbo tvarkos pažeidimas, yra numatytas Kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse.

Dėl darbuotojo kaltės (esant jam neblaiviam) įmonei praradus transporto priemonę, darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui visą žalą. Tačiau tik teismas gali įpareigoti darbuotoją atlyginti darbdaviui padarytą žalą, kuri viršija tris darbuotojo vidutinius darbo užmokesčius. Pabrėžtina kad, atlygintinos žalos dydį sudaro:

- tiesioginiai nuostoliai (pvz.; automobilio konfiskavimas su joje esančiu kroviniu);

- negautos pajamos (dėl veiklos apribojimo, kurį sukėlė konfiskuotas transportas).

Apibendrinant reikėtų paminėti, kad už įmonės turto apsaugą yra atsakingas tiek darbdavys, tiek darbuotojas. Darbdavio pareiga – pasirūpinti darbuotojų blaivumo tikrinimo tvarka, visiškos materialinė atsakomybės sutartimis, kolektyvine sutartimi ar darbo tvarkos taisyklėmis, nepamirštant ir kitų prevencinių priemonių. Darbuotojo pareiga – laikytis įstatymuose ir įmonės lokaliuose dokumentuose įtvirtintos tvarkos: saugoti jam perduotas materialines vertybes ir atlyginti darbdaviui joms padarytą žalą.

Išdėstyta informacija, nuomonė ir motyvai negali būti vertinami kaip teisinė išvada ar konsultacija.

Lina JAKUBAUSKIENĖ

"Transporto pasaulis"
Vasaris Nr. 2 (98)

"Linava" informuoja

Dėl TIR operacijos pabaigos

Kronika (2009 m. sausis)

Regioniniai susirinkimai

„Linavos“ boulingo taurė′ 2009

Aktualijos

Darbą vėl keičia imitacija

Ir profesionalams būtina tobulinti kvalifikaciją

Atvirai

Kas proteguoja nelegalų verslą?

Dilerių naujienos

Lyderio vaidmuo įpareigoja

Įkurtuvės

„Autokurtas“ plečia servisų tinklą

Perspektyvos

Žvilgsnis į ateities transportą

Precedentas?

Negali būti, bet... būna! Geriantys vairutojai – nuostoliai transporto įmonėms

Rinka

Rinkos dialektika: kelias įkalnėn neišvengiamai baigiasi nuokalne

Stambiu planu

„Metų autobuso“ titulas vėl atiteko „Setrai“

Lietuvoje ir pasaulyje

Automatizuotas sukabinimo įtaisas

Medininkų poste pristatyta NAS sistema

Nauji automagistralių mokesčio tarifai Vokietijoje

Stovėjimo vietų aikštelėse rezervavimas

Sunkvežimių mugė NUFAM

Supaprastinta skaitmeninių tachografų kortelių išdavimo tvarka

„Daimler“ ir „KamAZ“ partnerystė

Keleivinis transportas

Autobusų su žvaigždutėmis – daugiau

Meistriškumo varžybose – daugiau elementų

„Kėdbusui“ – 50

Technika

BPW ašys su nauja stabdžių sistema

Tobuliausias padangų tikrinimo įrenginys – jau ir Lietuvoje

Teisė

Areštas

Muziejus

„Tatra“ iš Aukštųjų Tatrų papėdės