Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

BALTIJOS šALYS: AKTYVI DIPLOMATINė VEIKLA SIEKIANT BENDRų TRANSPORTO POLITIKOS TIKSLų

Pastaruoju metu Lietuva kartu su kitomis Baltijos regiono valstybėmis pastebimai

suaktyvino diplomatinę veiklа, siekdama pagreitinti kai kurių transeuropinio transporto tinklo plėtros projektų realizavimа. Būtent apie tai ir buvo kalbėta rugsėjo 5 d. Vilniuje vykusioje Baltijos Ministrų Tarybos sesijoje, kurioje kartu su Lietuvos, Latvijos ir

Estijos premjerais dalyvavo Lenkijos bei Suomijos ministrai pirmininkai ir

Europos Komisijos viceprezidentė Loyola de Palacio bei šiuo metu

pirmininkaujančios ES Italijos transporto ministras Pietro Lunardis.

Skaitytojų dėmesiui pateikiame dar niekur neskelbtа dokumentа - sesijoje priimtа

ir visų premjerų pasirašytа Bendrа pareiškimа, kurį pakomentuoti paprašėme Lietuvos

delegacijos nario, Susisiekimo ministerijos valstybės sekretoriaus Almino MAčIULIO.

- Kaip vertinate šios sesijos rezultatus? Ar pavyko lietuviams pasiekti užsibrėžtų tikslų?

- Svarbiausia priimtame Pareiškime yra tai, kad siekiant bendrų transporto politikos tikslų gautas visų sesijoje dalyvavusių valstybių premjerų nedviprasmiškas politinis pritarimas. Aptariant mums labai svarbų infrastruktūros projektа „Via Baltica“, minimame dokumente konstatuota, kad realizuojant jį padaryta tam tikra pažanga, tačiau dabar yra svarbiausia įgyvendinti antrаjа investicijų programа prisilaikant suderintų terminų ir investicijų apimčių.

Antrasis Lietuvai labai svarbus projektas - „Rail Baltica“ - taip pat yra pripažintas prioritetiniu ES mastu, tačiau jo įgyvendinimа siūloma atidėti vėlesniam laikotarpiui. Norint šiа situacijа pakeisti, reikia visoms suinteresuotoms pusėms susitarti dėl labai konkrečių dalykų - parengti suderintа techninę užduoti priešinvesticinei šio projekto studijai, pateikti Europos Komisijai bendrа paraiškа dėl jos finansavimo, neatidėliojant užsiimti techninio projekto parengimu bei kitais konkrečiais darbais. žinoma, Pareiškime apie konkrečiа finansavimo apimtį nekalbama, tačiau visi supranta, kad tokio didelio projekto be ES finansinės paramos Baltijos šalys niekada neįgyvendins. Tikimės, jog įstojus į ES šiam projektui realizuoti bus galima pasitelkti Sanglaudos ir Transeuropinio tinklo fondų lėšas. šiuo metu situacija tokia: ES transporto ministerijų pareigūnų Aukšto lygio darbo grupė, kuriai vadovavo buvęs Europos Komisijos viceprezidentas, atsakingas už transporto sektorių, Karelas Van Miertas, projektа „Rail Baltica“ įtraukė į 22-jų prioritetinių projektų sаrašа, iš kurių aštuoniolika žadama parengti įgyvendinimui iki 2010 metų, o likusius keturis, tarp kurių atsidūrė ir mūsiškis, - po 2010 metų. Siekiant sutrumpinti šiuos terminus, Pareiškime labai aiškiai užfiksuota, jog visų šalių premjerai susitaria kuo greičiau nustatyti projekto „Rail Baltica“ bendrus techninius parametrus: geležinkelio vėžės plotį, trasos konfigūracijа, valstybių sienų kirtimo vietas, projektinius greičius ir, tai labai svarbu, visus projekto įgyvendinimo etapus numatantį tvarkaraštį.

- Kitaip tariant, bandysite jį paversti 19-tuoju… Ko žadate imtis artimiausiu metu?

- Kadangi visi penki premjerai sutarė, jog būtina kuo greičiau susitarti dėl paminėtų techninių projekto parametrų, jau rugsėjo 8 d. susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis išsiuntė savo kolegoms transporto ministrams laiškа, kuriame įgaliojimus turintys Baltijos šalių ir Lenkijos ekspertai buvo pakviesti į rugsėjo 15 d. rengiamа pirmаjį koordinacinės grupės posėdį. šiame posėdyje siūloma susitarti minėtais techninių parametrų klausimais. Pasiekti bent preliminarūs susitarimai būtų užfiksuoti specialiame dokumente ir nedelsiant teikiami Europos Komisijai. Skubėti verčia ir tai, kad K. Van Mierto grupės pateiktų rekomendacijų pagrindu rengiami konkretūs dokumentai, numatantys naujаsias transeuropinio transporto tinklo plėtros gaires bei projektų realizavimo terminus. šių dokumentų projektai dar šį rudenį bus pradėti svarstyti Europos Taryboje, todėl konkretūs susitarimai, ypač su Lenkija, padėtų pateikti papildomų argumentų diskutuojant dėl mums svarbių infrastruktūros projektų prioritetiškumo.

- Gal tartumėte kelis žodžius apie Baltijos jūros greitkelių projektа? Ar jis įtrauktas į aštuoniolikos prioritetinių projektų sаrašа?

- Taip. Todėl mums labai svarbu pasiekti, kad Baltijos jūros magistralių (greitkelių) projektas įjungtų Klaipėdos uostа į Baltijos jūros reguliarių linijų tinklа. Kartu su kaimynų uostais parengtus bendrus projektus finansuotų ES. Tam turime pateikti bendrа paraiškа, kurioje bus numatytos investicijos - tiek kranto infrastruktūros pertvarkai, tiek ir informacinėms technologijoms finansuoti, geležinkelio privažiavimo keliams koofinansuoti ir t.t. Jūrų greitkelių idėja nėra nauja, ji minima dar 2001 m. ES priimtoje Baltojoje knygoje, atspindinčioje visus svarbiausius ES transporto politikos aspektus. Būtent K. Van Mierto grupė šiа koncepcijа išplėtojo į atskirа konkretų projektа. Kadangi krovininio kelių transporto srautai Europoje nuolat auga ir sukelia nemažų problemų, jūrų greitkeliai gali tapti visiems priimtina alternatyva.

- Akivaizdu, jog šioje Ministrų Tarybos sesijoje jokių ženklesnių nesutarimų nebuvo. Kaip jų pavyksta išvengti?

- Dar prieš penkių šalių premjerų susitikimа daug ir kruopščiai dirbo ekspertai, kurie derino Pareiškimo tekstа bei siekė konsensuso. Padaryta tikrai nemažai, tačiau norėčiau priminti, jog garsiai pareikšta politinė valia -toli gražu dar ne viskas. Daug kа lems konkretūs bendri techniniai sprendimai, priklausantys nuo finansavimo galimybių. Tik atlikus išsamiа vieno ar kito projekto studijа paaiškėja jo teikiamos galimybės ar ekonominis gyvybingumas. Tikimės, jog mūsų pasiūlymai bus naudingi ne tik Baltijos šalims, bet visai Europos Sаjungai, nes išplės šios didžiulės rinkos galimybes. Tad baigdamas apibendrinčiau šitaip: mes tikimės, kad penkių Baltijos valstybių premjerų paskelbtas Pareiškimas taps tuo politiniu postūmiu, kuris leis pagreitinti projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo pradžiа, tikimės sulaukti jos 2007-2008 metais, taip pat laiku, t.y. 2006 m., užbaigti „Via-Baltica“ projektа. Beje, L. de Palacio taipogi išreiškė nuomonę, jog yra linkusi pritarti šiems projektams.

- Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Kazys BAGDONAVIčIUS

BALTIJOS MINISTRų TARYBOS MINISTRų PIRMININKų SUSITIKIMAS

SU SUOMIJOS IR LENKIJOS MINISTRAIS PIRMININKAIS

BENDRAS PAREIšKIMAS

VILNIUS, 2003 m. rugsėjo 5 d.

2003 m. rugsėjo 5 d. Baltijos Ministrų Tarybos kvietimu Vilniuje, Lietuvoje, susitiko Estijos Respublikos Ministras Pirmininkas Juhan Parts, Suomijos Respublikos Ministras Pirmininkas Matti Vanhanen, Latvijos Respublikos Ministras Pirmininkas Einars Repše, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas, ir Lenkijos Respublikos Ministras Pirmininkas Leszek Miller, kad aptartų bendrus energetikos ir transporto infrastruktūros, kuri gyvybiškai svarbi Baltijos regiono ir visos Europos ateičiai, klausimus. Susitikime taip pat dalyvavo pirmininkaujančios Europos Sаjungai Italijos Transporto ministras Pietro Lunardi ir Europos Komisijos vicepirmininkė Loyola de Palacio.

Susitikimas vyko svarbiu istoriniu momentu. Didžiulė Europos Sаjungos plėtra Baltijos jūros regione nuo 2004 m. gegužės 1 d. taip pat sukuria naujа kontekstа ir prielaidas bendriems energetikos ir transporto projektams įgyvendinti. Išsiplėtusioje ES subregioniniai projektai yra kertiniai transeuropinių tinklų plėtotės elementai.

Dar kartа patvirtindami savo vyriausybių valiа, dėl efektyvios transporto sistemos, integruotų geležinkelių bei greitkelių valstybėse, įtrauktose į Europinės transporto infrastruktūros tinklа (Pan-European Transport Infrastructure Network) ir jo sаsajomis su ES europiniu tiklu, išdėstytа Ketinimų protokole dėl I Kretos transporto koridoriaus plėtros, kurį 1996 m. liepos 3 d. pasirašė Estijos, Suomijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos Federacijos transporto ministrai ir Europos Komisija; 1994 m. Antrosios europinės transporto konferencijos Kretoje deklaracijoje; 1997 m. Trečiosios europinės transporto konferencijos Helsinkyje deklaracijoje;

• atsižvelgdami į Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) Aukšto lygio darbo grupės ataskaitа ir Grupės pasiūlytus prioritetinius projektus, taip pat į ES Ministrų Taryboje ir Europos Komisijoje vykstančias diskusijas;

• reikšdami įsitikinimа, kad regioninių infrastruktūros projektų, tokių kaip VIA BALTICA ir RAIL BALTICA (I Europinis transporto koridorius) bei II ir IX Europiniai transporto koridoriai ir Jūros greitkelių projektas, įgyvendinimas sujungia šiaurės ir Rytų Europа su Vakarų ir Pietų Europa;

• pabrėždami, kad būtinos nemažos investicijos ir pritardami dujų ir elektros energijos rinkų integracijai, statant trūkstamas jungtis tarp valstybių pagal Transeuropinio energetikos tinklo (TEN-E) Prioritetinių projektų sаrašа, kuriame yra ir Lietuvos-Lenkijos energetinių sistemų sujungimo projektas bei Estijos-Suomijos energetinių sistemų sujungimas;

• reikšdami tolesnį palaikymа pagrindinės Baltijos žiedo energetinio bendradarbiavimo vizijos – Baltijos jūros regione sukurti bendrа atvirа elektros energijos rinkа - įgyvendinimui;

• pabrėždami Bendros Baltijos elektros energijos rinkos (CBEM) ir kitų išsiplėtusios Europos Sаjungos regioninių elektros bei dujų rinkų integravimo svarbа ir pripažindami, kad Baltijos šalys sukūrė būtiniausias politines prielaidas savo elektros energijos rinkų sujungimui su šiaurės ir Vidurio Europos energinėmis sistemomis;

• palaikydami BASREC (Baltic Sea Region Energy Co-operation) veiklа, kaip patvirtinta BJVT energetikos ministrų susitikime Vilniuje, Lietuvoje, 2002 m. lapkričio 20 d.;

Ministrai Pirmininkai

• džiaugiasi, kad vienu svarbiausių prioritetų ES pirmininkaujanti Italija įvardijo integruoto ir veiksmingo Europos transporto tinklo, kuris būtų tolygiai išvystytas šiaurės-Pietų ir Rytų-Vakarų kryptimis, kūrimа, ir pritaria ketinimui skatinti energetikos ir transporto tinklų plėtrа, atveriant rinkа ir užbaigiant trūkstamas gyvybiškai svarbias grandis;

• sutaria, kad visos šalys ir toliau imsis ryžtingų priemonių, padedančių visiškai įgyvendinti infrastruktūros projektus Baltijos jūros regione;

• sutaria, kad būtina nedelsiant parengti bendrus techninius reikalavimus RAIL BALTICA projektui, įskaitant laiko grafikа, horizontaliа projekcijа ir bėgių plotį, siekiant, kad jis būtų įtrauktas į Transeuropinio transporto tinklo (TEN-Tr) prioritetinių projektų sаrašа;

• sveikina pažangа, padarytа įgyvendinant VIA BALTICA projektа, ir pabrėžia būtinybę kuo greičiau tęsti VIA BALTICA projekto įgyvendinimа pagal patvirtintus investicijų planus;

• sutaria dėl būtinybės atlikti reikiamus parengiamuosius darbus, kad būtų galima plėtoti tikrus Baltijos jūros greitkelius;

• skatina visas suinteresuotas šalis toliau plėtoti transporto tinklus su kaimyninėmis valstybėmis;

• sutaria toliau dirbti integruojant Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemas į bendrа Europos energetikos rinkа bei vykdant Lietuvos-Lenkijos bei Estijos-Suomijos energetinių sistemų sujungimo projektus, kurie yra prioritetiniai Transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) projektai.

• laikosi nuomonės, kad, norint pilnai integruoti Baltijos elektros energijos rinkа į Europos rinkа, reikia panaikinti esamas elektros energijos perdavimo kliūtis vakariniame ir pietiniame Lenkijos pasienyje.

• pabrėžia ES-Rusijos dialogo energetiniais klausimais svarbа ir tai, jog būtina toliau tęsti BASREC (Baltijos jūros regiono enrergetinio bendradarbiavimo grupės) darbа, nes tai yra forumas, kuriame regiono veikėjai gali aptarti ir analizuoti energetinių rinkų plėtros, investicinių projektų ir tolesnio energetikos politikos struktūros derinimo regione klausimus;

• tai pat pabrėžia, kad būtina vystyti gebėjimus ir stiprinti bendradarbiavimа tarp Baltijos jūros regiono valstybių, siekiant padidinti jūrų laivybos saugа ir ypač - naftos bei chemikalų gabenimo Baltijos jūra saugа, bendradarbiaujant šiuo tikslu su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis;

• skatina atitinkamų vyriausybių ir ES institucijų atstovus tarpusavyje bendradarbiauti ir rengti konsultacijas, siekiant suderinti bendras taisykles bei techninius parametrus ir parengti juos tarpusavio sаveikai;

• sutaria, jog būtina geriau techniškai ir finansiškai pasirengti minėtiems projektams ir toliau reguliariai rengti politines konsultacijas tarp visų šiuose procesuose dalyvaujančių šalių.

"Transporto pasaulis"
Rugsėjis Nr. 9 (33)

Aktualijos

Rinkosi keleivinio transporto sekcijos biuro nariai

Idėjos

AUTOTRAUKINYS, Už KURį NEREIKIA MOKėTI MOKESčIO

Kad alus laiku pasiektų ištroškusius...

Keliai

BALTIJOS šALIų KELININKAI STIPRINA PARTNERYSTę

Lizingas

Naujų vilkikų įsigijimo būdas

Mokesčiai

Komandiruočių dienpinigių apmokestinimas - vežėjų verslo žlugdymas

Teisės aktas - balta varna iš įstatymų džiunglių

Pasienis

VALSTYBėS SIENOS APSAUGA - TARNYBA BE POILSIADIENIų

Psichologija

POSėDžIAI IR PASISėDėJIMAI

šeima

Verslas su trimis vilkikais

šventės

Po rudens giliu dangum

Transporto politika

BALTIJOS šALYS: AKTYVI DIPLOMATINė VEIKLA SIEKIANT BENDRų TRANSPORTO POLITIKOS TIKSLų

Vž informacija

DėL MOKESčIų MOKėJIMO Už TARšА Iš MOBILIų TARšOS šALTINIų

Žinotina

KO SIEKIA IR KА GALI ECG

TRANSPORTO ACQUIS. KAS TAI? (4)

Keleivinis transportas

Pirmojo pusmečio keleivinio transporto statistika

Visuomeninis transportas - neįgaliesiems

Technika

Nuodugnesnė stabdžių patikra

Teisė

Krovinio priėmimas vežti

Konsultacijos

PROBLEMOS SPRENDIMAS - INKASO

Muziejus

KAI AUTOBUSAI BUVO GELTONAI RAUDONI…