Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Modernios technologijos keičia situaciją keliuose

Nagrinėjant 2008-ųjų eismo įvykių statistinius duomenis, galima šiek tiek lengviau atsikvėpti: avaringumo kreivė, ilgą laiką nenumaldomai kilusi aukštyn, pagaliau ėmė leistis: pernai, lyginant su 2007-aisiais, eismo įvykių sumažėjo 24,1 proc. Dar labiau mažėjo žuvusiųjų skaičius – 32,7 proc., o tai reiškia 242 išsaugotas gyvybes. Sužeista 26,1 proc. arba 2102 žmonėmis mažiau.

Pažymint Saugaus eismo dieną, Lietuvos Respublikos Seime surengta konferencija „Saugumas keliuose“, kur itin daug dėmesio skirta šiuolaikiškiems kelių infrastruktūros srendimams bei jų įtakai eismo saugumui.

Kur atsiliekama?

Ilgą laiką pagal avarijų skaičių liūdnai pirmavusi Europoje, Lietuva pamažu traukiasi iš autsaiderio pozicijų. Be abejo, nuo pirmaujančių Europos šalių dar gerokai atsiliekame, prarasdami nedovanotinai daug gyvybių, tačiau gerėjimo tendencijų nepastebėti galėtų tik visiškas pesimistas. Kas nulėmė tokį tegu nedidelį, tačiau stabilų saugaus eismo situacijos gerėjimą?

Pasak transporto specialistų, pagrindinė priežastis – 2007-ųjų pabaigoje gerokai sugriežtinta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pradėjus negailestingai bausti piktybiškus pažeidėjus, keliuose sumažėjo neblaivių vairuotojų, pagerėjo eismo kultūra. Remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos atliktais tyrimais, vis daugiau vairuotojų segasi saugos diržus, vairuoja drausmingiau, važiuoja lėčiau. Pagerinti situaciją keliuose padėjo ir nuosekli švietėjiška veikla, socialinė reklama žiniasklaidos priemonėse. Tačiau to maža: Lietuvoje gatvėse bei keliuose vadinamąsias intelektualiąsias transporto valdymo sistemas dar tik pradedama diegti, o juk jos ženkliai prisideda prie avaringumo, oro taršos, spūsčių sumažinimo.

Viena iš intelektualiųjų transporto valdymo sistemų diegimo pionierių pasaulyje – tradiciškai itin daug dėmesio ekologijai bei saugumui skirianti Švedija. Kad ši šalis yra viena iš lyderių pagal išsaugotų gyvybių skaičių, rodo statistika: pernai šios šalies, kurioje gyvena apie 9 mln. gyventojų, keliuose žuvo 407 žmonės. Skaičiuojant kitaip, vienam milijonui gyventojų Švedijoje tenka 49 žuvusieji, Lietuvoje – lygiai šimtu daugiau. (Palyginimui: Rusijoje su 143,8 mln gyventojų – 34 000, JAV, kur yra per 300 mln. gyventojų – 43 000, Lietuvoje su daugiau nei 3 mln. gyventojų – 498).

Pasak SAAB Transporto valdymo ir informacijos pardavimų vadovo Lars‘o Sahlin‘o, itin daug prie situacijos gerinimo Švedijos keliuose prisideda eismo įvykių registravimo sistema STRADA, surenkanti bei susisteminanti iš visos šalies suplaukiančius duomenis apie eismo įvykius iš policijos, ligoninių, avarinių tarnybų ir pan. Tai padeda nustatyti kelių avaringiausias vietas ir skirti daugiau dėmesio bei lėšų joms tvarkyti. Avaringumą Švedijos keliuose gerokai sumažino ir elektroniniu būdu valdomos greičio apribojimo sistemos, kurių dėka greitis šalies keliuose sumažėjo apie 10 proc. To pakako, kad nelaimingų atsitikimų skaičius sumažėtų net 40 proc. Elektroninių greičio apribojimo ženklų rodmenys keičiami priklausomai nuo oro sąlygų, eismo situacijos keliuose ir pan. Sistema sujungta su kosminiais palydovais, iš kurių ateina operatyviausia informacija apie besikeičiančias oro sąlygas. Itin efektyvi pasirodė ir eismo srautų valdymo sistema, kurios dėka piko valandomis automobiliams atidaromos papildomos kelio juostos. Pasak L. Sahlin’o, labai svarbu ir vairuotojų informavimas: žinodami, dėl kokių priežasčių privalo apriboti greitį, jie darys tai sąmoningiau. Itin efektyvi operatyviai pateikiama informacija per radiją – ji pasiekia daugiausia klausytojų.

Priemonės – įvairios

Situaciją miestų gatvėse pagerinti padeda ir kur kas paprastesni sprendimai. Vakarų Europos šalyse itin daug dėmesio skiriama visuomeniniam transportui populiarinti – tokiu būdu išsprendžiama daugybė tiek su ekologija, tiek su eismo saugumu susijusių problemų. Pasak Prancūzijos ambasados ekonominės misijos vadovo, Ekonomikos ir prekybos patarėjo Georges’o Regnier’o, Vilniui trūksta alternatyvios transporto sistemos, kuri galėtų vežti keleivius greičiau bei patogiau. Jo manymu, Lietuvos sostinei su unikaliu senamiesčiu geriausiai tiktų tramvajaus ant guminių ratų sistema, kuri yra nesudėtingai įdiegiama bei mažiausiai sudarkanti miestą.

Prie situacijos gerinimo miestuose bei priemiesčiuose daug prisideda centralizuotos eismo valdymo sistemos, jau tapusios įprastomis daugelyje Europos miestų. Lietuvos sostinėje šią sistemą baigiama diegti. Pasak Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus Vaidoto Antanavičiaus, kai kurių „žaliųjų“ koridorių diegimas vėluoja, tačiau avaringumo sumažėjimas mieste jau dabar yra akivaizdus. Padidėjo ir visuomeninio transporto greitis – kai kuriomis kryptimis nuo 20 iki 25 proc. Sumažėjo autoįvykių, kuriuose sužeidžiami žmonės ar apgadinami automobiliai.

Lietuvoje senokai kalbama ir apie mokesčio už įvažiavimą į sostinės centrą įvedimą, tačiau kalbos jau ne vienerius metus lieka kalbomis. Tuo tarpu Europos miestų patirtis įrodo, kad ši sistema puikiai veikia ir yra itin efektyvi eismo gerinimo priemonė. Vienas iš miestų, kur toks mokestis įvestas nuo 2006-ųjų – Švedijos sostinė Stokholmas. Pasak kelių apmokestinimo srityje dirbančios „Q-Free“ organizacijos vadovo Oliver‘io Skislando‘o, įvažiavimo į Stokholmo centrą apmokestinimo sistemos nauda akivaizdi: 25 proc. sumažėjo eismas miesto centre, 20 proc. – sužeistųjų eismo įvykiuose skaičius. 40 proc. daugiau gyventojų naudojasi visuomeniniu transportu, 6 proc. padidėjo verslas mieste dirbantiems mažmenininkams. Išmetamo anglies dvideginio kiekis miesto centre sumažėjo 40 proc., 3 proc. – visame Stokholmo regione.

Specialūs signalų imtuvai bei kameros, identifikuojančios automobilius, įrengtos ties įvažiavimu į Stokholmą. Signalų imtuvai fiksuoja automobiliuose esančių daviklių signalus. Jei tokio daviklio automobilyje nėra, fiksuojami automobilio valstybiniai numeriai. Tokia sistema užtikrina efektyvesnę apskaitą, be to, davikliai leidžia atskirti skirtingo apmokestinimo zonas.

Įvažiavimo mokestis diferencijuojamas pagal gatvių apkrovimą ir esti skirtingas skirtingomis valandomis. Didžiausias – 1,5 euro, mažiausias – vienas euras. Gautos pajamos investuojamos į Stokholmo viešojo transporto infrastruktūros plėtrą bei gerinimą.

Transporto valdymo sistemos Lietuvoje

Kai kurios eismo reguliavimo sistemos jau įsigalėjo mūsų gyvenime ir tapo įprastomis – tai žiediniai įvažiavimai į sudėtingas sankryžas, iškilios perėjos, kelių užtvaros greitkeliuose, užtvaros laukiniams žvėrims. Eismo saugumą gerinti padeda ir automatiniai greičio bei raudonos šviesos pažeidimo radarai. Šiuo metu Lietuvoje pastatyta apie 200 radarų. Pasak bendrovės „PI-konsultacijos“ vyresniojo konsultanto Justo Kapočiaus, jų tinklą būtina plėsti, kadangi tai – efektyvi priemonė eismo saugumui gerinti. Ypač jie reikalingi nedideliuose miesteliuose, kuriuose vis dar gausu kelių „erelių“ bei mėgėjų nesilaikyti eismo taisyklių. Be to, ir dabartiniai radarai ne visada naudojami efektyviai: tarnybos, į kurias patenka pažeidėjų duomenys, ne visada spėja juos apdoroti, todėl dalis vairuotojų lieka nenubaustų.

Pamažu mūsų šalyje kelią skinasi ir modernios transporto valdymo sistemos: šiuo metu kuriamas centras duomenims apie eismą kaupti, tam iš ES fondų skirta 20 mln. litų. Įgyvendinus projektą, vairuotojams bus teikiama svarbi ir visapusiška informacija apie eismo sąlygas, eismo sutrikimus, kelių tvarkymo darbus, ji suteiks galimybę pasirinkti saugų važiavimo greitį, tinkamą kelionės maršrutą ir sumažins neigiamą nepalankių eismo sąlygų poveikį.

Pasak J. Kapočiaus, Lietuvoje ketinama diegti ir elektroninę greičio valdymo sistemą. Tam visų pirma reikia įkurti vieningą centrą, kur suplauktų duomenys apie kelių būklę, oro sąlygas ir pan. Iki 2012-ųjų metų bus įdiegta ir „eCall“ – automatinė pranešimų apie eismo įvykius sistema.

Taigi galima tikėtis, jog artimiausiu metu ir Lietuvoje intelektualiosios transporto valdymo sistemos taps kasdienio mūsų gyvenimo dalimi.



Lina JAKUBAUSKIENĖ

"Transporto pasaulis"
Gegužė Nr. 4-5 (100-101)

Aktualijos

... o vežimas – nė iš vietos

Vežėjų verslo potencialas ir verslo aplinka ekonominiu sunkmečiu

Dilerių naujienos

"AdBlue" pagaminta Lietuvoje

Distribucija

TGL - iš arti

Eismas

Modernios technologijos keičia situaciją keliuose

Idėjos

Degalai automobiliui - iš keptuvės!

Parodos

Kad ir per plauką, bet įvyko

„TransRussia 2009“: naujų galimybių ir klientų paieškos forumas

Priekabų ūkis

Krizė ne krizė, o šaldyti reikia...

Stambiu planu

DFM: aš taip pat sunkvežimis

Užsienyje

Prancūzijos keleivių vežėjų krizė negąsdina

Lietuvoje ir pasaulyje

Ekologiški distribuciniai sunkvežimiai

FIAT „Ducato“ ratus suka gamtinės dujos

Išregistruok nenaudojamą automobilį!

Reikės ir neeilinės techninės apžiūros

Tarptautiniam krovinių ir keleivių vežimui – nauja tvarka

„Peugeot Partner“ su dviguba kabina

Transporto politika

40 ar 60? Ne, 90 !!!

Keleivinis transportas

Svarbiausia – nestovėti vietoje

Technika

Įkroviklis vienas - darbo režimai keturi

Teisė

Draudimo klausimai teismų praktikoje

Muziejus

Ilga „Barkas“ kelionė