Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Prancūzijos keleivių vežėjų krizė negąsdina

Tęsinys. Pradžia „Transporto pasaulio“ 3-ajame numeryje

Vasario 22 – kovo 1 dienomis Lietuvos keleivių vežėjai turėjo progos apsilankyti Prancūzijos mieste Lione, kur jiems surengtas seminaras „Keleivinio kelių transporto darbo organizavimas ir vadyba Prancūzijoje“. Praeitame „Transporto pasaulio“ numeryje supažindinome skaitytojus su Liono visuomeninio transporto istorija bei sistema. Šįkart – apie įmonių, organizuojančių bei vykdančių visuomeninį transportą darbą.

Liono transporto agentūra – „Sytral“

Ronos-Alpių regione, kurį sudaro aštuoni departamentai, visuomeninį transportą valdo „Sytral“ – agentūra, besirūpinanti 55-ių komunų transportu: metro, tramvajumi, autobusais, troleibusais bei miesto traukiniais. Visos šio transporto linijos prasideda ar baigiasi Lione. Agentūros darbuotojai yra renkami, departamentui čia atstovauja dešimt tarybos narių, miestui – šešiolika. Ši įstaiga yra politinis sprendžiamasis organas, diegiantis visuomeninio transporto politiką, nustatantis tarifus, finansuojantis transporto tinklą bei plėtrą, samdantis transporto operatorius. Be to, „Sytral“ kontroliuoja privačių įmonių veiklą, užtikrina infrastruktūros finansavimą, imasi sankcijų prieš pažeidėjus. Iš viso „Sytral“ priklauso 3 mlrd. 200 mln. turtas, įskaitant ir transporto priemones, kelius, tunelius, pastatus.

Operatoriams parinkti skelbiami konkursai, sutartis sudaroma šešeriems metams. Parinktas vežėjas tik teikia paslaugą, bet neturi savo turto. Pavyzdžiui, šiuo metu transporto paslaugas teikiančioje bendrovėje „Keolis“ dirba 4200 darbuotojų, pasikeitus operatoriui, keistųsi tik įmonės vadovai – maždaug šimtas žmonių, likusieji išsaugotų darbo vietas. Naujas operatorius perimtų ir „Sytral“ priklausančias transporto priemones. „Sytral“ priklauso maždaug tūkstantis autobusų, kuriais keleiviai vežami Liono mieste, jie yra nuo 8 iki 10 metų senumo. Kasmet nuperkama apie 80 naujų, tad parkas nuolat atnaujinamas. 70 proc. parko sudaro elektra varomos transporto priemonės. Daug dėmesio skiriama ekologijai, diegiamos pažangios technologijos, pvz., saulės baterijos.

Viena iš „Sytral“ funkcijų – nustatyti bilietų tarifus. Mieste vienkartinis bilietas šiuo metu kainuoja 2 eurus, 10 važiavimų pigiau – 15 eurų. Lengvatinis bilietas, skirtas važiuoti moksleiviams bei studentams, – 1,5 euro, 10 važiavimų – 12,5 euro. Galima įsigyti ir bilietą 40-čiai važiavimų – jis kainuos 45 eurus. Mėnesinis bilietas Lione kainuoja 25 eurus, lengvatinis – 17,5 euro. Metinis – 250 eurų. Socialiai remtiniems žmonėms, ilgai negalintiems susirasti darbo, mėnesinis bilietas kainuoja vos 6,25 euro.

Priemiestyje anksčiau galiojęs bilietų tarifas pagal zonas nuo šių metų pakeistas paprastesniu – visose zonose taikomas vienodas tarifas, bilietas galioja valandą. Pasak prancūzų, supaprastinus sistemą, paslaugomis ėmė naudotis 35 proc. daugiau gyventojų. Tarifai, beje, peržiūrimi kaskart, kai kyla infliacija. „Sytral“ vadovų teigimu, prieš keletą metų jie jau pridarė klaidų laiku nedidindami kainų, todėl dabar bilietų tarifus peržiūri kasmet, balandžio 1 d. Nuo 2003-iųjų lioniečiai važinėja su elektroniniais bilietais, kurie, beje, panašūs į mūsų asmens korteles – su nuotraukomis bei kitais duomenimis apie žmogų.

Transporto agentūros darbuotojai daug dėmesio skiria ne tik visuomeniniam transportui populiarinti, bet ir teikiamų paslaugų spektrui įvairinti. Diegiami greitieji maršrutai, tiesiamos dviračių linijos. Gyventojai skatinami važinėti lengvaisiais automobiliais ne po vieną – paimti drauge kolegą ar kaimyną. Iki 2015-ųjų metų visuomeninis transportas privalo būti pritaikytas žmonėms su negale – tai „Sytral“ kainuos 40 mln. eurų investicijų.

Liono vežėjas – „Keolis“

„Keolis“ keleiviams Liono mieste veža jau dvidešimt metų. Tai – tarptautinė įmonė, teikianti paslaugas Europoje bei Šiaurės Amerikoje. Kad tai – pats tikriausias verslo gigantas, rodo koncerno apyvarta – 2,8 mlrd. eurų per metus. 42 proc. pajamų surenkama Prancūzijos miestuose, 18 proc. – priemiesčiuose, 40 proc. – tarptautiniuose maršrutuose. „Keolis“ Prancūzijoje dirba 38 tūkst. darbuotojų, per metus vežama 1,8 mlrd. keleivių. Koncernui priklauso 15 800 autobusų, 100 troleibusų, 2800 km geležinkelių bėgių, 70 km automatinio metro, 17 km tradicinio metro ir 91 km – tramvajaus linijų. Tačiau Lione „Keolis“ turto neturi: keleivius veža „Sytral“ priklausančiomis transporto priemonėmis, kurias, pralaimėjusi konkursą, privalėtų perduoti po jų atėjusiam vežėjui.

Pagrindinio Liono vežėjo – „Keolis Lyon“ – apyvarta – 300 mln. eurų per metus, čia dirba 4300 darbuotojų. Lione bendrovė eksploatuoja keturias metro, tris tramvajaus, šešias troleibusų linijas bei du funikulierius. Per dieną vežama 1 mln. 200 tūkst. keleivių: 14 proc. – tramvajumi, 51 proc. – metro ir funikulieriumi, 35 proc. – autobusais ir troleibusais. Daug dėmesio skiriama ekologijai: miesto centre teikiami prioritetai elektra varomoms transporto priemonėms, dauguma autobusų atitinka Euro 4 reikalavimus, juose sumontuoti kietųjų dalelių filtrai.

„Keolis Lyon“ aptarnauja miestą pagal su „Sytral“ pasirašytą šešerius metus galiojančią sutartį. Ji įpareigoja iš keleivių vežimo kasmet gauti tam tikrą pajamų kiekį. Kiekvienais metais pajamų riba svarstoma iš naujo, atsižvelgiant į infliaciją ar padidėjusias bilietų kainas. Pavyzdžiui, 2007-aisiais „Keolis Lyon“ įsipareigojo gauti 127 mln. eurų, gauta 144 mln. Pelną vežėjas pagal sutartį dalijasi per pusę su „Sytral“. Kasmet „Sytral“ įmonė „Keolis“ perveda maždaug 150 mln. eurų dotacijų, kurios surenkamos iš transporto mokesčio bei komunų, departamentų ir valstybės biudžetų. Likusieji pinigai surenkami iš keleivių vežimo. Beje, pagal sutartį „Keolis“ įsipareigoja riboti vadinamųjų „zuikių“ skaičių – jų neturi būti daugiau nei 6 proc. Bendrovės vadovai diegia naujas technologijas, neleidžiančias be bilieto patekti į transporto priemonę, ne tik tikrina keleivius, bet ir taiko įvairias prevencines priemones. Be to, vežėjas pagal sutartį įsipareigoja teikti miestiečiams kokybiškas paslaugas, tinkamai prižiūrėti transporto priemones, rūpintis darbuotojais. Šį įsipareigojimą vykdyti uoliai padeda profsąjungų atstovai. Įdomu ir tai, kad „Keolis“ moka atlyginimus 60-čiai profsąjungų darbuotojų, kurie už anksčiau turėtą atlyginimą dirba tik profsąjunginį darbą. Transportininkų profsąjungų Prancūzijoje yra daug, jos labai stiprios ir uoliai gina darbuotojų teises.

Vienas autobuso eksploatavimo kilometras Lione siekia 2,5 euro (primename: tai – tik eksploatavimo išlaidos, be amortizacinių atskaitymų, kadangi transporto priemonės įmonei nepriklauso), troleibuso – 3 eurai, tramvajaus – 4 eurai, metro – 6 eurai. Daugiau nei pusė darbuotojų yra vairuotojai, apie 14 proc. iš jų – moterys.

„Grand Lyon“

Keleivių vežėjai iš Lietuvos turėjo progos apsilankyti ir „Grand Lyon“ – valstybinėje įstaigoje, įkurtoje spręsti įvariausius Ronos-Alpių regione visus su vadyba susijusius klausimus, tarp jų – miesto plėtros bei visuomeninio transporto. Į jos sudėtį įeina visų regionui priklausančių komunų atstovai. 155 darbuotojai, skirtingai nei „Sytral“ įmonėje, yra ne renkami, bet skiriami. „Grand Lyon“ tikslas – miesto plėtros strategijos kūrimas 21-ajam amžiui, siekiant padaryti miestą švaresnį bei patrauklesnį, įtraukiant į šį procesą visus miesto bei regiono gyventojus.

„Grand Lyon“ siekia koordinuoti įvairių tarnybų darbą, užtikrinti visiems gyventojams viešojo transporto paslaugą, padėti išvengti spūsčių miesto gatvėse. Įstaigos vykdoma politika pasiteisino: Lione vis mažiau vietos skiriama privačiam transportui, daugiau – visuomeniniam, dviračių takams, pėstiesiems. Dar viena, matyt, svarbi aplinkybė – „Grand Lyon“ prezidentas – Liono miesto meras.

Kontrolė

Keleivininkus iš Lietuvos itin sudomino Prancūzijoje veikianti keleivių vežėjų kontrolės sistema. Prancūzijoje kontrolės funkcijos suteikiamos tikrinančioms institucijoms, yra platesnės nei Lietuvoje. Tiesa, ir čia kontrolieriai neturi teisės tikrinti įmonių, neturinčių licencijų, veiklos, tačiau turi teisę stabdyti kelyje bet kurią transporto priemonę ir surašyti protokolą netgi fiziniam asmeniui.

Ronos-Alpių regione įregistruota 2300 keleivius vežančių įmonių. Jas tikrinti turi teisę 45 kontroliuojančios institucijos, dar septynios turi įgaliojimus tikrinti pačius kontrolierius. Nors, pasak prancūzų, dėl krizės darbuotojų skaičius įvariose tarnybose mažinamas, kontrolierių nemažėja: manoma, kad šis sektorius yra itin svarbus, ypač tikrinant tarptautiniais vežimais besiverčiančius vežėjus, todėl taupyti šioje srityje neracionalu.

Pasak prancūzų, dažniausiai pažeidimai nustatomi netoli oro uostų – čia, kaip ir Lietuvoje, padirbėti mėgsta į keleivių vežėjų registrą neįtraukti asmenys, mūsiškai – nelegalai. Kontrolierių surašyti protokolai perduodami teisinėms institucijoms, kurios nustato nelegalios veiklos faktą, iškelia bylą, kuri būtinai pasiekia teismą. Vežėjui gali būti skiriama tiek administracinė bauda, tiek taikoma baudžiamoji atsakomybė, jei pažeidimas padaromas ne pirmą kartą. Prancūzams keistas pasirodė vežėjų iš Lietuvos klausimas, ar nelegalai šioje šalyje turi galimybę išsisukti nuo įstatymo. Pasak apie šios šalies kontrolierių darbą kalbėjusios Mdm. Soler, nelegalas gali tai padaryti vieną kartą, sugebėjęs pasiaiškinti, kad veža gimines, artimuosius ar kaimynus. Tačiau sulaikius antrą kartą, tokio pasiaiškinimo tikrai neužteks, ir jis bus nubaustas.

Jei vežėjas už tam tikrą pažeidimą sulaikomas pirmą kartą, jis sumoka baudą. Jei pažeidinėja taisykles toliau, išbraukiamas iš keleivių vežėjų registro. Kai sustabdytasis asmuo visai neaiškus ir nepriklauso jokiai licenciją vežti keleivius turinčiai įmonei, autobusui neleidžiama važiuoti toliau, iš vairuotojo atimami dokumentai. Jei prireikia, į pagalbą pasitelkiama policija ar muitinės pareigūnai. Vienas kontrolierių surengtas reidas keliuose paprastai trunka tris valandas, per tą laiką patikrinama nuo trijų iki penkių transporto priemonių. Prancūzai dalyvauja ir Europos kelių policijos tinklo (DISPOL) rengiamuose reiduose.

„Veolia transport“

Vieną iš viešnagės dienų Lietuvos delegacija turėjo progos susipažinti su „Veolia transport“ veikla. Tai – viena iš milžiniško koncerno „Veolia Environnement“, kurio apyvarta 2007-aisiais sudarė 32,6 mlrd. eurų, sudėtinių dalių.

„Veolia transport“ yra Europos keleivių vežimo lyderė, atliekanti 2,5 mlrd. kelionių per metus bei turinti apie 19 tūkst. miesto autobusų, aptarnaujančių 1184 linijas. Užima apie trečdalį Prancūzijos keleivių vežimo rinkos.

„Veolia transport“ dirba ir kitose Europos šalyse, turi padalinius JAV, Australijoje. Teikia vežimo autobusais paslaugas 26-iose šalyse, aptarnauja 13 metro tinklų, iš kurių du – Jeruzalėje bei Lione – šiuo metu statomi. Itin svarią dalį užima ir geležinkelių transporte – turi 2782 transporto priemones, teikia paslaugas JAV bei Australijoje, Vokietijoje. Turi 72 laivus, „Shutlle Bus“ autobusais aptarnauja oro uostus, teikia taksi paslaugas JAV, eksploatuoja dviračių takus įvairiuose Prancūzijos miestuose. „Veolia transport“ veža keleivius tarptautiniais maršrutais, turi 66 kelionių agentūras visoje Europoje.

Prancūzijoje „Veolia transport“ dirba pagal viešųjų pirkimų sistemą, sutartys su transporto agentūromis, patikinčiomis paslaugos teikimą, paprastai trunka nuo 5 iki 10 metų. Itin daug dėmesio skiriama ekologijai bei saugumui, darbuotojų mokymams – tam skiriama maždaug 2 proc. algoms skirto biudžeto išlaidų.

Keleivių vežėjai iš Lietuvos apžiūrėjo ir vieną iš „Veolia transport“ valdomų įmonių – RNA. Įmonė verčiasi priemiesčių vežimais, pagrindinė veikla – mokinių pavėžėjimas iki mokyklos. Kone didžiausią įspūdį lietuviams paliko tarp įmonės skelbimų, tarsi policijos pažeidėjų lentoje, pakabinta vieno moksleivio nuotrauka. Pasirodo, už šiurkštų elgesį su vairuotoju šiam paaugliui iki mokslo metų pabaigos uždrausta naudotis mokykliniu transportu. Galima tik įsivaizduoti, kokią isteriją vaikų teisių apsaugos tarnyboms sukeltų toks sprendimas Lietuvoje, tuo tarpu prancūzams šitokia sankcija atrodo visai normali – vienodas teises čia turi ne tik moksleiviai, bet ir visi žmonės, ir pažeidinėti jų nevalia niekam...

RNA bendrovė turi 100 autobusų, kuriuos eksploatuoja lygiai šimtas vairuotojų. Iš viso įmonėje dirba 138 darbuotojai.

Lina JAKUBAUSKIENĖ

"Transporto pasaulis"
Gegužė Nr. 4-5 (100-101)

Aktualijos

... o vežimas – nė iš vietos

Vežėjų verslo potencialas ir verslo aplinka ekonominiu sunkmečiu

Dilerių naujienos

"AdBlue" pagaminta Lietuvoje

Distribucija

TGL - iš arti

Eismas

Modernios technologijos keičia situaciją keliuose

Idėjos

Degalai automobiliui - iš keptuvės!

Parodos

Kad ir per plauką, bet įvyko

„TransRussia 2009“: naujų galimybių ir klientų paieškos forumas

Priekabų ūkis

Krizė ne krizė, o šaldyti reikia...

Stambiu planu

DFM: aš taip pat sunkvežimis

Užsienyje

Prancūzijos keleivių vežėjų krizė negąsdina

Lietuvoje ir pasaulyje

Ekologiški distribuciniai sunkvežimiai

FIAT „Ducato“ ratus suka gamtinės dujos

Išregistruok nenaudojamą automobilį!

Reikės ir neeilinės techninės apžiūros

Tarptautiniam krovinių ir keleivių vežimui – nauja tvarka

„Peugeot Partner“ su dviguba kabina

Transporto politika

40 ar 60? Ne, 90 !!!

Keleivinis transportas

Svarbiausia – nestovėti vietoje

Technika

Įkroviklis vienas - darbo režimai keturi

Teisė

Draudimo klausimai teismų praktikoje

Muziejus

Ilga „Barkas“ kelionė