Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Degalai automobiliui - iš keptuvės!

Tai, kad aliejų galima naudoti kaip degalus automobiliams, seniai ne naujiena. Tačiau kad automobiliai važiavimui panaudotu aliejumi perdirbami ir Lietuvoje, prisipažinsiu, išgirdau pirmą sykį. Apsilankyti įmonėje, siūlančioje į variklius pilti panaudotą aliejų, buvo itin smalsu. Tikimės, kad susipažinti su įmonės „Biomotorai“ patirtimi bus įdomu ir mūsų skaitytojams.

Užsienyje populiaru

Aliejus – ne tik maistinė medžiaga. Panaudotas jis tampa atlieka, kurios nevalia išpilti į kriauklę ar kanalizaciją: remiantis mūsų šalyje galiojančiais aktais, jį būtina atiduoti utilizuotojams. Tuo tarpu maistui gaminti nebetinkamą aliejų galima panaudoti dar sykį – išvalytas nuo priemaišų jis puikiai tinka automobilių varikliams. Vienas iš augalinio aliejaus panaudojimo pradininkų buvo dyzelinio variklio „tėvas“ Rudolfas Dyzelis, kūręs ir aliejumi varomus variklius bei teigęs, kad ilgainiui ši žaliava taps tokia pat populiari kaip naftos produktai.

Kai kuriose užsienio šalyse aliejus automobilių varikliuose jau plačiai naudojamas. Štai Austrijos mieste Grace nuo praėjusio šimtmečio pabaigos naudotu aliejumi važinėja visi miesto autobusai. Juo čia važiuoja ir dalis komunalinį ūkį aptarnaujančių sunkvežimių bei miesto taksi. Aliejus surenkamas ne tik iš kavinių bei restoranų, bet ir iš namų ūkių: tam namų kiemuose bei greta viešojo maitinimo įstaigų pristatyta specialių konteinerių. Reikalingą žaliavą Graco miesto transportininkai atsiveža ir iš kaimyninių šalių – Italijos, Slovakijos. Nors gamintojai paprastai nesuteikia garantijos grynu biodyzelinu važinėjančių transporto priemonių varikliams, austrai išsprendė ir šią problemą: su „Mercedes-Benz“ gamykla, iš kurios nuperkamas didelis autobusų kiekis, pavyko sutarti ir dėl garantijos. Beje, Austrijoje aliejumi važinėjantiems automobiliams taikomos įvairios mokesčių lengvatos, o iniciatyvą naudoti alternatyvius degalus remia miesto politikai. Aliejus automobilių bakuose ne tik padarė šį Austrijos miestą švaresnį, bet ir išgarsino pasaulyje: pažiūrėti automobilių, važiuojančių panaudotais riebalais, atvažiuoja svečių iš viso pasaulio.

Lietuvoje iniciatyva rinkti aliejų ir perdirbus naudoti automobilių varikliuose kilo prieš trejetą metų. Pasak bendrovės „Biomotorai“ direktoriaus Donato Karanausko, susidomėjimas šia kuro rūšimi didėja.

Ko reikia?

Siekiant naudoti dyzeliniame variklyje aliejų, galima perdirbti bet kurią techniką – tiek lengvuosius automobilius, tiek sunkvežimius, laivus ar traukinius. Pastaruoju metu itin populiarūs tampa ir aliejumi varomi elektros generatoriai. Tačiau pilti į įprasto automobilio degalų baką gryną aliejų nepatartina – reikia sumontuoti papildomą įrangą. Lietuvoje siūloma vokiška ATG konvertavimo įranga, kurią sudaro papildomas kuro bakas, šilumokaitis, kuro siurblys, elektromagnetinis perjungėjas bei valdymo blokas. Pasak D. Karanausko, aliejus vis dėlto geriausiai tinka važiuojantiems ilgesnius atstumus. Priežastis paprasta: iš pradžių variklis užvedamas naudojant dyzeliną, ir tik nuvažiavus keletą kilometrų bei varikliui sušilus iki reikiamos temperatūros, jis perjungiamas į augalinį aliejų.

Pakaitinimo elementas, integruotas į automobilio aušinimo sistemą, drauge su papildomu pakaitinimo elementu sušildo aliejų iki reikiamos temperatūros. Sušildyti degalai palengvina įpurškimo siurblio darbą, juos geriau išpurškia purkštukai, todėl aliejus įsiplieskia ir dega daug efektyviau. Tai leidžia sumažinti kuro sąnaudas ir variklio susidėvėjimą. Naudodamas karštą aliejų, variklis dirba tyliau, išmetami dūmai nebūna balti ir nesijaučia vadinamojo „keptų bulvyčių“ kvapo. Pasak D. Karanausko, aliejumi varomo automobilio savininkas privalo kruopščiau sekti variklio tepimui naudojamos alyvos konsistenciją: jei ji dėl į karterį prasiskverbiančių aliejaus priemaišų tampa klampi, ją būtina laiku pakeisti – antraip variklis gali išeiti iš rikiuotės.

Variklių kurui tinka bet koks aliejus, tačiau dažniausiai naudojamas rapsų, sojos, saulėgrąžų, alyvuogių. Beje, aliejaus energetinė vertė yra labai panaši į dyzelino: pastarojo kaloringumas 932 kcal 100 g, o aliejaus – nuo 860 iki 920. Kaloringiausiu laikomas rapsų aliejus. Automobilių variklius galima naudoti ir šviežią aliejų, tačiau jis privalo būti filtruotas – be vandens bei kitų priemaišų. Nebūtina į dyzelinio automobilio baką pilti vien tik aliejų – galima ir tik tam tikrą dalį.

Važinėti pigiau

Pasak D. Karanausko, kol aliejumi važiuojančiu automobilių mūsų šalyje nedaug, žaliavos pakanka. Aliejų perdirbančios įmonės darbuotojai turi sudarę sutartis su šalies restoranais bei kavinėmis, iš kurių reguliariai išsiveža naudotą aliejų, perdirbimo bazėje jis išvalomas ir teikiamas vartotojams. Tokie degalai vartotojams kainuoja maždaug litu pigiau nei dyzelinas. „Aliejumi važiuojančių automobilių eksploatacija pigesnė maždaug 30 proc., konvertavimo įranga atsiperka, priklausomai nuo nuvažiuojamo atstumo – per pusę ar vienerius metus“, – teigė D. Karanauskas.

Šiuo metu Lietuvoje grynu aliejumi važinėja du Kaune įsikūrusios krovininio transporto įmonės „Relinta“ vilkikai. „Ekonomija ypač akivaizdi buvo tuomet, kai dyzelino kaina siekė keturis litus. Perdirbtą aliejų tuomet pirkome dvigubai pigiau. Šiuo metu kainų skirtumas nėra didelis, tačiau ir maždaug 70 ct už litrą mažesnė kaina padeda taupyti. Papildomame vilkiko bake telpa maždaug 700 litrų aliejaus – tiek pakanka nuvažiuoti iki Vokietijos ir grįžti atgal. Šios šalies degalinėse visada rasi tiek naujo, tiek panaudoto aliejaus, tik jis ten gerokai brangenis nei Lietuvoje“, – pasakojo J. Jonikas. Pasak jo, per maždaug pusmetį (tiek įmonė eksploatuoja šiuos vilkikus), didesnių problemų dėl aliejaus vartojimo nekilo, tačiau žiemą „Relintos“ vilkikai važinėjo naudodami įprastą dyzeliną – aliejus esant žemai temperatūrai tampa klampus, ir bendrovės darbuotojai jį naudoti nerizikavo. Beje, aliejus mažiau agresyvus nei biodyzelinas, tad prieš pradedant jį vartoti, papildomai keisti automobilių guminių detalių nereikia. Vis dėlto problemų yra – dažniau užsikemša kuro filtrai, tačiau kauniečiai jau turi sprendimą, kaip ištaisyti ir šį trūkumą. „Ateityje važiuoti aliejumi ketiname perdaryti dar du turimus vilkikus. Manome, kad šie degalai yra perspektyvūs, ypač jei dyzelinas brangs. Tokiam atvejui jaučiamės apsidraudę“, – sakė J. Jonikas.

Beje, aliejaus išeiga maždaug tokia pati, kaip ir naudojant dyzeliną. Kai kuriais atvejais jo netgi sunaudojama mažiau: D. Karanausko teigimu, nedideli krovininiai jų įmonės automobiliai „Mercedes-Benz 814“ bei „Volkswagen LT35“, išvežiojantys panaudotą aliejų klientams, 100 km „suvalgo“ 1–2 litrais mažiau degalų nei važiuodami dyzelinu.

Perdirbimo ceche išvalytą aliejų galima pristatyti į bet kurią Lietuvos vietą. Jei klientas pageidauja, į įvairias talpas išpilstytą aliejų jis gali pasiimti pats. Kol kas šalyje važinėjantiems automobiliams užtenka ir Lietuvoje surenkamo aliejaus, tačiau prireikus jo būtų galima atsigabenti ir iš užsienio.

Lina JAKUBAUKIENĖ

"Transporto pasaulis"
Gegužė Nr. 4-5 (100-101)

Aktualijos

... o vežimas – nė iš vietos

Vežėjų verslo potencialas ir verslo aplinka ekonominiu sunkmečiu

Dilerių naujienos

"AdBlue" pagaminta Lietuvoje

Distribucija

TGL - iš arti

Eismas

Modernios technologijos keičia situaciją keliuose

Idėjos

Degalai automobiliui - iš keptuvės!

Parodos

Kad ir per plauką, bet įvyko

„TransRussia 2009“: naujų galimybių ir klientų paieškos forumas

Priekabų ūkis

Krizė ne krizė, o šaldyti reikia...

Stambiu planu

DFM: aš taip pat sunkvežimis

Užsienyje

Prancūzijos keleivių vežėjų krizė negąsdina

Lietuvoje ir pasaulyje

Ekologiški distribuciniai sunkvežimiai

FIAT „Ducato“ ratus suka gamtinės dujos

Išregistruok nenaudojamą automobilį!

Reikės ir neeilinės techninės apžiūros

Tarptautiniam krovinių ir keleivių vežimui – nauja tvarka

„Peugeot Partner“ su dviguba kabina

Transporto politika

40 ar 60? Ne, 90 !!!

Keleivinis transportas

Svarbiausia – nestovėti vietoje

Technika

Įkroviklis vienas - darbo režimai keturi

Teisė

Draudimo klausimai teismų praktikoje

Muziejus

Ilga „Barkas“ kelionė