Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Kartа, prieš penkiolika metų...

Dešimtmečiai, atiduoti kelių transportui – taip būtų galima apibūdinti Vytauto MILėNO gyvenimo keliа bei ilgametę veiklа. šiuo metu jis – krovinių gabenimo įmonės „Vylaista“ ir ekspedijavimo bendrovės „Autospeda“ bendrasavininkis. Prieš penkiolika metų V. Milėnas buvo tarp aktyviausių asociacijos „Linava“ kūrėjų, daug prisidėjo jai stojantis ant kojų bei žengiant pirmuosius žingsnius. Taigi šįkart mūsų žurnalo svečias – vienas iš seniausių asociacijos „Linava“ narių Vytautas Milėnas.

- Visa Jūsų darbinė veikla susijusi su kelių transportu. Dirbote ir įmonėse, ir ministerijoje, pažįstate transporto virtuvę iš labai arti. Kaip gimė mintis kurti vežėjų asociacijа, kas tuomet buvo tarp aktyviausių jos steigėjų?

- Atkūrus Nepriklausomybę, atsirado galimybė bei poreikis vežėjams išplaukti į tarptautinius vandenis – gabenti į užsienį tiek krovinius, tiek keleivius. Tuo laiku vykstantieji į bet kuriа užsienio šalį privalėjo turėti TIR knygeles, o jas gauti galėjai tik būdamas Tarptautinės kelių transporto sаjungos (IRU) nariu. Be to, reikėjo sureguliuoti leidimų į kitas valstybes klausimus, sukurti jų skirstymo taisykles. Taigi Lietuvai reikėjo įkurti savа vežėjų asociacijа, kuri galėtų prisijungti prie TIR konvencijos, įstodama į daugelio pasaulio šalių vežėjų asociacijas vienijančiа IRU.

Tuomet ne visi šalies vežėjai suprato asociacijos įkūrimo svarbа: pirmajame, steigiamajame, susirinkime, vykusiame 1991 m. spalio 4 d., dalyvavo 84 įmonių atstovai. Daugiausia tai buvo valstybinių įmonių vadovai, tik vienas kitas – jau privatizuotos bendrovės savininkas. Aš tuo metu taip pat dirbau Vilniaus trečiosios autotransporto įmonės direktoriumi.

Rengiant asociacijos įstatus, aktyviai dalyvavo tuometinės Transporto ministerijos darbuotojai, viceministras Stasys Dailydka, kai kurių transporto įmonių vadovai. Pirmuoju asociacijos prezidentu tapo S. Dailydka. Aš buvau paskirtas vienu iš viceprezidentų ir vadovavau krovinių vežimo sekcijai.

- Nuo kokių darbų pradėjote asociacijos veiklа?

- Nuo pat pradžių stengėmės dirbti vežėjams, atstovauti jų interesams. Galiu drаsiai teigti: nuveikėme daugybę naudingų darbų, kurie padėjo pamatus tolimesnei sėkmingai transporto bei ekspedijavimo verslo plėtrai.

Vienas iš pagrindinių mūsų tikslų tuomet buvo sukurti naujа, vežėjams palankiа įstatyminę bazę, suformuoti naujos transporto politikos pagrindus. Tam dėjome didžiules pastangas. Teko atstovauti vežėjams Lietuvos Seime ir Vyriausybėje, Susisiekimo ministerijoje. Drauge su prezidentu S. Dailydka bei generaliniu sekretoriumi Valdu Giliu dalyvavome IRU, kitų tarptautinių organizacijų veikloje.

Problemų tuomet buvo daugybė, darbų – pačių įvairiausių. Tarkim, TIR knygeles tuomet IRU pavedimu laikinai dar skirstė Rusijos vežėjų asociacija ASMAP, tad teko ne kartа vykti į Maskvа, kol atradome bendrа kalbа su kolegomis. Be to, Lietuva tuomet dar neturėjo tarpvalstybinių sutarčių dėl krovinių vežimo su kitomis valstybėmis. Teko daug bendradarbiauti su šalies Vyriausybe bei Susisiekimo ministerija, kol sutartys buvo pasirašytos.

Daug prisidėjome ir prie transporto parko atnaujinimo. Pavyko išsikovoti, kad nebūtų imami muitų mokesčiai už į Lietuvа įvežamas naujas transporto priemones. Tuo metu priimtas įstatymas, garantuojantis PVM grаžinamа už įsigytа technikа. Tai padėjo vežėjams atsisakyti senųjų mazų bei kamazų ir pereiti prie naujesnės ar naujos vakarietiškos technikos.

Visada stengėmės dirbti konstruktyviai ir aktyviai. Pamenu, kartа, eidami pas tuometinį premjerа Adolfа šleževičių, parengėme svarstyti dešimt vežėjams itin aktualių klausimų. Iš jų net septyni buvo išspręsti mūsų naudai. Vienas iš svarbiausių – kad vykstantiems į Rusijа kelionės leidimas atstotų vizа vairuotojui. Vėliau ta pati sistema buvo pritaikyta ir vykstantiems į Baltarusijа bei Ukrainа. Be to, pavyko pasiekti, kad Lietuvoje būtų pakeista itin nepalanki vežėjams konvojavimo sistema ir kt.Tuomet tai buvo didžiulis žingsnis į priekį.

- Ar kurdami asociacijа rėmėtės kitų Europos šalių patirtimi?

- Be abejo, atsižvelgėme į įvairių Europos bei pasaulio šalių patirtį. Daugiausia vertingų patarimų išgirdome iš artimiausių kaimynų lenkų, kurių vežėjų asociacija ZMPD buvo įkurta gerokai anksčiau. Ne kartа lankėmės Lenkijoje, stebėjome, kaip dirba jų asociacija, dėjomės į galvа kolegų patarimus. Lenkai savo ruožtu taip pat ne kartа lankėsi Lietuvoje, rengė mokymus mūsų darbuotojams. Daug padėjo ir Rusijos vežėjų asociacija ASMAP.

Iš pradžių mus, naujus narius, entuziastingai priėmė ir kitų valstybių vežėjų asociacijos. Tačiau pajutę, kad atsirado naujas ir stiprus konkurentas, kolegos iš Vakarų greitai atvėso ir tapo ne tokie geranoriški...

- Kone lygiagrečiai su asociacijos kūrimu išėjote iš valstybinės įmonės ir įkūrėte savo transporto bendrovę. Kaip sekėsi nuosavas verslas?

- Bendrovę „Vylaista“ kūrėme drauge su partneriu ir kolega Vytautu Levicku. Jos gimimo diena – 1994 m. balandžio 24-oji. Norėdami atskirti ekspedicines paslaugas, 1996-aisiais įkūrėme ir bendrovę „Autospeda“.

Abi bendrovės šiuo metu turi 24 vilkikus. Tiesa, ekspedicine veikla pastaruoju metu verčiamės šiek tiek mažiau, tačiau abi bendrovės dirba sėkmingai. Tikimės, kad šių metų apyvarta sieks 7,2 mln. litų.

1994-aisiais vieni iš pirmųjų Lietuvoje pradėjome gabenti krovinius į Italijа. Nepakeitėme savo partnerių iki šiol. Apie 95 proc. krovinių, vežamų į Italijа, sudaro durpės. Dar vežame medienа, metalа, polimerines medžiagas. Iš Italijos gabename įvairiausius krovinius – buitinę technikа, baldus ir pan. Krovinių netrūksta – dar nė karto nepasitaikė, kad mūsų vilkikai į vienа ar į kitа pusę važiuotų tušti.

Tiek vairuotojų, tiek vadybininkų darbа palengvina palydovinė automobilių sekimo programa. Joje atsispindi visas vilkiko kelias nuo užsakymo priėmimo iki kelionės pabaigos, apskaičiuojami nuvažiuoti kilometrai bei kontroliuojamos kuro sаnaudos. Be to, įdiegta moderni valdymo sistema.

Mūsų bendrovių darbo principai – visada tesėti duotа žodį ir vykdyti įsipareigojimus laiku.

- Ar neketinate plėstis?

- Situacija transporto versle darosi vis sudėtingesnė. Brangsta degalai, keliai, sakyčiau, dirbtinai branginamos draudimo paslaugos, tuo tarpu mūsų teikiamų paslaugų įkainiai nedidėja.

Vis dėlto ne tai didžiausia problema. Pagrindinė – jau ne kartа įvardintas vairuotojų trūkumas. šiuo metu mūsų įmonėms trūksta maždaug šešių vairuotojų. Taigi manau, kad šiuo metu mūsų turimas transporto parkas yra optimalaus dydžio ir artimiausiu metu plėstis neketiname.

- Esate ir vienas iš Veteranų klubo įkūrėjų...

- Transporto sektoriuje dirbu nuo 1974-ųjų. Teko dirbti ir transporto įmonėse, ir ministerijoje. Bendravau su daugybe žmonių. Pastebėjome, kad su buvusiais kolegomis vis dažniau besusitinkame tik laidotuvėse... Taip ir gimė mintis sukurti Veteranų klubа, kad senoji transportininkų karta galėtų bent kartа per metus susitikti ir pabendrauti. Manau, mums pavyko: klubas, vadovaujamas prezidento Antano Paškausko, dirba sėkmingai, jo veikla nuolatos plečiasi, kiek galėdama prie to prisideda ir „Vylaista“.

- Grįžkime prie asociacijos „Linava“. Ar šiuo metu vis dar aktyviai dalyvaujate jos veikloje?

- Po pirmosios kadencijos, kai buvau asociacijos viceprezidentu, dar vienа kartа buvau prezidiumo nariu. šiuo metu priklausau Krovininio transporto tarybai. Jа sudaro dvidešimt narių, atstovaujančių visiems šalies regionams: kiekvienas jų puikiai išmano savo krašto problemas, ne tik iškelia jas, bet ir pateikia konkrečių pasiūlymų joms spręsti. Esu patenkintas tarybos darbu. Manau, jai sėkmingai vadovauja dabartinis viceprezidentas Jonas Grybauskas. Norėtųsi, kad tarybos nariai galėtų susirinkti ir dažniau, kadangi per ilgesnį laikа prisikaupia per daug neišspręstų problemų ir ne visas pavyksta išspręsti ar bent aptarti.

Visada stengiuosi aktyviai prisidėti prie bet kokių asociacijos darbų. Nebijau sakyti savo nuomonės. Manau, asociacija turi rūpėti ne tik jos vadovams, bet ir eiliniams vežėjams.

- Ar asociacija „Linava“ užaugo tokia, kokios tikėjotės, ar išsipildė visi Jūsų lūkesčiai?

- Neabejodamas galiu pasakyti: asociacija yra ir turi būti, vežėjams ji labai reikalinga. šiuo metu darbų dar padaugėjo: reikia sekti ne tik tai, kas vyksta Lietuvos, bet ir Europos Sаjungos institucijų įstatymų leidyboje. Visiems aišku, kad kur kas sunkiau išspręsti problemа, kai įstatymas ar potvarkis jau priimtas – geriau aktyviai dirbti iki tol ir užkirsti keliа jo priėmimui. Asociacijos darbuotojai tai sėkmingai daro.

Asociacija „Linava“ per penkiolika metų labai daug prisidėjo prie vežėjų verslo sаlygų gerinimo. Pavyko pakeisti daugybę mums nenaudingų įstatymų ar teisės aktų. Didžiulis asociacijos indėlis į tai, kad transporto sektorius šiuo metu pagal sukuriamа pridėtinę vertę yra vienas iš sparčiausiai augančių šalyje, kad su mūsų vežėjais Europoje skaitomasi kaip su vienais iš rimčiausių konkurentų. Manau, tiek asociacija, tiek jos prezidentas Algimantas Kondrusevičius, tiek sekretoriatas, vadovaujamas generalinio sekretoriaus Valdo Gilio, dirba teisinga linkme ir sėkmingai atstovauja vežėjų interesams ir Lietuvos, ir tarptautinėse institucijose.

Taigi darbų nuveikta daug ir įvairių. Gaila, kad tie penkiolika metų prabėgo taip greitai. Naudodamasis proga, norėčiau pasveikinti visus asociacijos narius su jubiliejumi, palinkėti jiems gerų kelių, sėkmingo darbo ir asmeninės laimės…

- Dėkoju už pokalbį.



Kalbėjosi Lina JAKUBAUSKIENĖ

"Transporto pasaulis"
Rugsėjis Nr. 9 (69)

"Linava" informuoja

Kartа, prieš penkiolika metų...

“Linava“: 15 metų sėkmingos veiklos kelyje

įvairenybės

Tiltai

Keliai

Keliai gali būti ir privatūs!

Logistika

Konteinerių logistika: nuo uosto krantinės – iki kliento

Pažintys

Kai darbas – ne prievolė...

Specialioji technika

“URALTRAKKER“ - AUKSO IEšKOTOJų SUNKVEžIMIAI

Statistika

Keleivinis transportas: pirmojo pusmečio statistika

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Technika

Liftai. Kaip išsirinkti geriausiа?

Tinka autobusui, tiks ir puspriekabei!

Teisė

įmonės vadovo darbo pagrindai

Sveikata

Traumatizmas virsta pandemija

Automobilių sportas

Dešimtosios: ant permainų slenksčio

Muziejus

TRITONĖ