Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Naujienos

Ir džiaugsmas, ir širdgėla – šalia

Kovo 7 d. vežėjų asociacija „Linava“ sukvietė žurnalistus į tradicinę spaudos konferencijа, kurioje pristatė krovininio bei keleivinio kelių transporto 2005 m. veiklos statistinius rezultatus, apžvelgė šio sektoriaus raidos tendencijas bei aktualiausias verslo problemas.

Su šalies žurnalistais bendravę asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius, viceprezidentas Jonas Grybauskas bei generalinis sekretorius Valdas Gilys pateikė daugybę skaičių, išsamiai apibūdinusių asociacijos veiklа bei situacijа kelių transporto versle. Iš labiausiai džiuginusių – augo įmonių, turinčių Europos Bendrijos leidimus, skaičius (17 proc.), padidėjo asociacijai priklausančių įmonių darbuotojų (apie 10 tūkst.), bendrovių pajamos iš transporto veiklos išaugo iki trijų mlrd. Lt. Tai atrodo fantastiškai daug, tačiau kai kurie neigiami kelių transporto darbo aspektai gerokai sumažino šioje sferoje dirbančiųjų entuziazmа. Kaip teigė asociacijos prezidentas, degalų kainos praėjusiais metais išaugo apie 30 proc., kelių transporto mokestis – dvigubai, o draudimo paslaugos 2–2,5 karto. Tai, žinoma, negalėjo neatsiliepti transporto įmonių veklos efektyvumui: sаnaudų augimo tempas 2005 m. buvo apie 6 proc. didesnis už pajamų augimo tempа.

Tačiau bet kurios organizacijos gyvenimа skaičiais toli gražu ne visuomet gali parodyti: yra temų, kurios skaudžios išlieka, kokiais skaičiais beoperuotum. Gal todėl „Linavos“ vadovai spaudos konferencijoje daugiausia dėmesio ir skyrė vairuotojų rengimo bei logistikos centrų steigimo problemoms – opiausioms nūdienos transportininkų interesų sritims.

Apie vairuotojų rengimo reikalus, kaip teigė asociacijos generalinis sekretorius V. Gilys, šnekama daug, bet realių žingsnių iš esmės nėra. Vieni projektai žlugo dar neprasidėję, kiti – vis dar gvildenami, o vairuotojų katastrofiškai trūksta jau šiandien. Ne tik transporto, bet ir kelių statybos įmonėms. Jei ši problema nebus sprendžiama, ne už kalnų diena, kai nebeliks kas atveža maisto produktus iš sandėlių į parduotuves. Gal tada sukrus įstaigos, atsakingos už profesinį orientavimа ir vairuotojų rengimа? Asociacija „Linava“ rūpinasi, kad būtų rengiami kvalifikacijos kėlimo kursai, kad transporto įmonių vairuotojai būtų supažindinami su teisės aktais ir jų praktiniu taikymu.

Kita, bene skaudžiausia, problema – logistikos centrų steigimas, kaip prisipažino A.Kondrusevičius – tikra širdgėla. Juolab kad valstybė (o gal kai kurie jos pareigūnai) kažkodėl atšalo nuo šios itin perspektyvios idėjos. Juk tik aklas gali nematyti, kad šiandieniniame pasaulyje gamintojai yra įsikūrę vienoje pasaulio dalyje, o vartotojai – priešingoje. Jų bendravimui būtinas transportas ir visa logistikos sistema: kuri šalis greičiau šitai suvoks ir tinkamai pasirengs, pro jа ir pasuks prekių srautai. Kа tokiai nedidelei šaliai kaip Lietuva šitai galėtų reikšti, kaži ar bereikia aiškinti.

Išsamesnę informacijа apie šiа spaudos konferencijа rasite žurnalo „Transporto pasaulis“ 3-iajame numeryje.

Kęstutis Bruzgelevičius

Aptarė keleivinio transporto problemas

Kovo 3 d. asociacijos „Linava“ posėdžių salėje rinkosi Keleivinio transporto tarybos nariai. Pasitarime dalyvavo asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius, transporto politikos bei informacijos sekretorius Algirdas Baranauskas, asociacijos viceprezidentas Mindaugas Grigelis, Keleivinio transporto skyriaus vadovas Eugenijus Stolovickis, Susisiekimo ministerijos Kelių ir kelių transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Petras Mikalonis.

Asociacijos viceprezidentas Mindaugas Grigelis pristatė vasario 7-аjа vykusio asociacijos „Linava“ vadovų susitikimo su susisiekimo ministru Petru čėsna rezultatus. Nemaža dėmesio tuokart skirta keleiviniam transportui.

Viena iš pagrindinių problemų tiek keleivinio, tiek krovininio transporto įmonių vadovams – vairuotojų trūkumas. Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie tai, kad būtų galima įdarbinti vairuotojus iš trečiųjų šalių. Autobusų vairuotojams šis sprendimo būdas nelabai tiktų – kaimyninių šalių vairuotojai pirmiausia privalėtų išmokti lietuvių kalbа. Būtina ieškoti kitų išeičių: gerinti vairuotojų rengimа, sumažinti amžiaus cenzа krovininių automobilių bei autobusų vairuotojams, kad C bei E kategorijas galėtų gauti 18 metų sulaukę jaunuoliai. Asociacijos prezidentas A. Kondrusevičius teigė, kad ši problema svarstyta ne tik su susisiekimo ministru – ne kartа apie tai kalbėta su šalies premjeru, ministerijos sekretoriais, profsаjungų atstovais. 2007–2013 m. Europos Sаjungos fondų paskirstymo projekte numatoma 14 proc. paramos skirti žmogiškiesiems ištekliams. Dalį šių lėšų būtų galima skirti profesiniam rengimui. C kategorijos vairuotojai galėtų būti pradedami rengti dar vidurinėse mokyklose, ypač tuose rajonuose, kuriuose mažiau išplėtota pramonė. „Sunku prognozuoti, kada šioje srityje bus pasiekta kokių nors rezultatų. Problema egzistuoja ne tik mūsų šalyje. šalies automobilių parkas padidėja maždaug 3 tūkstančiais vienetų per metus, tuo tarpu vairuotojų kasmet mažėja“, – teigė A. Kondrusevičius.

Kitas klausimas, aptartas susitikime su susisiekimo ministru, – amortizaciniai atskaitymai pavažinėtiems autobusams. Kaip žinome, šiuo metu pavažinėtiems autobusams galioja dešimties metų amortizacinių atskaitymų laikotarpis, tuo tarpu naujiems – tik penkerių. įstatymo pakeitimui kol kas prieštarauja Finansų ministerija. Jų argumentas – būtina skatinti vežėjus pirkti naujus autobusus. Susisiekimo ministras sutiko, kad situacija nėra normali, ir pažadėjo padėti spręsti šiа problemа.

Nepavyksta pajudinti iš mirties taško Administracinio teisės kodekso straipsnio dėl baudų, skiriamų važiuojantiems keleiviniu transportu be bilieto, pakeitimo. šiuo metu bauda tėra 20 Lt, o nuolatinis mėnesinis važiavimo bilietas kainuoja 50–60 Lt. Vežėjai pageidautų, kad ji būtų padidinta bent iki 60 Lt. Kadangi sprendimas būtų nepopuliarus visuomenėje, politikai nesiryžta jo priimti, ir baudos kol kas išlieka tokios pačios.

Dar vienas klausimas, aktualus tiek keleivių, tiek krovinių vežėjams, – sudėvėtų padangų utilizavimas. Kol kas vežėjai tebemoka dvigubus mokesčius – pirkdami padangas ir atiduodami jas utilizuoti. Tačiau Naujojoje Akmenėje įsikūręs „Akmenės cementas“ pastaruoju metu jau priima padangas utilizuoti. Tikimasi, kad ir ši problema palengva spręsis.

Keleivių vežėjai pasipiktinę pastaruoju metu svarstoma Transporto lengvatų įstatymo pataisa, kuri įteisintų kai kuriems keleiviams 100 proc. lengvatas visuomeniniame transporte. Tokia įstatymo pataisa, kokia siūloma šiuo metu, tiek vežėjams, tiek transportа organizuojančioms įstaigoms nėra priimtina. Kaip teigė E. Stolovickis, šiuo metu aktyviai dirbama, kad ji nebūtų priimta. Tokiai pataisos redakcijai nepritarė ir Savivaldybių asociacija. Pastaruoju metu asociacija „Linava“ išsiuntė laiškus Seimo komitetams, kurie svarstys šiа pataisа. Tikimasi, kad bus sukurta tokia neįgalių studentų bei profesinių mokyklų moksleivių važiavimo nemokamai metodika, kuri nepridarys nuostolių keleivių vežėjams.

A. Kondrusevičius kalbėjo apie lėšų, gaunamų iš Europos Sаjungos fondų, panaudojimo galimybes visuomeniniam transportui. Lėšų visuomeniniam transportui nebus skiriama, tačiau jas galima panaudoti infrastruktūros plėtrai, gamtosauginiams projektams. A. Baranauskas pabrėžė, kad pastaruoju metu keičiasi ir Europos Sаjungos politika: Briuselyje jau kalbama apie tai, kad geležinkelio transportas nebebus proteguojamas, daugiau dėmesio bus skiriama kelių transportui.

Keleivių vežėjai piktinosi ir draudimo kompanijų darbu. Kol draudikai patys rengia įstatymus, nustato draudimo kainas bei patys save prižiūri, kenčia transporto įmonių savininkai. Draudimo kainos didinamos motyvuojant, kad jos turi pasiekti Europos lygį. Tuo tarpu paslaugų kokybė dar toli gražu atsilieka nuo europinės.

Keleivių vežėjų įmonės pastaruoju metu susiduria ir su kitomis institucijomis, renkančiomis įvairius mokesčius. UAB „Klaipėdos autobusai“ pateiktas precedento neturintis ieškinys. Prieš ketverius metus klaipėdiškių autobusui atsitrenkus į ant kelio dirbusius darbininkus, žuvo autobuso vairuotojas bei nukentėjo keli darbininkai. „Sodra“, išmokėjusi draudimo išmokas nukentėjusių kelininkų artimiesiems, regreso tvarka reikalauja iš bendrovės kompensuoti 200 tūkst. Lt. Kaip žinome, kiekvienas darbuotojas yra apdraustas „Sodroje“ privalomuoju draudimu. įmonė lyg ir neturėtų už tа patį atvejį mokėti dar kartа. Tačiau įstatymas, pasirodo, gali būti interpretuojamas visaip. Todėl iki šiol UAB „Klaipėdos autobusai“ tebetampomi po teismus. Pastaruoju metu, pasak bendrovės generalinės direktorės Jelizavetos Daugininkienės, įsižiebė šiokia tokia vilties kibirkštėlė – byla perduota svarstyti Teisėjų kolegijai, kuri turi tarti galutinį žodį.

E. Stolovickis apžvelgė pastaruoju metu Keleivinio transporto skyriaus nuveiktus darbus. Parengtas raštas Susisiekimo ministerijai dėl naujai atsiradusios vežimų rūšies reglamentavimo: vis daugiau prekybininkų savo autobusais nemokamai veža keleivius iki prekybos centrų. Tokiu būdu dubliuojami visuomeninio transporto įmonių maršrutai, nemokamai vežami keleiviai, bendrovės patiria nuostolių. Kaip teigė P. Mikalonis, panašios vežimų rūšies nereglamentuoja ir Europos Sаjungos direktyvos, tad jа būtina apsvarstyti drauge su vežėjais ir priimti visiems tinkamа sprendimа. Tarybos nariai nutarė sukurti darbo grupę iš suinteresuotų keleivių vežėjų ir kreiptis į atitinkamų instancijų atstovus.

Taip pat išsiųstas raštas Susisiekimo ministerijai dėl maršrutinių taksi, važinėjančių miesto gatvėmis, veiklos. Norėdami paimti kuo daugiau keleivių, jų vairuotojai dažnai sudaro avarines situacijas. Eismo dalyviai jais labai nepatenkinti. Asociacija „Linava“ pasiūlė ministerijai priimti atitinkamas pataisas Kelių eismo taisyklėse bei Kelių transporto kodekse, kad maršrutinių taksi vairuotojai galėtų paimti bei išleisti keleivius tik stotelėse. Minėtа problemа galėtų padėti spręsti ir policija, suinteresuota eismo saugumu miesto gatvėse.

Neseniai priimtas Kelių transporto kodekso 18 str. pakeitimas (teritorijų, iš kurių draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes, nustatymas) sukėlė daugybę diskusijų savivaldybėse. Smulkieji vežėjai bando įrodyti, kad jie turi teisę rinkti keleivių grupes autobusų stotyse. Tačiau jie tegali vežti keleivius užsakomaisiais reisais, tad ir keleivius turėtų surinkti ten, kur kelionė užsakoma. Tikimasi, kad šis klausimas bus išspręstas jau artimiausiu metu – įstatymа vykdyti privalu visoms savivaldybėms.

E. Stolovickis priminė ir būsimojo keleivių vežėjų metinio susirinkimo datа – jis bus surengtas kovo 31 d. šiais metais vyksiančiame rinkiminiame asociacijos kongrese, remiantis naujaisiais asociacijų įstatais, turės teisę balsuoti tik tikrieji asociacijos nariai. šiuo metu iš 62 Keleivinio transporto sekcijai priklausančių įmonių tik 24 yra tikrosios narės.

Aptarti ir kiti vežėjams aktualūs klausimai: kuro brangimas, sаskaitų faktūrų išrašymas keleiviams, magistralinių kelių mokesčio problemos. Kauno UAB „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas pranešė gerа žiniа keleivių vežėjams: įmonės teritorijoje ketinama kurti autobusų muziejų. „Kautros“ vadovas paragino visų įmonių vadovus perduoti muziejui dar turimus senųjų markių bei modelių autobusus. Pasak A. Baranausko, prie muziejaus kūrimo aktyviai prisidėtų ir Veteranų klubo nariai.

Lina JAKUBAUSKIENė

Socialinio dialogo perspektyvos

Kovo 2 d. asociacijos „Linava“ vadovybė ir Darbo su nariais ir socialinių klausimų komiteto nariai susitiko su l. e. p. Lietuvos profesinės sаjungos „Solidarumas“ prezidentu Jonu Petraška ir aptarė žmogiškųjų išteklių transporto sektoriuje stygiaus klausimus bei galimybes kartu spręsti šiа problemа. Taip pat svarstyti saugos ir sveikatos darbe, atsakomybės už darbo drausmės pažeidimus bei darbo apmokėjimo klausimai, pasikeista nuomonėmis apie neturtinės žalos atlyginimo keleiviniame transporte problemas.

Pasak komiteto pirmininko Artūro Grigaliūno, profesinė sаjunga supranta vežėjų problemas ir pareiškė norа talkinti sprendžiant specialistų rengimo bei kitus bendrus socialinius klausimus transporto sektoriuje. Susitikime sutarta, jog profesinio mokymo (vairuotojų) problemа reikia išnagrinėti Trišalėje taryboje bei skatinti jaunimа mokytis šios paklausios ir reikalingos specialybės.

„Tai jau ne pirmas susitikimas su asociacijos vadovais, – sakė J. Petraška. – Išties yra bendrų interesų ir supratimo. Mes bendradarbiausime su asociacija „Linava“ ir palaikysime bendras pozicijas aptartais klausimais.“

Anatolijus JAKIMOVAS

Asociacijos „Linava“ spaudos atstovas

IRU renginiai Briuselyje

Vasario 21–24 d. Briuselyje vyko Tarptautinės kelių transporto sаjungos (IRU) renginiai, kuriuose dalyvavo asociacijos „Linava“ transporto politikos ir informacijos sekretorius Algirdas Baranauskas bei Krovininio transporto skyriaus vadovas Gintautas Ramaslauskas.

Renginiai prasidėjo IRU organizuotu Europos Sаjungos valstybių vežėjų asociacijų atstovų susitikimu su aukščiausio lygio ES politikais, atsakingais už kelių transportа. Susitikime dalyvavo per 220 dalyvių, tarp kurių buvo IRU vadovai, visų Europos valstybių vežėjų asociacijų atstovai, Europos Parlamento nariai, Europos Komisijos atstovai, diplomatinių atstovybių darbuotojai, tarptautinių organizacijų atstovai.

Europos Komisijos viceprezidentas Jacques Barrot ir Europos Parlamento Transporto ir turizmo komiteto (TRAN) pirmininkas Paolo Costa, kreipdamiesi į susirinkusiuosius, teigiamai įvertino nuolat augančiа kelių transporto svarbа ir kartu atkreipė dėmesį į būtinybę veikti kartu, sprendžiant transporto paslaugų efektyvumo, eismo saugumo bei aplinkosaugos problemas. Džiugina pasikeitęs aukščiausių politikų požiūris į kelių transportа, pagaliau pripažįstama šios transporto rūšies didžiulė įtaka visuomenės gerovei, mobilumui, ekonominiam klestėjimui bei darbo vietų kūrimui. ES šalyse kelių transportas sukuria apie 20 proc. BVP ir apie 10 proc. valstybių finansinių pajamų. Kelių transporto sektoriuje ES valstybėse dirba apie 16 mln. darbuotojų. Pagaliau atsisakoma strategijos perkelti pagrindinius krovinių srautus nuo kelių transporto į geležinkelius, kartu įvertinant būtinybę stiprinti ryšius tarp atskirų transporto šakų, kad būtų užtikrintas sėkmingas visos ES logistikos grandinės funkcionavimas. Europos Komisijos atstovai informavo, jog ketinama peržiūrėti ir sugriežtinti vežėjų patekimo į krovinių ir keleivių tarptautinio vežimo rinkа sаlygas.

IRU Krovininio transporto ryšių komiteto (CLTM) posėdyje dalyvavo 27 vežėjų asociacijų atstovai. Posėdyje dar vienai dvejų metų kadencijai buvo perrinktas komiteto prezidentas Bertil Dahlin iš švedijos vežėjų asociacijos bei viceprezidentai – Miklos Hinfner (Vengrijos vežėjų asociacija) ir Pere Padrosa (Ispanijos vežėjų asociacija).

Komiteto posėdyje pagrindinis dėmesys skirtas ES transporto politikai ir Baltosios knygos peržiūrėjimui. šalys konstatavo, jog ES politikų ketinimai nukreipti krovinių srautus iš kelių transporto į geležinkelį yra nerealūs ir nebus įgyvendinti, todėl būtina redaguoti atitinkamas Baltosios knygos nuostatas. Daug diskutuota lobizmo ES mastu klausimais, aptartos lobizmo aktyvinimo galimybės siekiant kelių transportui palankių rezultatų. IRU įsipareigojo organizuoti specialius mokymus apie lobizmа ES institucijose nacionalinių asociacijų atstovams.

Pristatyta atlikta studija apie pasikeitimus ES krovininio transporto rinkoje. Pažymėta, jog naujųjų ES šalių krovininio kelių transporto įmonių vidutinis pelningumas siekia 1,2 proc., o senųjų ES šalių – tik 0,6 proc. ES šalyse vyrauja smulkios transporto įmonės, 34 proc. įmonių turi tik po 1 automobilį, o 51 proc. įmonių – nuo 2 iki 10 automobilių.

Posėdyje svarstyti ir kiti aktualiausi šio meto klausimai: naujos darbo ir poilsio laiko taisyklės, skaitmeninių tachografų įvedimas, automobilių parko atnaujinimas. Priimta IRU pozicija dėl pagrindinių ES uostų ketinimų įvesti specialias korteles vairuotojams, būtinas įvažiuojant į šiuos uostus. Kadangi kortelės skirtingos, o vienos jų kaina siekia 35 EUR, tai gerokai padidintų įmonių sаnaudas. IRU pasisako už saugumo stiprinimа, tačiau nepritaria, jog kiekvienas uostas turėtų savo atskiras korteles. Pasiūlyta išeitis – vieninga kortelė, galiojanti visuose ES šalių uostuose.

IRU Techninės komisijos (CIT) posėdyje naujai dvejų metų kadencijai buvo perrinktas komisijos prezidentas Michailas Nizovas (Rusijos vežėjų asociacija ASMAP) ir viceprezidentai – Yves Mannaerts (Belgijos vežėjų asociacija) ir Roger Schwarzas (Vokietijos vežėjų asociacija BGL).

Daugiausia dėmesio posėdyje skirta naujų ekologinių transporto priemonių standartų Euro 4 ir Euro 5 įvedimui bei su tuo susijusioms problemoms. šie ekologiniai standartai gali būti pasiekiami naudojant dvi technologijas: EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemа) ir SCR (selektyvinės katalitinės redukcijos sistemа). Kol kas daugiau Europos gamintojų pasirinko SCR technologijа, kai kurios gamyklos gamina abiejų technologijų variklius, o kai kurios – išimtinai tik EGR (tarp jų ir Euro 5 variklius). SCR sistemos atveju naudojamas specialus reagentas „AdBlue“, kurio dėka pasiekiamas reikalaujamas azoto oksidų NOx kiekis išmetamosiose dujose. „AdBlue“ reikalingas atskiras bakas, kurio talpa paprastai svyruoja nuo 80 iki 150 litrų. Dėl šio skysčio naudojimo kol kas ir kyla didžiausios problemos. Papildomas bakas padidina automobilio svorį. „AdBlue“ yra labai agresyvus ir sukelia metalų korozijа. Reikia labai atsargiai pripildyti bakа. Todėl pripildymas iš bakelių ar kanistrų yra nepriimtinas. Be to, esant aukštai temperatūrai, skystis kristalizuojasi, keičia savybes ir gali užkimšti tiekimo vamzdelius, o esant žemesnei nei –120 C temperatūrai – užšаla. IRU atliko savo narių apklausа ir nustatė, kad situacija dėl „AdBlue“ platinimo yra nepatenkinama visose valstybėse, net ir senosiose ES narėse. Pvz., šiuo metu Prancūzijoje tik vienoje degalinėje iš siurblio galima įsipilti „AdBlue“. Kai kuriose degalinėse šis reagentas parduodamas 5–10 litrų talpos bakeliuose, tačiau tai nepriimtina vežėjams, nes iš tokių bakelių pripildyti automobilio 120 litrų talpos bakа yra labai nepatogu. Todėl IRU priėmė rezoliucijа, kuria kreipiasi į visų valstybių vyriausybes ir naftos produktų prekybos tinklus, kad kuo greičiau būtų sudarytos galimybės įsigyti „AdBlue“ visose degalinėse iš siurblių (kaip ir degalus), o vežėjai turėtų išsamiа informacijа apie šias prekybos vietas.

Abi technologijos EGR ir SCR turi ir privalumų, ir trūkumų. Todėl vežėjai turi juos tinkamai įvertinti, prieš įsigydami naujas transporto priemones. Nuo 2007 m. spalio 1 d. visuose naujai registruojamuose sunkvežimiuose bus įrengtos specialios diagnostinės sistemos (OBD), kurios kontroliuos išmetamų dujų toksiškumа. šios sistemos įspės vairuotojus, kad pasibaigė „AdBlue“ atsargos bake. Jei vairuotojas tęs važiavimа be „AdBlue“, diagnostinė sistema automatiškai įjungs variklio sukimo momento ribotuvа, leisiantį varikliui pasiekti tik 60 proc. maksimalaus sukimo momento. Taigi važiuoti visiškai pakrautu automobiliu bus neįmanoma. Be to, sistemos atmintyje bus neištrinamai įrašyta ir iki 400 dienų saugoma informacija, jog vairuotojas važiavo be „AdBlue“. šių duomenų pagrindu kontroliuojančių tarnybų pareigūnai turės galimybę taikyti nuobaudas.

Daug dėmesio posėdyje skirta ketinimams įvesti privalomа transporto priemonių žymėjimа šviesа atspindinčia plėvele. Dauguma asociacijų kategoriškai nepritaria šiems ketinimams (taip pat ir „Linava“) ir jau kreipėsi į savo valstybių kompetentingas įstaigas, prašydamos neparemti šios iniciatyvos, vykstant jos svarstymams ES institucijose.

Asociacijos „Linava“ atstovai buvo susitikę su Lietuvos transporto atašė ES Rimante Briedyte ir aptarė aktualiausias šiuo metu kelių transporto problemas ES bei galimus jų sprendimo būdus.

Gintautas RAMASLAUSKAS

Krovininio transporto skyriaus vadovas

"Vežėjų žinios"
Kovas Nr. 5 (113)

"Linava" informuoja

Naujienos

"Linavos" mokymo centras

Planuojami mokymo kursai ir seminarai

Vž informacija

Naujienos

Teisė

Nauji teisės aktai, aktualūs vežėjams