Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Ilga „Barkas“ kelionė

Buvusios Vakarų ir buvusios Rytų Vokietijos automobiliai vertinami labai nevienodai. Žiūrint šių dienų akimis, Rytų vokiečių automobiliai yra egzotiški –primityvios formos ir koncepcija, jiems simpatizuoja dauguma Europos senos technikos mylėtojų, panorusių ir sugebėjusių grąžinti originalų grožį automobiliams iš šalies, kurios dabar jau nėra Europos politiniame žemėlapyje.

Atidžiau pažiūrėkime į „Barkas B 1000“ – visada nuotaikingo „veido“ ir 30 metų be didelių pakeitimų išbuvusį ant konvejerio.

Daugiau nei prieš dvidešimt metų tarybinių automobilių sraute buvo galima pamatyti nedidelį, aptakių formų mikroautobusą, dažytą pastelinėmis spalvomis. Jis turėjo būdingą toli į priekį atsikišusią nosį, didelę trapecijos formos radiatoriaus apdailą ir nuolat šiek tiek atsilikdavo nuo visų. Stovėdavau ir žiūrėdavau, nes tai buvo neįprasta mašina, o jos palikta troškių baltai mėlynų dūmų juosta nemaloniai kutendavo nosį. Čekiškų žurnalų ir knygų dėka jau žinojau, kad tai dar 1961 metais Rytų Vokietijoje pradėtas gaminti transporteris: balti siaurais skaičiais ir raidėm pažymėti valstybiniai numeriai išduodavo, kad atvyko Rytų vokiečiai su savo gamybos „Barkas“. Tuo metu Lietuvos keliuose šiuos nedidelius furgonus ir mikroautobusus sutikdavome gana retai, dažniausiai rudenį, kai atvažiuodavo žemės ūkio techniką gaminusios VDR firmos „Fortschritt“ meistrai remontuoti vokiškų kombainų. Vėliau, pirmaisiais nepriklausomybės metais, „Barkas“ galima buvo sutikti įvairiose šalies vietose, nes juos atvarydavo ne tik apsukrūs prekeiviai, bet ir dovanodavo rytinių Vokietijos žemių įmonės bei žmonės. Šiandien transporteris „Barkas“ – jau retenybė.

1923 metais, Jorgen′as Skafte Rasmussen′as įkūrė nedidelę gamyklėlę „Framo“ (Frankenberger Motorenwerk), kurioje buvo gaminami triračiai, o vėliau keturračiai lengvi krovininiai automobiliukai su nedidukais DKW varikliais, juos patys vokiečiai pravardžiuodavo „Das kleine Wunder“ – mažasis stebuklas. Po karo gamyklą nacionalizavo. VDR 1949 metais teko sunkus uždavinys – organizuoti automobilių gamybą tuščiose, tik remontu bei priežiūra užsiimančiose, liūdno likimo ištiktose gamyklose. „Framo“ nebuvo galimybių sukurti kažką naujo, todėl buvo atnaujinta prieškarinių lengvų (bendroji masė 0,9 t) sunkvežimių V 901/2, dyzelinių siurblių ir stacionarių variklių gamyba. VDR nacionalinė liaudies armija buvo aprūpinta tarybine techika, tačiau pageidavo savų, vokiškų, automobilių, tad prisidengiant nekaltais pavadinimais „pašto automobilis“ ar „skirtas policijai“, buvo duodami užsakymai gamintojams.

„Framo“ gamykloje 1956 metais buvo parengtas gamybai ir visus bandymus praėjęs karinis penkiavietis visureigis P2M. Tai buvo pavykęs ir kariškių „palaimintas“ modelis, kad ir turėjęs trūkumų: didelis svoris ir nesinchronizuota pavarų dėžė. Deja, iki 1958 metų vietoje planuotų 4000 spėta pagaminti vos 2061 visureigį, gamyba buvo nutraukta, juolab kad Gorkyje, o vėliau Uljanovske sparčiai buvo gaminami GAZ-69. Jie Rytų bloko šalių kariuomenėse tapo didelio pravažumo lengvais štabo-žvalgybiniais automobiliais – toks buvo Maskvos sprendimas, motyvuotas ekonominiais sumetimais maksimaliai unifikuoti Varšuvos sutarties šalių automobilių parką.

Bet grįžkime prie transporterio. Postūmį modernizuoti pasenusius automobilius septintą dešimtmetį pradėjo remti Ekonominės savitarpio pagalbos taryba (ESPT). Nauja lengvų krovininių automobilių era prasidėjo 1957 metais kartu su nauju firmos pavadinimu „VEB Barkas-Werke Hainichen“. Pavadinimo „Barkas“ kilmės reikia iškoti antikoje. III a. prieš m. e. Kartaginos valdovas Hamilkaras - įžymiojo Hanibalo tėvas - Barca Monžuiko kalno papėdėje įkūrė gyvenvietę su sustiprinta karių įgula. Kartaginiečiai garsėjo drąsa, sumanumu ir gudrybėmis, mūšiuose naudodavo dramblius ir sugebėdavo žaibiškai pulti. Pagrindinė pavadinimo mintis – greitis, tad „Schnelltransporter“ kūrėjų sumanymuturėjo būti greitas transporteris.Pro gamyklos vartus buvusiame Karl-Marx-Stadto (dabar Chemnitz) mieste 1961 metų birželio 14 dieną išriedėjo visiškai nauji 1 t modeliai su kabina virš variklio „B 1000“. Komponuotė – prieš priekinę ašį išilgai įtaisytas variklis ir priekiniai varantys ratai – leido pažeminti krovinių skyriaus grindis ir svorio centrą.

Dabar žiūrint į automobilio sandarą galima įsivaizduoti, kiek konstruktoriams turėjo kilti klausimų kuriant nedidelį transporterį. Kaip pasiskirstys svoris, kai kabina bus virš variklio, ar nebus perkrauta priekinė ašis? Kaip mašina elgsis slidžiame kelyje? Kokio stiprumo turi būti kėbulas? Ar pakaks variklio galingumo (bandymams buvo naudojamas užsienietiškas V tipo 1200 cm³ dvitaktis motoras.) Kaip remontui išimti variklį? (Vėliau tam reikalui buvo sukonstruota speciali įranga: kėbulo viduje montuojamas tiltelis varikliui pakabinti ir nuleisti bei pakelti). Kaip elgsis transporteris, varomas priekiniais ratais, – pasaulyje tuo metu tokios komponuotės 1 tonos krovininių automobilių beveik nebuvo. Ar saugus bus trisluoksnis priekinis panoraminis stiklas, o gal daryti jį iš dviejų dalių?

„Barkas B 1000“ buvo labai universali mašina – gamykla išleido net 16 variantų: standartinių furgonų, pikapų, mikroautobusų, o kiek dar kemperių, gaisrinių, gaisrinių-kopėčių ir kitų specialių automobilių ant jo važiuoklės sukūrė kitos VDR gamyklos! Automobilis buvo renkamas ant laikančiojo pagrindo su centriniu dėžės profilio išilginiu elementu ir prie jo privirintais skersiniais. Skersinių galus jungė išilginiai elementai. Prie dugno tvirtinamos įstrižos nepriklausomos visų ratų pakabos svirtys. Amortizuojantys elementai – torsionai, papildyti reguliuojamais teleskopiniais amortizatoriais. Stabdžiai būgniniai, hidraulinė vieno kontūro pavara su gale įtaisytu stabdžių reguliatoriumi. Rankinis stabdys veikė priekinių ratų kaladėles.

Labiausiai neįprastas šiais laikais atrodo dvitaktis variklis, pagamintas pagal senas DKW tradicijas – trys cilindrai, įrengtas priekyje išilgai ir varantis priekinius ratus. Pirmieji transporteriai buvo su silpnučiais AWE 311 varikliais nuo „Wartburg 311“. Aušinamas skysčiu 43 AG (esant 3500 aps/min.) 900 cm³ darbinio tūrio, cilindrų darbo tvarka – 1-3-2, degalai, kaip ir dera dvitakčiams varikliams – benzino mišinys su varikline alyva santykiu 1:50. Sukimo momentas per hidraulinę vienadiskę sankabą perduodamas keturlaipsnei mechaninei pavarų dėžei. Jos ypatumas – mechaniškai blokuojama laisvos eigos mova.

Po kelerių metų gamybos šie B 1000 tapo patys gražiausi iš visos „Barkas“ šeimos: dažomi dviem, o kartais net ir trim spalvom, padabinti chromuotomis detalėmis, prietaisų skydas dažytas kėbulo spalva, įmontuotas madingas ir saugesnis baltos spalvos vairas.

Bėgant laikui „Barkas“ tobulėjo.1966 metais varikliai turėjo didesnį sukimo momentą dėl racionalesnės išmetimo sistemos, o nuo 1972 metų imta statyti galingesnius „AWE 353-1“ (992 cm³, 46 AG esan 3500 aps/min.) variklius. Nors „Barkas“ ir „Wartburg 353“ varikliai labai panašūs, jų pakeisti negalima, nes skiriasi tepimo sistema (modernizuotas švaistiklio guolio tepimas), o taip pat masyvesnis smagratis. Kiti patobulinimai - sankabos valdymas iš hidraulinės pakeistas į mechaninę (su lynu). Diafragminė sankaba sukimo momentą ratams perduodavo naujais modernesniais pusašiais su pastovaus kampinio greičio šarnyrais. Įtaisomi rūko ir atbulinės šviesos žibintai, dviejų kontūrų stabdžių sistema. Nors modeliai ir toliau vadinami „B 1000“, bet gamyklinis kodas – „353-1“. Iki 1980 metų modeliai buvo visai modernūs: turėjo avarines šviesas, intervalais veikiantį valytuvą, elektra valdomą lango plovimą, saugesnį (susistumiantį) vairo veleną ir net vairuotojo ir keleivio saugos diržus. Atrodė, kad betrūksta tik pakeisti modelį naujesniu ir... Iš tiesų, gamykloje jau buvo kuriamas galingesnis 1,3 t keliamosios galios „Barkas“, bet VDR politikų žodis buvo lemiamas – jie nepageidavo naujų modelių ir nusprendė pratęsti jau naudojamų, standartizuotų transporterių gamybą. Prototipas „B 1100“ dabar puikuojasi Frankenbergo technikos muziejuje.

Kitas modernizacijos etapas įgyvendintas1984 m. Bedradarbiaujant su čekais, įtaisytas naujas dviejų kamerų krentančio srauto karbiuratorius „Jikov 32 SEDR“ vietoje buvusio „BVF 40F 1-12“. Kiti patobulinimai: keleivių-krovinių skyriaus šoninės atveriamos durys keičiamos atstumiamomis, sustiprinama sienelė tarp krovininio ir vairuotojo skyriaus, dugnas padengiamas antikorozine danga „Ubotex“, degimo spyna su vairo užraktu perkeliama prie vairo veleno. Prasidėjusi halogeninių žibintų epocha neaplenkė ir „Barkas“ - jame taip pat įtaisomos halogeninės artimų šviesų lempos. Nepaisant visų patobulinimų, šiandien sunku patikėti, kad transporteris su tokiu mažo galingumo dvitakčiu varikliu išsilaikė gamyboje 28–erius metus. Tačiau transporteris įrodė, kad gali imtis bet kokio darbo. Pavyzdžiui, techninės pagalbos evakuatoriaus su kroviniu, (bendroji masė 2,5 t) geru keliu pasiekdavo 110 km/h greitį. O visa tai – tik 992 cm³ variklio dėka!

Devintojo dešimtmečio pabaigoje techninių normų nebeatitinkantys dvitakčiai varikliai pagaliau keičiami naujais „Volkswagen“ 1272 cm³ keturių cilindrų keturtakčiais, naudotais „Golf“ ir „Polo“ automobiliuose. Modeliams suteikiamas „B 1000-1“ indeksas. Neabejotinai pagerėjo transporterio eksploatacinės savybės, tačiau visiem buvo aišku – „Barkas“ dienos suskaičiuotos. Nieko nuostabaus, juk ši konstrukcija išbuvo ant konvejerio 30 metų. 1990 metų politiniai pokyčiai Rytų Europoje atsiliepė visose ekonomikos srityse, automobilių gamyklų veikla VDR ėmė stoti. Pasaulis per tą laiką smarkiai pasikeitė – praėjo laikai, kai pramonė galėjo parduoti viską, ką pagamino. „B-1000“ buvo surinkta 175 740 vnt., o „B-1000-1“ tik 1961, 1991 metų balandį šių transporterių gamyba nutraukiama.

Saulius VENCLOVA

"Transporto pasaulis"
Gegužė Nr. 4-5 (100-101)

Aktualijos

... o vežimas – nė iš vietos

Vežėjų verslo potencialas ir verslo aplinka ekonominiu sunkmečiu

Dilerių naujienos

"AdBlue" pagaminta Lietuvoje

Distribucija

TGL - iš arti

Eismas

Modernios technologijos keičia situaciją keliuose

Idėjos

Degalai automobiliui - iš keptuvės!

Parodos

Kad ir per plauką, bet įvyko

„TransRussia 2009“: naujų galimybių ir klientų paieškos forumas

Priekabų ūkis

Krizė ne krizė, o šaldyti reikia...

Stambiu planu

DFM: aš taip pat sunkvežimis

Užsienyje

Prancūzijos keleivių vežėjų krizė negąsdina

Lietuvoje ir pasaulyje

Ekologiški distribuciniai sunkvežimiai

FIAT „Ducato“ ratus suka gamtinės dujos

Išregistruok nenaudojamą automobilį!

Reikės ir neeilinės techninės apžiūros

Tarptautiniam krovinių ir keleivių vežimui – nauja tvarka

„Peugeot Partner“ su dviguba kabina

Transporto politika

40 ar 60? Ne, 90 !!!

Keleivinis transportas

Svarbiausia – nestovėti vietoje

Technika

Įkroviklis vienas - darbo režimai keturi

Teisė

Draudimo klausimai teismų praktikoje

Muziejus

Ilga „Barkas“ kelionė