Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Nauji teisės aktai, aktualūs vežėjams

Muitinė

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 12 02 įsakymu Nr. 1B-1080 (įsigaliojo 2005 01 01, žin., 2004, Nr. 178-6613) patvirtintas Muitinės postų su jiems priskiriama kompetencija sаrašas. Jame nurodomi tokie duomenys:

• muitinės posto pavadinimas, kodas, NCTS kodas;

• posto adresas;

• muitinės poste aptarnaujamo transporto rūšys;

• kitos muitinės poste veikiančios tarnybos;

• muitinės posto kompetencija muitų teisės aktų taikymo srityje.

***

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 12 16 įsakymu Nr. 1B-1138 Dėl muitinės pareigūnų darbo muitinės sandėliuose bei importo ir eksporto terminaluose (įsigaliojo 2004 12 22, žin., 2004, Nr. 182-6767) teritorinių muitinių viršininkai įpareigoti užtikrinti, kad:

• muitinės sandėliai, kuriuose neįrengtos muitinės pareigūnų kompiuterinės darbo vietos, atitinkančios Muitinės departamento nustatytus reikalavimus muitinio tikrinimo vietoms ne muitinės poste, būtų aptarnaujami teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje įsteigtas muitinės sandėlis, viršininko nustatytose muitinės posto muitinio tikrinimo vietose;

• įforminant muitinio sandėliavimo procedūrа ne muitinės sandėlyje esančioje muitinio tikrinimo vietoje, būtų užtikrintos mokestinės prievolės, galinčios atsirasti gabenant prekes, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra į muitinės sandėlį ir iš jo, įvykdymas;

• prekės, atgabentos į muitinės sandėlį, įforminus muitinio sandėliavimo procedūrа ne muitinės sandėlyje esančioje muitinio tikrinimo vietoje, būtų įtrauktos į muitinio sandėlio apskaitа, muitinės sandėlio savininko ir teritorinės muitinės sudarytos muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties nustatyta tvarka ir terminais.

Teritorinių muitinių viršininkams taip pat pavesta:

• papildyti muitinės sandėlių aptarnavimo sutartis nuostatomis, reikalingomis šiam įsakymui įgyvendinti, tarp jų ir nuostata, kad muitinės sandėlio, kuriame neįrengtos muitinės pareigūnų kompiuterinės darbo vietos, savininkas turi iš anksto informuoti muitinės postа apie iš muitinės sandėlio į muitinės posto muitinio tikrinimo vietа atgabenamas prekes;

• iki atskiro Muitinės departamento nurodymo leisti muitinės pareigūnams ir juridiniams asmenims muitinės sandėliuose, importo ir eksporto terminaluose (laikinojo prekių saugojimo sandėliuose), kur pagal Muitinės departamento nustatytus reikalavimus įrengtos muitinio tikrinimo vietos, atlikti, įforminus laikinаjį saugojimа arba kitaip įtraukus į sandėlio apskaitа, ir kitas muitinės procedūras bei muitinės sankcionuotus veiksmus.

***

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 11 29 įsakymu Nr. 1B-1061 Dėl leidimo deklaruoti prekes kitos teritorinės muitinės veiklos zonoje (įsigaliojo 2005 01 01, žin., 2004, Nr. 174-6477) nustatyta, kad vienkartinį arba ilgalaikį leidimа deklaruoti prekes kitos teritorinės muitinės veiklos zonoje, jeigu pastaroji teritorinė muitinė tam neprieštarauja, išduoda teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje yra suinteresuoto asmens (deklaranto, muitinės tarpininko, muitinės procedūros vykdytojo) buveinė, viršininkas (pavaduotojas), suinteresuoto asmens rašytiniu prašymu. Rašytinis prašymas leisti deklaruoti prekes kitos teritorinės muitinės veiklos zonoje turi būti pasirašytas suinteresuoto asmens ir pateiktas teritorinei muitinei, kurios veiklos zonoje yra jo buveinė.

Deklaruoti prekes kitos teritorinės muitinės veiklos zonoje leidžiama tik tuo atveju, jeigu:

• asmens gamybinės, prekybos patalpos, sandėliai arba filialas yra kitos teritorinės muitinės veiklos zonoje;

• asmuo gabena greitai gendančias prekes;

• prekių gavėjo (siuntėjo) buveinės adresas, prekių išsiuntimo (pakrovimo) arba paskirties (iškrovimo) vieta, prekių demonstravimo parodoje, mugėje ar kitame panašiame renginyje vieta yra kitos teritorinės muitinės veiklos zonoje.

***

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 12 16 įsakymu Nr. 1B-1136 (įsigaliojo 2004 12 22, žin., 2004, Nr. 182-6751) patvirtintos Leidimų laikinai saugoti prekes asmens, turinčio teisę jomis disponuoti, pageidaujamoje vietoje suteikimo taisyklės. Teritorinė muitinė gali suteikti vienkartinį arba ilgalaikį leidimа laikinai saugoti prekes asmens, turinčio teisę jomis disponuoti, pageidaujamoje vietoje.

Ilgalaikis leidimas suteikiamas ne ilgesniam kaip 1 metų laikotarpiui. Jo galiojimas gali būti pratęstas dar iki metų. Ilgalaikis leidimas gali būti suteikiamas tik prekių importuotojams, kurie reguliariai (ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę arba ne rečiau kaip 30 kartų per ketvirtį) importuoja prekes.

Vienkartinis leidimas gali būti suteikiamas tik šiems asmenims:

• importuotojams, kurių importuojamoms prekėms reikalingos specialios saugojimo, iškrovimo ir tikrinimo sаlygos;

• muitinio tranzito procedūros vykdytojams arba vežėjams, prašantiems pasaugoti prekes muitinės įstaigų teritorijoje esančiose tam skirtose patalpose arba saugomose aikštelėse;

• ekspeditoriams (vežėjams), jeigu nerandamas prekių gavėjas (importuotojas), o prekių importui į Bendrijos teritorijа taikomi draudimai arba apribojimai.

***

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 11 23 įsakymu Nr. 1B-1048 (įsigaliojo 2004 12 01, žin., 2004, Nr. 172-6370) patvirtinti Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatai. Mobilioji grupė atlieka šias funkcijas:

• pagal teisės aktų nustatytus rizikos požymius ar gautа informacijа tikrina transporto priemones, asmenis, dokumentus ir prekes visoje Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje;

• pagal rizikos požymius ar turimа informacijа apie galimus teisės aktų pažeidimus tikrina prekes, kurios deklaruojamos pagal elektroninių duomenų pateikimo sutartis arba kurioms yra taikomos supaprastintos muitinės procedūros ir kurios pateikiamos muitiniam tikrinimui ne muitinės poste;

• renka informacijа apie pasirinktas tikrinti transporto priemones, jomis gabenamas prekes, siekiant atlikti rizikos analizę ir vykdyti pažeidimų prevencijа ir kt.

Mobiliosios grupės tikrinimas gali būti iš anksto suplanuotas arba operatyvus. Parengiamos vieno mėnesio išankstinės planinės tikrinimo užduotys. Planinės užduotys yra viešai neskelbiama ir neteikiama informacija. Operatyviai tikrinama atsižvelgiant į operatyvinę padėtį mobiliosios grupės veiklos zonoje. Mobiliosios grupės pareigūnas, nustatęs administracinį teisės pažeidimа, turi teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolа ar prekių sulaikymo protokolа. Jei tikrinant prekes nustatomi neatitikimai ar pažeidimai, pildomas nustatytos formos prekių patikrinimo aktas.

Kiekvienа kartа baigus tikrinimа pildomas Muitinės mobiliosios grupės atlikto tikrinimo aktas, kurio duomenys turi būti įvedami į duomenų bazę. Jeigu buvo tikrintas krovinys, kuriam buvo įforminta muitinės procedūra arba

tikrinant nuimtos muitinės ar kitokios plombos, tokio tikrinimo akto kopija pridedama prie muitinės arba krovinio dokumentų ir grаžinama vežėjui. Esant būtinumui daromi atitinkami įrašai kituose dokumentuose (muitinės deklaracijoje, važtaraščių dokumentuose ir pan.), plombuojamos transporto priemonės ar kroviniai, jeigu būtina.

***

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 11 24 įsakymu Nr. 1B-1052 (įsigaliojo 2004 12 01, žin., 2004, Nr. 172-6372) patvirtinta Lietuvos Respublikos muitinės tarnybinių automobilių žymėjimo instrukcija. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos muitinės tarnybiniai automobiliai gali būti naudojami stabdant ir tikrinant transporto priemones, jeigu jie yra pažymėti laikantis šių reikalavimų:

• pagrindinė automobilio spalva - tamsiai mėlyna, kontrastinė - geltona;

• automobilio variklio dangčio centre, bagažinės dangčio kairėje pusėje arba centre ir ant abejų priekinių durelių turi būti užrašas didžiosiomis raidėmis „MUITINė“, o po juo - horizontalus brūkšnys ir mažesnis užrašas didžiosiomis raidėmis „CUSTOMS“;

• ant abejų automobilio priekinių durelių turi būti Lietuvos muitinės ženklas;

• ant abiejų automobilio šonų galinės dalies turi būti nurodytas Lietuvos Respublikos muitinės pasitikėjimo telefono numeris, po juo - užrašas didžiosiomis raidėmis „PASITIKėJIMO TELEFONAS“;

• automobilio bagažinės dangčio dešinėje pusėje ir (arba) variklio dangčio kairėje pusėje turi būti nurodytas muitinės įstaigos arba muitinės mobiliosios grupės patrulio identifikacinis numeris;

• ant automobilio stogo turi būti įrengtas plafonas su mėlynos ir raudonos arba tik mėlynos spalvos švyturėliais.

***

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 12 01 įsakymu Nr. 1B-1076 (įsigaliojo 2004 12 09, žin., 2004, Nr. 174-6530) nauja redakcija išdėstyti ir patvirtinti Muitinės informacinių sistemų centro nuostatai.

2004 12 14 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. X-43 buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai. Transporto sektoriuje numatyti tokie Vyriausybės 2004-2008 m. laikotarpio įsipareigojimai:

• didinti Lietuvos, kaip tranzito valstybės, patrauklumа, supaprastinti tranzito procedūrų tvarkа atsižvelgiant į ES teisės aktų teikiamas galimybes;

• užtikrinti lygias konkurencijos ir mokesčių sаlygas skirtingų transporto rūšių verslo subjektams pagal jų veiklos sritis: kelių, geležinkelio, oro, vandens transporto;

• pertvarkyti Lietuvos geležinkelių transporto sektorių. Liberalizuoti geležinkelio transporto paslaugų rinkа;

• skatinti krovinių ir keleivių vežimo paslaugų rinkos plėtrа, logistikos centrų kūrimаsi;

• plėtoti vandens transportа, didinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumа, pralaidumа ir saugumа, toliau jį modernizuoti, lanksčiai reaguoti į tarptautinės rinkos pokyčius;

• modernizuoti oro uostų infrastruktūrа pagal ICAO (Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos) bei šengeno konvencijos reikalavimus ir kt.

***

Sveikatos apsaugos ministro 2004 11 26 įsakymu Nr. V-834 (įsigaliojo 2004 12 09, žin., 2004, Nr. 176-6527) patvirtintos Radioaktyviųjų medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų įvežimo, išvežimo, vežimo tranzitu ir vežimo šalies viduje taisyklės. Jos reglamentuoja pavojingų septintosios klasės medžiagų - radioaktyviųjų medžiagų, tarp jų - radioaktyviųjų atliekų - įvežimа, išvežimа, vežimа tranzitu bei šalies viduje ir gabenimo kontrolę.

Radioaktyviosios medžiagos gali būti įvežamos į Lietuvos Respublikos muitų teritorijа, išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ar vežamos tranzitu per šiuos Lietuvos Respublikos sienos perėjimo punktuose veikiančius muitinės postus:

• Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postа,

• Medininkų kelio postа;

• Vaidotų geležinkelio postа,

• Kauno teritorinės muitinės Kauno oro uosto postа,

• Kybartų geležinkelio postа,

• Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postа,

• Malkų jūrų uosto, Molo jūrų uosto ir Pilies jūrų uosto postus.

Radioaktyviаsias medžiagas galima vežti šalies viduje, įvežti iš valstybių ne Europos Sаjungos narių, išvežti į valstybes ne Europos Sаjungos nares tik gavus atitinkamа Radiacinės saugos centro išduotа leidimа. Kreipiantis dėl tokio leidimo pateikiamoje paraiškoje turi būti nurodytas vežėjas.

Vežti radioaktyviаsias medžiagas (tarp jų panaudotus uždaruosius šaltinius, kurių sudėtyje nėra daliųjų branduolinių medžiagų) per Lietuvos Respublikos teritorijа iš vienos valstybės Europos Sаjungos narės į kitа valstybę Europos Sаjungos narę taip pat galima tik gavus Radiacinės saugos centro leidimа. Norėdamas gauti leidimа radioaktyviosioms medžiagoms per Lietuvos Respublikа gabenti, radioaktyviųjų medžiagų siuntėjas privalo pateikti Radiacinės saugos centrui patvirtintа tipinį dokumentа - „Standartinis uždarųjų šaltinių vežimo tarp Europos Sаjungos valstybių narių dokumentas (deklaracija)“.

***

Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2004 12 14 įsakymu Nr. 2B-338 Dėl minimalių su kelių transportu susijusių kontrolės apimčių 2005 metams patvirtinimo (įsigaliojo 2004 12 19, žin., 2004, Nr. 181-6725) patvirtinta minimali kontrolės apimtis 2005 metams -
120 000 kelių transporto priemonių vairuotojų darbo dienų, iš kurių:

• Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos - 60 000 darbo dienų;

• Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos - 36 000 darbo dienų;

• Valstybinei darbo inspekcijai - 24 000 darbo dienų.

***

Susisiekimo ministro 2004 12 14 įsakymu Nr. 3-566 (įsigaliojo 2004 12 19, žin., 2004, Nr. 181-6724) nustatytas Kelių transporto priemonių valstybinę techninę apžiūrа atliekančių įmonių skaičius ir jų išsidėstymas Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniuose vienetuose.

Valstybinės geležinkelio inspekcijos viršininko 2004 10 14 įsakymu Nr. V-30 (įsigaliojo 2004 12 01, žin., 2004, Nr. 172-6366) patvirtintos Krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovų egzaminavimo taisyklės.

***

Valstybinės geležinkelio inspekcijos viršininko 2004 10 14 įsakymu Nr. V-29 (įsigaliojo 2004 12 01, žin., 2004, Nr. 172-6365) patvirtintos Darbuotojų, kurių darbas susijęs su traukinių eismu, egzaminavimo taisyklės.

2004 10 19 Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Konvencijа dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo, pasirašytа 1999 05 28 Monrealyje (žin., 2004, Nr. 174-6431, konvencijos tekstа žr. žin., 2004, Nr. 174-6435). šioje konvencijoje reglamentuojama vežėjo atsakomybė tarptautiniuose veži

muose oru už keleivio žuvimа ar sužalojimа, taip pat bagažo ar krovinio praradimа, sugadinimа ar vėlavimа. Pagrindinis konvencijoje įtvirtintas principas - neribota vežėjo atsakomybė už žalа, kylančiа dėl keleivio žuvimo ar sužalojimo, taip pat bagažo ar krovinio praradimo.

Konvencija numato „dviejų lygių“ vežėjo atsakomybės sistemа. Pirmas lygis numato griežtа atsakomybę vežėjui iki 100 000 SDR (apie 135 000 JAV dolerių) nepriklausomai nuo to, ar yra vežėjo kaltė. Antras atsakomybės lygis numato vežėjo atsakomybę tuo atveju, kai nustatoma vežėjo kaltė.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymu (įsigaliojo 2004 12 17, žin., 2004, Nr. 180-6658) nustatyta, kad atitinkamos rūšies transporto nuomos paslaugos nelaikomos suteiktomis šalies teritorijoje tuo atveju, kai jas teikia šalies teritorijoje įsikūręs asmuo arba užsienio asmuo per šalies teritorijoje įsikūrusį padalinį, o išnuomotas atitinkamos rūšies transportas faktiškai naudojamas daugiausia už Europos Bendrijų teritorijos ribų.

***

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 12 15 įsakymu Nr. VA-188 Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 04 21 įsakymo Nr. VA-55 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio sаskaitų faktūrų registrų tvarkymo“ pakeitimo (įsigaliojo 2004 12 22, žin., 2004, Nr. 182-6752) nustatyta, kad gaunamų PVM sаskaitų faktūrų registre taip pat turi būti registruojami ir iš pirkėjų gauti debetiniai dokumentai. Gaunamų PVM sаskaitų faktūrų registre neregistruojamos gaunamos Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 18-1 punkte nustatyta tvarka išrašytos neapmokestinamų finansinių paslaugų įsigijimo PVM sаskaitos faktūros.

Mokesčių administratorius, siekdamas užkirsti keliа galimiems teisės aktų pažeidimams, turi teisę apmokestinamajam asmeniui įteikti raštiškа nurodymа teikti gaunamų ir/arba išrašomų PVM sаskaitų faktūrų registro duomenis (FR0786 formа) už tame nurodyme nustatytа laikotarpį, kurio pradžia negali būti ankstesnė nei nurodymo įteikimo data. šie duomenys teikiami užpildant FR0671 ir/ar FR0672 formа, kurioje pateikiami duomenys iš apmokestinamojo asmens laisva forma vedamo gaunamų ir/arba išrašomų PVM sаskaitų faktūrų registro (jei vedamo registro forma nesutampa su FR0671 ir/ar FR0672 forma). Išnykus įtarimui ir pagrindams teikti registrų duomenis, mokesčių administratorius priima sprendimа atšaukti nurodymа teikti gaunamų ir/arba išrašomų PVM sаskaitų faktūrų registro duomenis (FR0787 formа).

***

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 12 07 įsakymu Nr. VA-186 Dėl mokesčio permokos (skirtumo) grаžinimo (įskaitymo) patvirtintos:

Mokesčio permokos (skirtumo) grаžinimo (įskaitymo) taisyklės;

Prašymo grаžinti (įskaityti) mokesčio permokа (skirtumа) FR0781 forma;

Išvados dėl mokesčio permokos (skirtumo) grаžinimo (įskaitymo) FR0782 forma;

Sprendimo grаžinti (įskaityti) mokesčio permokа (skirtumа) FR0783 forma;

Pranešimo apie mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymа FR0784 forma.

***

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 11 23 įsakymu Nr. VA-182/1B-1042 (įsigaliojo 2004 12 05, žin., 2004, Nr. 174-6469) patvirtinta:

Muitinės administruojamų mokesčių permokos įskaitymo kitų mokesčių nepriemokai padengti, taip pat kitų mokesčių permokos įskaitymo muitinės administruojamų mokesčių nepriemokai padengti taisyklių įgyvendinimo tvarka;

Pranešimo apie mokesčių nepriemokų įskaitymа FR0778 forma.

Mokesčių mokėtojas, norėdamas vieno mokesčių administratoriaus administruojamų mokesčių permoka ar skirtumu įskaityti kito mokesčių administratoriaus administruojamų mokesčių nepriemokas arba mokesčius, kurių mokėjimo terminas nepasibaigęs, pateikia prašymа tvarkoje nurodytam vietos mokesčių administratoriui. Vietos mokesčių administratorius per 15 kalendorinių dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos padengia savo administruojamų mokesčių turimas mokesčių mokėtojo mokestines nepriemokas ir priima sprendimа įskaityti, neįskaityti arba įskaityti dalį mokestinės nepriemokos.

Vį Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2004 10 27 nutarimu Nr. 11 (įsigaliojo 2004 12 17, žin., 2004, Nr. 180-6699) patvirtintas 18-asis verslo apskaitos standartas - „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“. šio standarto tikslas - nustatyti finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų pripažinimo, įvertinimo, apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarkа. Jei tam tikros rūšies finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų apskaitai yra skirtas kitas verslo apskaitos standartas, jie registruojami apskaitoje ir parodomi finansinėje atskaitomybėje to standarto nustatyta tvarka.

Finansiniu įsipareigojimu laikomas įsipareigojimas sumokėti pinigus arba atsiskaityti kitu finansiniu turtu, o finansiniu turtu laikomas turtas, kurį sudaro pinigai, sutartinė teisė gauti pinigus ar kitа finansinį turtа iš kitos šalies, kitos įmonės išleisti vertybiniai popieriai.

***

Vį Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2004 12 08 nutarimu Nr. 12 (įsigaliojo 2004 12 07, žin., 2004, Nr. 180-6700) patvirtintas 23-iasis verslo apskaitos standartas - „Turto nuvertėjimas“. šio standarto tikslas - nustatyti, kaip turi būti įvertinamas, registruojamas apskaitoje ir pateikiamas finansinėje atskaitomybėje ilgalaikio turto nuvertėjimas (nuostolis dėl vertės sumažėjimo). šis standartas turi būti taikomas nustatant turto nuvertėjimo požymius ir parodant turtа finansinėje atskaitomybėje ne didesnės vertės nei jo atsiperkamoji vertė.

šis standartas turi būti taikomas registruojant apskaitoje ilgalaikio turto (tiek atskiro turto vieneto, tiek sugrupuoto į įplaukas kuriančius vienetus) reikšmingа nuvertėjimа, išskyrus:

• atidėtųjų mokesčių turto;

• finansinio turto;

• žemės ūkio veikloje naudojamo biologinio turto.

***

Vį Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2004 10 13 nutarimu Nr. 7 (įsigaliojo 2004 12 17, žin., 2004, Nr. 180-6695) patvirtintas 24-asis verslo apskaitos standartas - „Pelno mokestis“. šis standartas turi būti taikomas apskaičiuojant, registruojant apskaitoje ir pateikiant finansinėje atskaitomybėje ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį ir atidėtаjį mokestį. Pagal šį standartа pelno mokestis apima visus šalies vidaus ir užsienio mokesčius, kurie apskaičiuojami remiantis apmokestinamuoju pelnu. Pelno mokesčiui taip pat priskiriamas ir tas pelno mokestis, kurį moka dukterinė ar asocijuota įmonė nuo apmokestinamojo pelno dalies, priskiriamos investuotojui.

šio standarto gali netaikyti įmonės, kurios sudaro trumpas balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitas ir įmonės, kurios sudaro išsamias balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitas, jeigu jų atidėtojo mokesčio sumos nereikšmingos.

Teisingumo ministro 2004 12 06 įsakymu Nr. 1R-301 (įsigaliojo 2004 12 17, žin., 2004, Nr. 180-6673) patvirtinti Vį „Registrų centras“ nuostatai. Vį „Registrų centras“ tvarko Nekilnojamojo turto registrа, Nekilnojamojo turto kadastrа, Adresų registrа, Juridinių adresų registrа ir atlieka kitas nuostatuose nurodytas funkcijas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 11 29 nutarimu Nr. 1508 (įsigaliojo 2004 12 03, žin., 2004, Nr. 173-6406) patvirtintas Su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka bei trukme susijusių sаlygų aprašas. Taip pat nustatyta, kad darbdavys ar jo įgaliotas asmuo informuoja Valstybinę darbo inspekcijа apie darbuotojus, dirbančius ne visа darbo dienа, kai jų darbo trukmė trumpesnė už pusę darbo dienos (pamainos), arba dirbančius ne visа darbo savaitę, kai jų darbo trukmė trumpesnė už 3 darbo dienas per savaitę.

Ne visas darbo laikas gali būti nustatytas:

• kai darbuotojas priimamas į darbа (sudarant darbo sutartį);

• vėliau (pakeičiant darbo sutartį).

Ne viso darbo laiko sаlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. Darbuotojo rašytinį prašymа nustatyti ne visа darbo laikа šalių susitarimu (Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 1 punktas) darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo išnagrinėti ir apie priimtа sprendimа raštu informuoti darbuotojа ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Nepranešus apie sprendimo priėmimа, laikoma, kad prašymas atmestas.

Ne visa darbo diena (pamaina) turi būti ne trumpesnė už pusę darbo dienos (pamainos), o ne visa darbo savaitė - ne trumpesnė už 3 darbo dienas per savaitę. šie apribojimai netaikomi:

• Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 2-6 punktuose nurodytiems darbuotojams (nėščioms moterims, darbuotojams iki 18 metų ir kt.);

• finansinės-buhalterinės apskaitos darbuotojams;

• darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų darbuotojams;

• draudimo įmonių darbuotojams, kurie įmonės vardu ir naudai rengia, sudaro draudimo sutartis, surenka draudimo įmokas ir kuriems darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis proporcingas kiekvieno jų surinktų draudimo įmokų sumai ir kt.

Sаlygos, nustatytos apraše (išskyrus jo 4.1 punktа), gali būti netaikomos, kai dėl to susitariama kolektyvinėje sutartyje.

***

Lietuvos Respublikos Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2004 11 26 įsakymu Nr. 1-327 (įsigaliojo 2004 12 03, žin., 2004, Nr. 173-6425) patvirtinta Darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens pakartotinio darbuotojų saugos ir sveikatos žinių patikrinimo tvarka. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius gali pareikalauti, kad darbdavys ar jo atstovas pakartotinai pasitikrintų darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinias tais atvejais, kai:

• ištyrus sunkų ar mirtinа nelaimingа atsitikimа darbe, profesinę ligа, nustatoma, kad darbdavys ar jo atstovas nesusipažinęs arba nepakankamai susipažinęs su darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais;

• nustačius, kad darbdavys ar jo atstovas žinojo apie darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, bet nesiėmė priemonių žinomiems pažeidimams pašalinti.

Darbdavio ar jo atstovo pakartotinis žinių patikrinimas gali būti vykdomas, kai ištyrus (tiriant) sunkų ar mirtinа nelaimingа atsitikimа darbe, profesinę ligа, paaiškėja, kad:

• nelaimingas atsitikimas darbe buvo nuslėptas;

• nelaimingo atsitikimo darbe metu nukentėjo nelegaliai (neteisėtai) dirbęs darbuotojas;

• nelaimingo atsitikimo darbe metu nukentėjusysis darbuotojas buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;

• nesilaikyta kitų nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo tvarkos;

• buvo nepateikti (nuslėpti) dokumentai ar įrodymai, susiję su nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos tyrimu;

• darbdavys ar jo atstovas nebuvo susipažinęs su „Valstybės žiniose“ paskelbtu norminiu teisės aktu, išleisdamas atitinkamа vietinį teisės aktа ar kitа tvarkomаjį dokumentа apie jo įgyvendinimа įmonėje, jeigu to norminio teisės akto reikalavimų nevykdymas lėmė (turėjo įtakos) nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos aplinkybes ir/ar priežastis ir kt.

***

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004 11 25 nutarimu Nr. 1497 (įsigaliojo 2004 12 03, žin., 2004, Nr. 173-6394) patvirtintas Trečiasis pranešimas apie Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo įgyvendinimа Lietuvoje. Pranešime pažymima, kad Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str. nustatyta visų nuosavybės formų įmonių darbdavių, taip pat įstaigų vadovų pareiga įgyvendinti lygias moterų ir vyrų teises darbe. įgyvendindamas lygias moterų ir vyrų teises, darbdavys privalo priimdamas į darbа taikyti vienodus atrankos kriterijus, sudaryti vienodas darbo sаlygas, galimybes tobulinti kvalifikacijа, taip pat teikti vienodas lengvatas, taikyti vienodus darbo kokybės vertinimo kriterijus, už tokį pat darbа mokėti vienodа užmokestį, imtis priemonių, kad darbuotojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo, kad nebūtų persekiojamas darbuotojas, pateikęs skundа dėl diskriminacijos.

Kiekvienais metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gauna vis daugiau skundų ir prašymų. 2000-2001 m. teikta daugiau skundų dėl pažeidimų valstybiniame sektoriuje (60/55 proc). 2003-2004 m. daugiau tirta galimų moterų ir vyrų lygių galimybių pažeidimų privačiose įmonėse, įstaigose, organizacijose (dažniausiai susijusių su diskriminuojamaisiais įdarbinimo skelbimais žiniasklaidoje).

Prie pranešimo pridėtoje statistinėje informacijoje nurodoma, kad vyrų ir moterų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis bruto transporto, sandėliavimo ir ryšių veikloje 2004 m. I ketvirtyje nesutapo, t. y. vyrų vidutinis bruto darbo užmokestis sudarė 1263 Lt, moterų - 1194 Lt. Didžiausias vyrų ir moterų vidutinio bruto darbo užmokesčio skirtumas pastebėtas finansinio tarpininkavimo įmonėse - vyrai čia vidutiniškai per mėnesį uždirba 3406,9 Lt, moterys - tik 2021,6 Lt.

***

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 11 29 nutarimu Nr. 1501 (įsigaliojo 2004 12 03, žin., 2004, Nr. 173-6399) patvirtintas Socialinių įmonių neremtinos veiklos rūšys. šioms veiklos rūšims priskiriamas ir transportas, sandėliavimas bei ryšiai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 12 06 nutarimu Nr. 1591 (įsigaliojo 2004 12 10, žin., 2004, Nr. 177-6567) patvirtintos Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklės. Be kita ko, taisyklėse nustatyta, kad bauda sumažinama nuo 50 iki 75 proc., kai Konkurencijos taryba yra priėmusi nutarimа dėl draudžiamo konkurentų susitarimo tyrimo pradėjimo, o baudžiamas ūkio subjektas atitinka visas šias sаlygas:

• ūkio subjektas yra pirmasis iš draudžiamo konkurentų susitarimo dalyvių, pateikęs visа jam žinomа informacijа apie draudžiamа susitarimа;

• ūkio subjektas pateikia draudžiamo konkurentų susitarimo įrodymus, kurių neturi Konkurencijos taryba ir kurie yra reikšmingi įrodant draudžiamа susitarimа;

• ūkio subjektas nebuvo draudžiamo konkurentų susitarimo iniciatorius ir neskatino kitų ūkio subjektų dalyvauti tokiame susitarime.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 11 24 įsakymu Nr. I-188 (įsigaliojo 2004 12 03, žin., 2004, Nr. 173-6429) patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosios atsakomybės juridiniams asmenims taikymo. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, kai nusikalstamа veikа juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas juridinio asmens vadovaujančias pareigas, turėjo teisę:

• atstovauti juridiniam asmeniui arba

• priimti sprendimus juridinio asmens vardu arba

• kontroliuoti juridinio asmens veiklа.

Prie vadovaujančių asmenų pirmiausia priskirtinas juridinio asmens valdymo subjektas - įmonės direktorius, prezidentas arba juridinio asmens valdymo organui atstovaujantis narys, pavyzdžiui, valdybos pirmininkas. Kai juridinis asmuo yra sudėtingos struktūros įmonė, prie vadovaujančių asmenų gali būti priskirti juridinio asmens skyrių ar padalinių vadovai.

Fizinis asmuo, darydamas nusikalstamа veikа, turi siekti materialinės ar kitokios naudos juridiniam asmeniui, kuriame dirba, arba jam atstovauja. Asmuo turi suvokti, jog jo nusikalstamos veikos rezultatas gali būti tiesioginė nauda (nesvarbu kokia) juridiniam asmeniui. Juridiniam asmeniui baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar juridinis asmuo gavo naudos ar ne. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė ar padėjo padaryti nusikalstamа veikа, baudžiamosios atsakomybės.

Juridiniam asmeniui gali būti taikomos laikinos procesinės prievartos priemonės:

• laikinas juridinio asmens veiklos sustabdymas;

• laikinas juridinio asmens veiklos apribojimas.

šios laikinos procesinės prievartos priemonės skiriamos, jeigu trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens veikla gali sukliudyti netrukdomа baudžiamosios bylos procesа, taip pat gali pažeisti ūkininkavimo tvarkа, padaryti žalos finansams, gamtai, visuomenės saugumui ir intelektinei nuosavybei.

Reda ALEKSYNAITė

"Vežėjų žinios"
Sausis Nr. 2 (86)

"Linava" informuoja

Naujienos

Dilerių naujienos

Naujasis Mercedes-Benz Actros - prie starto linijos

Informacinės technologijos

Vietoj rašiklio – kompiuterio ar telefono klavišai

Keliai Keleliai

Vokietijos autobanams – 70 metų

Lietuvos automobilių kelių direkcija

Naujienos

Naujienos

„Matador“ padangos – bet kokioms sąlygoms

Veteranai

MINTYS APIE PRAėJUSIUS METUS

Lietuvoje ir pasaulyje

„Lietuvos draudimui“ labiausiai rūpi transportas

"Linavos" mokymo centras

Planuojami mokymo kursai ir seminarai

Vž informacija

Naujienos

Keleivinis transportas

Diskusijose – apie metro idėją sostinėje

Teisė

Nauji teisės aktai, aktualūs vežėjams