Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Naujienos

Asociacijos „Linava“

narių 2003 m. anketinė apklausa

2003 m. sausio - liepos mėnesiais „ Linavos“ asociacija vykdė kasmetę narių anketinę apklausа apie jų veiklа per 2002 metus. į anketos klausimus šiais metais atsakė apie 80 % asociacijos narių.

Remiantis tokių kasmečių apklausų duomenimis, teikiami pasiūlymai bei apibendrinamos išvados analizuojant transporto verslа, atstovaujant vežėjų interesams valstybinėse institucijose, atsiradus būtinybei atlikti papildomus skaičiavimus ir pan.

Pagal pateiktas užpildytas šių metų apklausos anketas, 2002 m. asociacijai priklausančiose įmonėse dirbo 51775 darbuotojai, iš jų 14217 vairuotojų. Vidutiniškai vienoje įmonėje dirbo 44,8 darbuotojai, iš jų 12,3 vairuotojai.

Asociacijos įmonių sudėtis pagal kapitalo kilmę atrodytų taip: Lietuvos kapitalo įmonės sudaro 94,8%, bendros su užsienio kapitalu įmonės - 4,8%, užsienio kapitalo įmonės - 0,4%. Pagal įmonių teisinę formа (rūšį) jos pasiskirsto taip: 4% yra akcinės bendrovės, 65,5% yra uždarosios akcinės bendrovės, 30% - personalinės (individualios) įmonės, 0,5% - žemės ūkio bendrovės, asociacijos, sаjungos, agrofirmos.

263 įmonės turi teisę gabenti pavojingus krovinius (ADR), prieš metus jų buvo 286. 2003 m. pradžioje asociacijoje buvo 41 keleivinio transporto įmonė ir 24 mišrios - keleivinio-krovininio transporto įmonės, iš viso 65 keleivinio transporto sekcijai priklausančios įmonės. Jos turėjo 2550 autobusų ir jose dirbo 9950 darbuotojų.

2003 m. sausio 1 dienа asociacijoje buvo 1507 asociacijos nariai bei kandidatai į narius.

Narystės dinamika pateikiama 1 grafike.

2000 m. į asociacijos narius priimta 18 kandidatų, 2001 m.- 28, 2002 m. - 18. 2000 m. dėl nesumokėto nario mokesčio pašalinti 275 nariai ir kandidatai į asociacijos narius. 2001 m. pašalinti 82, 2002 m. - 131, 2003 m. - 158 asociacijos nariai ir kandidatai į asociacijos narius.

Asociacijos narių ir kandidatų pasiskirstymas pagal regionus pateikiamas 2 grafike.

Analizuojant įmonių pateiktus duomenis, ryškėja bendra tendencija - didėja įmonių, turinčių didesnį automobilių skaičių, dalis: daugiau kaip 5 automobilių turinčių įmonių skaičius išaugo nuo 37% - 2001 m. iki 45% - 2002 m. Tačiau ir toliau asociacijoje dominuoja įmonės, turinčios iki 5 automobilių - jos sudaro 50,7%.

Remiantis apklausos duomenimis, 4,8% įmonių išvis neturi krovininio transporto priemonių. Tai - ekspedicinės, draudimo ir kitokios įmonės. Po 1 automobilį turi 8,8% krovininio transporto įmonių (pildžiusių anketа). Tokių įmonių kasmet mažėja: nuo 15% 2000 m. sumažėjo iki 8,8% 2002 m.

Analizuojant atskirai narių ir kandidatų į asociacijos narius turimų automobilių skaičių, pastebima, kad po 1 automobilį turi 13,7% kandidatų ir 2,9% tikrųjų narių, 2-5 automobilius turi 54,2% kandidatų ir 26,7% narių. Toliau proporcijos keičiasi: 6-10 automobilių turi 20,3% kandidatų ir 29,2% narių, o 11-20 automobilių turi tik 4,4% kandidatų ir per 25% tikrųjų narių. Didelis skirtumas yra tarp narių ir kandidatų, turinčių daugiau nei 21 automobilį: šioje pozicijoje tik 0,3% kandidatai į narius ir 13,8% tikrieji nariai.

Vidutiniškai viena krovininio transporto įmonė turi 7,8 licencijuotas transporto priemones (praėjusiais metais 6,8; 2000 m.- 5,5). Išanalizavę bei įvertinę tai, kad anketas pateikė 76,7% vežėjų, galime daryti prielaidа - asociacijos vežėjai disponuoja apie 12000 licencijuotų automobilių.

Išanalizavus vežėjų pateiktus duomenis, galima teigti, kad iki 1999 m. pradžios stebimas krovininio transporto parko senėjimas lyginant su ankstesniais metais, o 1999 m. pabaigoje įvyko persilaužimas ir jau 2000 m. net 28% automobilių parko sudarė ne senesni nei 5 m. automobiliai. Tai reiškia, kad naujų automobilių skaičius didėja 9%. 2001 m. jis išaugo iki 38,9% - naujų automobilių 2001 m. lyginant su 2000 m. padaugėjo dar 10,8%. 2002 m. dėl sudėtingos situacijos TIR garantinėje sistemoje, sukeltos Rusijos muitų komiteto, automobilių skaičius didėjo nežymiai, tik 1%.

Krovininio transporto parke daugėja Vakarų gamybos automobilių. 1999 m. tokie automobiliai sudarė 77,9% visų automobilių skaičiaus, o 2000 m. pakilo iki 85,3%, 2001 m. iki 91,1%, o 2002 m. iki 94,5%. Populiariausi tebelieka „Volvo“, „Mercedes“, MAN, „Scania“ ir IVECO markių automobiliai (5 grafikas).

Anketinėje 2002 m. apklausoje vežėjų buvo klausiama apie jų disponuojamų vilkikų bei priekabų turimus kokybės sertifikatus. Apibendrinus atsakymus į šį klausimа, galima teigti, kad mažesnė licencijuotų vilkikų dalis (36,5%) sertifikato neturi, daugiau nei ketvirtadalis vilkikų (26,8%) turi sertifikatа Euro-3, ir tiek pat vilkikų - sertifikatа Euro-2. Apie 10% vilkikų turi sertifikatа Euro-1. Iš viso asociacijos vežėjai jau turi per 60% sertifikuotų Euro-1, Euro-2, arba Euro-3 sunkvežimių (6 grafikas).

Daugiausiai sertifikuotų automobilių turi šiaulių, Kauno, Vilniaus regionai, o mažiausiai licencijuotų vilkikų yra Panevėžio regione.

Apklausos rezultatai rodo, kad įmonės turi daugiau vilkikų negu puspriekabių, t.y. vidutiniškai viena įmonė turi 7,8 (2001 m. 6,5) vilkikų ir 7,5 (2001 m. 6,2) puspriekabių bei priekabų. 7 grafike matome, kaip transporto priemonės pasiskirsto pagal vežimų rūšis.

Pagal priekabų ir puspriekabių paskirtį anketų suvestinėje išskirta 14 rūšių. 64% visų priekabų ir puspriekabių sudaro tentinės, refreižeratoriai sudaro 21%, autovežiai - daugiau kaip 6%, priekabos ir puspriekabės konteineriams vežti - beveik 3%, furgonai -beveik 2%, cisternos - 1,6%, miškovežiai - 1%, likusios - gyvuliams vežti, izoterminės, sunkiasvoriams ir negabaritiniams kroviniams vežti skirtos transporto priemonės. Pastaraisiais metais pastebima, kad mūsų vežėjai vis daugiau perka specializuotų transporto priemonių. Analizuodami turimų transporto priemonių pasiskirstymа regionuose pagal vežimų rūšis, matome, kad gabenimai autovežiais išplėtoti Alytaus ir Panevėžio regionuose, o refrižeratoriais - šiaulių ir Klaipėdos regionuose. Didžiatūrių tentinių transporto priemonių daugiausia turi Vilniaus ir Kauno regionai, miškovežių - Alytaus ir Panevėžio regionai, o konteineriams vežti - Klaipėdos regionas.

Derybos su šveicarija

Rugpjūčio 7-8 d. šveicarijoje vyko eilinis Lietuvos ir šveicarijos bendros kelių transporto komisijos posėdis. Lietuvos delegacijai vadovavo Susisiekimo ministerijos Kelių ir kelių transporto departamento direktoriaus pavaduotojas A. Romanavičius, delegacijoje taip pat buvo to paties departamento vyr. ekspertė B. Sviklienė, Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininkas V. žukauskas ir asociacijos “Linava“ Krovininio transporto skyriaus vadovas G. Ramaslauskas. šveicarijos delegacijai vadovavo Federalinės susisiekimo tarnybos direktorius M. Friedlis.

Derybų pradžioje abi delegacijos pateikė turimus statistinius duomenis apie užsienio prekybos tarp Lietuvos ir šveicarijos apimtis ir prekybos vystymosi perspektyvas Lietuvai tapus ES nare. šveicarijos atstovai pažymėjo, jog dvišaliuose krovinių vežimuose tarp abiejų valstybių Lietuvos vežėjai užima virš 95 proc. rinkos. Taip pat buvo konstatuota, jog kelių transportas turi lemiamos įtakos prekybai tarp abiejų valstybių, nes 2002 metais kelių transportu į Lietuvа iš šveicarijos pervežta 100 proc. viso prekių srauto, iš Lietuvos į šveicarijа - 75 proc.

Derybose daugiausia diskutuota dėl leidimų krovinių vežimams kvotų nustatymo. Krovinių vežimai tarp Lietuvos ir šveicarijos, tranzitu per abiejų valstybių teritorijas bei vežimai į/iš trečių šalių yra iš dalies liberalizuoti, t.y. leidimų minėtiems vežimams šveicarijoje nereikia, jei bendras transporto priemonės svoris neviršija 34 t. Tokie patys svorio apribojimai taikomi ir šveicarijos vežėjams. Nuo 2005 m. sausio 1 d. be leidimų bus leidžiama važiuoti transporto priemonėms, kurių bendras svoris neviršija 40 t. Transporto priemonėms, kurių bendras svoris yra nuo 34 iki 40 t, leidimai reikalingi. 2003 metams Lietuvai buvo skirta 350 tokių leidimų. šis kiekis mūsų vežėjams nepakankamas, todėl Lietuvos delegacija prašė skirti papildomа leidimų kiekį. šveicarijos delegacija pabrėžė, jog Lietuvai negali būti daromos ypatingos išimtys. Po išsamių diskusijų buvo atsižvelgta į Lietuvos pusės argumentus, ir leidimų kvota šiems metams padidinta 25 proc. šveicarijos delegacija taip pat informavo, kad kontrolės tarnybos leidžia 5 proc. bendro transporto priemonės svorio paklaidа. Lietuvos delegacijos prašymu šveicarijos pusė pateikė išsamų šveicarijos miestų ir vietovių, į kurias be leidimų gali vykti transporto priemonės, kurių bendras svoris neviršija 40 t, sаrašа. Jį pateiksime vėliau.

Svarstant 2004 metų leidimų kvotа buvome informuoti, jog šveicarijos leidimų kvotas ES narėms skirsto Europos Komisija. Lietuvai 2004 metams šveicarija tiesiogiai skirs 1/3 leidimų kvotos, o šie leidimai galios iki 2004 m. balandžio 30 d. Galutinis šių leidimų skaičius bus patvirtintas kitame bendros komisijos posėdyje, kuris vyks 2004 m. pradžioje, nes šveicarija dar derasi su Europos Komisija dėl kvotų visoms naujoms šalims narėms.

Nagrinėjant keleivių vežimo klausimus šveicarijos delegacija informavo, jog nors šveicarija ir nėra INTERBUS sutarties dalyvė, tačiau pripažįsta šioje sutartyje numatytus kontrolinius dokumentus.

Gintautas Ramaslauskas

Krovininio transporto skyriaus vadovas

DEGALINėS

SU ERELIO žENKLIU

- Praėjusiais metais „Linavos“ servisas Lietuvos vežėjams pristatė kuro įsipylimo Lietuvoje paslaugа, kuria sėkmingai naudojasi daugelis vežėjų. Tuomet buvo minėta, kad netrukus tokia paslauga bus galima naudotis ir Lenkijoje. Kokia situacija yra šiandien?

- šiuo metu „Linavos“ servisas baigė įgyvendinti bene didžiausiа ir reikšmingiausiа savo projektа ir pradeda teikti Lietuvos vežėjams naujа kuro įsipylimo paslaugа Lenkijoje. Derybos jau yra baigtos, pasirašyta sutartis. Nauja kuro įsipylimo Lenkijoje paslauga puikiai atspindi mūsų veiklos tikslа - teikti paslaugas ir prekes kuo palankesnėmis vežėjams sаlygomis, tokiu būdu gerinant vežėjų transporto parko priežiūrа ir didinant Lietuvos vežėjo konkurencingumа Europos rinkoje.

- Kiek laiko užtruko projekto įgyvendinimas?

- Derybos dėl šio projekto prasidėjo daugiau nei prieš metus. Projekto sėkmingam įgyvendinimui mes samdėme patyrusius tarptautinės teisės specialistus, finansininkus, ekonomistus, technikos ekspertus, kurie padėjo pasirašyti 125 puslapių apimties sutartį dėl Lietuvos vežėjų kuro įsipylimo Lenkijoje su absoliučiu didmeninės ir mažmeninės prekybos naftos produktais lyderiu šioje šalyje - PKN „ORLEN“. Projekto realizavimo pradžioje paskelbtame konkurse dalyvavo aštuoni prekybos degalais operatoriai. Geriausias sаlygas pasiūlė PKN „ORLEN“, tad su šia bendrove ir vyko tolimesnės derybos.

- Tie, kas bent kartа važiavo Lenkijos keliais, be abejo, pastebėjo daugybę šios kompanijos degalinių. Gal keletа žodžių apie pačiа bendrovę?

- Bendrovė įkurta 1945 metais. 1999 metais sujungus Petrochemia Plock S.A. ir Centrala Produktow Naftowych S.A. įmonė pavadinta ҐPolski Koncern Naftowy S.A.“ 2000 metais pradėtas naudoti ORLEN prekinis ženklas. Tai ne tik didžiausia šios šalies kuro gamybos ir prekybos bendrovė, apimanti 62 proc. šalies rinkos, bet ir viena iš didžiausių Centrinėje Europoje. Ji turi per 2000 degalinių tinklа bei savа naftos perdirbimo gamyklа Plocke, teritorijos dydžiu pranokstančiа patį miestа, kuriame gyvena apie 120 tūkst. žmonių. Gamykla ne tik didžiausia Lenkijoje, bet ir viena moderniausių Europoje. Palyginimui: antroji pagal dydį Lenkijoje kuru prekiaujanti bendrovė turi „tik“ 250 degalinių tinklа. PKN „ORLEN“ indėlis į Lenkijos biudžetа - apie 10 proc. jo dydžio, o su dukterinėmis firmomis, kurių yra 128, - apie 14 proc. Tai gerokai daugiau nei visas Lietuvos biudžetas. Derėtis su tokios stambios kompanijos vadovais - nelengvas darbas. Juo labiau, kad virš mūsų tarsi Damoklo kardas nuolat kabojo prisiminimai apie kai kurias negero atgarsio susilaukusias įvairių organizacijų derybas mūsų šalyje. Tačiau tiek mes, tiek mūsų partneriai siekėme sаžiningo žaidimo, prieš tai vieni kitus gerai išstudijavome, derybos vyko sklandžiai ir palyginti greitai.

- Per tа derybų laikа, lenkams uždraudus įsivežti daugiau kaip 200 l degalų kuro bakuose, mūsų šalies vežėjai šioje šalyje kuro ėmė piltis du kartus daugiau. Akivaizdu, kad naujoji ҐLinavos“ serviso paslauga būtų pravertusi ir anksčiau. Ar derybos neužtruko per ilgai?

- Kaip jau minėjau, derybos vyko sklandžiai ir per gana trumpа laikа mes pasiekėme geriausiа rezultatа. Kai kalbama apie milijonus litrų degalų, apie milijonus eurų kainuojančius projektus, skubėti reikia protingai: kiekviena neaptarta detalė, kiekviena nelabai vykusi formuluotė paskui gali brangiai kainuoti. O keliolikos derybų raundų prireikė dėl dviejų priežasčių: pirma, PKN „ORLEN“ Lenkijoje užima dominuojančiа padėtį mažmeninėje degalų rinkoje, todėl daug kа derinti jie privalo su valstybinėmis institucijomis, antra - turėjome labai tiksliai suderinti išrašomos PVM sаskaitos už įsipiltа kurа, formа ir tekstа, kad ji visiškai atitiktų Lenkijos įstatymų keliamus reikalavimus ir Lietuvos vežėjams nekiltų jokių problemų susigrаžinant PVM iš Lenkijos.

Dažnai, atsitrenkę į tuo metu atrodžiusiа neįveikiamа kliūtį, turėjome daryti pertraukа ieškodami išeities. Abipusis supratimas ir nuoširdus noras įgyvendinti šį projektа ir nulėmė sėkmę.

- Aptarėme partnerius, derybų eigа, gal metas pačiam sutarties objektui - kas ir dėl ko susitarta?

- Sutarties terminas - 5 metai, apimtis - 500 mln. zlotų, galiojimo pradžia - šių metų rugpjūčio 1 d. Esmė: PKN „ORLEN“ gamina, o „Linavos“ servisas platina ir administruoja Lietuvos vežėjams aukščiausio apsaugos lygio korteles, leisiančias Lenkijos teritorijoje vairuotojams už įsipiltа kurа atsiskaityti negrynaisiais pinigais.

- Suprantama, su atitinkamomis nuolaidomis?

- Tai, kas suprantama vairuotojui Lietuvoje, Lenkijoje yra traktuojama šiek tiek kitaip. Pas mus mažmeninės prekybos tinklai, kovodami tarpusavyje už kiekvienа vairuotojа, gundo juos įvairiausiomis nuolaidomis. štai Lenkijoje 0,5 proc. nuolaidos gali tikėtis įsipylęs kuro ne mažiau kaip 250 000 litrų per mėnesį.

- Kokiа naudа iš naujos paslaugos gaus vežėjas?

- Mūsų uždavinys - padėti vežėjams ir sudaryti kuo palankesnes sаlygas jų verslui. Todėl ir siūlome gerа paslaugа, leisiančiа patogiai dirbti vairuotojams, sekti kuro sаnaudas vadybininkams, tvarkingai vesti apskaitа buhalteriams. Pagaliau firmos vadovui, atidžiau sekančiam kuro kainų dinamikа, sutaupyti nemažai pinigų, nepaisant netgi to, kad nuolaidų kurui nėra.

- Panašias korteles jau senokai siūlo įvairios tarptautinės kompanijos. Jei Jūs kalbate apie gerа paslaugа, vadinasi, PKN „ORLEN“ kortelės turėtų nuo jų kažkuo skirtis?

- Vežėjai iš tikrųjų naudojasi įvairiomis kortelėmis, o mes, „Linavos“ servisas, darbo su jomis patirtį įgijome bendradarbiaudami su „Mažeikių nafta“. Taigi tokių kortelių ir privalumus, ir trūkumus ne tik matėme, bet ir patyrėme savo kailiu. Nebuvo jokios prasmės kartoti kitų kompanijų nueitа keliа, mums reikėjo ieškoti savojo. Mūsų partneriai manė taip pat, tad viskа stengėmės padaryti taip, kad nereikėtų perdarinėti. Tai, žinoma, bendri žodžiai, todėl dabar išvardinsiu, kuo mūsiškės kortelės pranašesnės.

Pirmiausia, žinoma, tai, kad jos - ne magnetinės, tokiomis sukčiai jau išmoko pasinaudoti. PKN „ORLEN“ kortelės yra lustinės, t.y. kortelėse įmontuotos mikroschemos, kuriose užkoduota reikalinga informacija. Netgi tokiа kortelę pametus ar pavogus, ja pasinaudoti niekas kitas negalės, nebent ant jos pačios būtų užrašytas PIN kodas. šiа pažangiausiа kortelių apsaugos sistemа Lietuvoje kol kas naudoja tik vienas bankas, kiti dar tik rengiasi platinti lustines korteles ateityje. Taigi PKN „ORLEN“ kortelės yra geriau apsaugotos nei bankų išduodamos kreditinės kortelės. Mūsiškės bus gaminamos Lenkijoje, kad neįvyktų kokių nesusipratimų, į Lietuvа atkeliaus skirtingais keliais pačios kortelės ir jų PIN kodai. Nei kortelių gamyba, nei sistemos administravimas vartotojams nekainuos.

Toliau norėčiau kalbėti ne apie pačias korteles, o apie PKN „ORLEN“ tinklo privalumus. Didžiausias privalumas - labai tankus degalinių tinklas (per 1300 degalinių, kuriose galima atsiskaityti kortele) ir patogus jų išdėstymas. Praktiškai kas 30 - 40 km Lenkijoje visuose pagrindiniuose keliuose yra PKN „ORLEN“ degalinės. Vairuotojui nereikės piltis kuro „su kaupu“ arba nuolat su baime žvilgčioti į kuro rodyklę - nuvažiuos iki artimiausios degalinės ar ne? Esminis tankaus tinklo privalumas - skirtinga dyzelino kaina įvairiose degalinėse, kur kainų skirtumas yra iki 20 grošų už litrа. Protingas vairuotojas niekad nepils daug kuro pasienio degalinėse - ten jis visada brangiausias. Už 70-80 km jis bus gerokai pigesnis. Mes apskaičiavome, kad vilkikui per mėnesį du kartus pervažiavus Lenkijа ir protingai pilantis kurа, per metus galima sutaupyti virš 2000 Lt vienam automobiliui. Jei įmonės parke yra 50 automobilių, nesunku apskaičiuoti, kad sutaupoma virš 100 tūkst. litų. Tai jau - dideli pinigai.

Antra, vairuotojas už įsipilamа kurа mokės tokiа pat kainа, kokia yra skelbiama degalinėje tа dienа. Vežėjai, kurie naudojasi kitų operatorių platinamomis kortelėmis, puikiai žino, kad pilantis dyzelinа Lenkijoje dažniausiai tenka mokėti degalinės kainа plius kelis procentus. Tie procentai pas skirtingus operatorius yra įvairūs, - nuo 1 iki 7 proc. Trečia, nėra jokių mokesčių už kortelės administravimа ir jokių išankstinių garantinių mokesčių. Už vežėjus tai padarė „Linavos“ servisas, suteikdamas PKN „ORLEN“ 5 mln. zlotų garantijа. Ketvirta, kaip jau minėjau PKN „ORLEN“ valdo didžiausiа Lenkijos naftos perdirbimo gamyklа, kurioje įdiegta labai griežta kuro kontrolės sistema, taigi PKN „OLEN“ degalinių tinkle nepriekaištinga dyzelino kokybė, nes Lenkijoje apstu ir prastokų čia pagamintų degalų, ir visai niekam tikusių kontrabandinių. Ne paslaptis, vairuotojai kartais mėgsta sutaupyti iš šalies pirktų degalų sаskaita, o pristatyti įvairiais būdais gautus degalinių čekius. Su PKN „ORLEN“ kortelėmis tokie Ґmanevrai“ baigsis, varikliai dirbs tik aukščiausios rūšies kuru.

Neretai kyla nesusipratimų dėl valiutų kursų svyravimų: vartotojas, atsiskaitantis už kurа kartа per mėnesį, priklausomai nuo atsiskaitymo dienos buhalterinio kurso, gali ir išlošti, ir smarkiai pralošti. Loterija - azartа mėgstantiems žmonėms, versle mes labiau vertiname racionalumа, todėl sutarta, kad PKN „ORLEN“ kortelių savininkai už kurа atsiskaitys be jokio išankstinio mokėjimo iki kito mėnesio 15 d. eurais pagal oficialų buhalterinį zloto ir euro kursа tos dienos, kada jis buvo pirktas. Atsiskaitoma bus per „Linavos“ servisа, tad nereikės jokių tarptautinių pavedimų. Atsiskaitymas eurais pasirinktas todėl, kad jais užsakovai vežėjams dažniausiai moka už atliktа darbа, tad jų nereikės kaitalioti nei į litus, nei į zlotus - pigiau ir patogiau.

- Lietuvos vežėjams yra labai aktualus PVM grаžinimo iš Lenkijos klausimas. Ar tai kaip nors atsispindi Jūsų pasirašytoje sutartyje?

- Tai vienas iš svarbiausių klausimų, kuris buvo sprendžiamas derybose. Kaip minėjau, PVM sаskaita faktūra, kuriа išrašys PKN „ORLEN“ vežėjams, yra suderinta su visomis reikalingomis Lenkijos valstybinėmis institucijomis ir vežėjams nekils jokių problemų susigrаžinant PVM iš Lenkijos. „Linavos“ servisas sudarė sutartį su visame pasaulyje gerai žinoma kompanija „ERNST & YOUNG“, kuri padės Lietuvos vežėjams susigrаžinti PVM iš Lenkijos. Noriu pasakyti, kad susigrаžinti PVM iš Lenkijos nėra taip paprasta, todėl tam ir buvo pasitelkta tokia žymi kompanija kaip „ERNST & YOUNG“, kuri turi savo padalinius 140 valstybių visame pasaulyje ir be jokios abejonės visose Europos šalyse, bei didžiulę patirtį atliekant šį darbа. Tenka pastebėti, kad iš Lenkijos kol kas niekas nesusigrаžino nei vieno zloto už PVM. Manau, kad šis klausimas yra vertas atskiro pokalbio ir netolimoje ateityje mes prie jo sugrįšime.

- Tam, kad kurа piltumeisi, kaip Jūs sakėte, protingai, reikia turėti daug informacijos, kitaip vairuotojas bus priverstas stabčioti prie kiekvienos degalinės.

- šiais laikais tai ne problema. Jau dabar kuriama informacinė sistema - interneto puslapis, kuriame bus galima rasti per Lenkijа „nutiestas“ aštuonias tarp vežėjų populiariausias kryptis. Jose bus sužymėtos degalinės, kuriose vairuotojai su PKN „ORLEN“ kortelėmis galės piltis kurа. Interneto puslapyje kasdien bus skelbiamos kuro tose degalinėse kainos. įmonės vadybininkui užteks kiek pastudijuoti tа žemėlapį ir patarti vairuotojui, kur tа dienа pigiausias kuras. Spalio mėnesį ši sistema jau turėtų veikti.

- Jei ši paslauga tarp vežėjų bus populiari, tai „Linavos“ servisui gerokai padaugės darbo?

- Kad bus populiari - neabejoju, nes bus taupomi vežėjo pinigai ir atkris daugybė rūpesčių. Jų, žinoma, prisidės mums, bet sistemos administravimui skirsime reikalingа darbuotojų kiekį, kad ji veiktų be sutrikimų. Taip esame padarę administruodami AB „Mažeikių naftos“ korteles ir tokia praktika pasiteisino. Juk mūsų devizas yra „Dirbame Jums!“.

- Kiek supratau, pirmajame etape PKN „ORLEN“ kortelės galios tik Lenkijoje?

- Kol kas - taip. Tačiau jau rudenį pradės veikti apie 500 PKN „ORLEN“ degalinių Vokietijoje, vėliau - čekijoje ir Vengrijoje. Sutartyje numatyta po šešių mėnesių išanalizuoti kortelės sėkmes ar galbūt nesėkmes, išklausyti abiejų pusių pastabas ir pašalinti pastebėtus trūkumus. Galiu drаsiai pasakyti, kad tada tikrai bus gerų naujienų vežėjams.

- Dėkui už pokalbį.

Kalbėjosi Kęstutis BRUZGELEVIčIUS

Ginčų bus mažiau?

2003 m. rugpjūčio 7 d. asociacija „Linava“ prezidentas A. Kondrusevičius dalyvavo susitikime su Lenkijos Bialystoko teritorijos kelių transporto inspekcijos vadovybe.

Susitikime buvo aptariami aktualūs Lietuvos vežėjams klausimai dėl eismo sаlygų, jų laikymosi tvarkos bei iškilę ginčytini klausimai tarp inspekcijos pareigūnų ir vežėjų.

žemiau pateikiame aktualesnius klausimus bei Lenkijos Bialystoko teritorijos kelių transporto inspekcijos vadovybės atsakymus:

Ar pripažįstamos įmonių pažymos apie vairuotojų praeitos savaitės poilsį, jei jis atostogavo, sirgo ar nevairavo automobilio?

Inspekcijos pareigūnai atsakė, jog ši pažyma pripažįstama.

Atkreipiame vežėjų dėmesį: jeigu vairuotojo pase bus atžyma apie praeitos savaitės Lenkijos sienos kirtimа, gali reikėti papildomų įrodymų apie jo praeitos savaitės nedarbа.

Ar taikomos eismo apribojimo grįžtančioms iš užsienio išimtys Lietuvos vežėjų transporto priemonėms, už kurias iš anksto buvo sumokėtas metinis arba 6 mėnesių kelių naudotojo mokestis Lenkijoje, jei:

a) transporto priemonė grįždama veža krovinį į Lenkijа;

b) tuščia transporto priemonė grįžta pasikrauti krovinį į Lenkijа;

c) pakrauta transporto priemonė tranzitu per Lenkijа grįžta išsikrauti į Lietuvа ar kitа valstybę;

d) tuščia transporto priemonė tranzitu per Lenkijа grįžta į Lietuvа?

Ar taikomos eismo apribojimo išimtys visais minėtais atvejais, kai eismo apribojimai įvedami dėl karštų oro sаlygų?

Pareigūnai pareiškė, jog Lietuvos vežėjams išimtys nėra taikomos. Jos taikomos tik Lenkijos vežėjams, grįžtantiems namo.

Lietuvos vežėjams kelia didelį susirūpinimа automobilių svėrimas Lenkijos teritorijoje. Ne visais atvejais svėrimų duomenys atitinka kitose šalyse atliktų svėrimų duomenims, todėl iškyla būtinybė paklausti:

Ar galimas pakartotinis transporto priemonės svėrimas?

Ar galimas pakartotinis transporto priemonės svėrimas už papildomа mokestį?

Ar galimas pakartotinis svėrimas, jeigu įrodoma, jog kontrolės metu transporto priemonė jau buvo sverta kitoje šalyje?

Inspekcijos pareigūnai informavo, jog pakartotini svėrimai Lenkijoje nepraktikuojami.

Abejonių dėl svėrimo kelia ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos vežėjai, todėl jis lieka aktualus ir svarstytinas ateityje.

Prieš kiek laiko vairuotojas turi būti informuotas pasienyje įvedant laikinus eismo apribojimus dėl karštų oro sаlygų?

Pasak inspekcijos pareigūnų, vairuotojai turi būti informuoti pasienyje nedelsiant, kai tik šie apribojimai įvedami. Esant karštiems orams, „Linava“ kviečia vairuotojus aktyviau aiškintis eismo apribojimus Lenkijos pasienyje, o įmonių atsakingus asmenis šia informacija domėtis Generalinės kelių direkcijos Varšuvoje interneto puslapyje http://www.gddkia.gov.pl/zima_html/kom.htm. čia pateikiama naujausia informacija apie eismo s№lygas Lenkijoje.

Ar žadama ateityje mažinti baudas už pažeidimus Lenkijos teritorijoje. Jei taip, kada galima to tikėtis?

Lenkijos pareigūnai teigė, jog baudas tikimasi sumažinti apie 2003 rugsėjo mėnesio vidurį.

šiuo metu baudos maksimalus dydis Lenkijoje siekia 8000 zl., ateityje tikimasi jį sumažinti iki 3000 zl. ženkliai turėtų mažėti ir kitos baudos, pvz., už kelių vinjetės neturėjimа ar neteisingа jos užpildymа bauda siekdavo iki 3000 zl., vėliau ši bauda turėtų sumažėti iki 500 zl.

Kokia tvarka galima apskųsti ginčytinа klausimа, iškilusį su Lenkijos kelių transporto inspekcijos pareigūnais?

Už simbolinį mokestį po akto surašymo per 14 dienų vežėjas turi informuoti regioninį inspektorių vyriausiojo inspektoriaus Lenkijoje vardu. Tuomet šis klausimas pirmiausia sprendžiamas regioninėje inspekcijoje, o jei nepavyksta išspręsti, perduodamas vyriausiam inspektoriui Lenkijoje.

Papildoma informacija vežėjams, vežantiems autovežiais savo sаskaita, kurie į reisа išleidžia du vairuotojus: jei transporto priemonę vairuoja du vairuotojai, kiekvienas jų privalo turėti įmonės darbuotojo pažymėjimа, kuriame turi būti šie duomenys:

- vairuotojo nuotrauka;

- socialinio draudimo pažymėjimo numeris;

- asmens kodas.

- papildomai pridėkite socialinio draudimo pažymėjimo kopijа.

Bauda už įmonės darbuotojo pažymėjimo neturėjimа - 8000 zl.

Susitikimo pabaigoje Lenkijos kelių transporto inspekcijos pareigūnai konstatavo, jog Lietuvos vežėjai, palyginus su kitų šalių vežėjais, yra padarę didelę pažangа ir šiuo metu vertinami palankiai. Jie padėkojo tiek asociacijai „Linava“, tiek ir Lietuvos valstybinei kelių transporto inspekcijai už glaudų bendradarbiavimа ir išreiškė viltį, jog ir ateityje išliks tokie tarpusavio santykiai.

"Transporto pasaulis"
Rugpjūtis Nr. 8 (32)

"Linava" informuoja

Naujienos

Aktualijos

„Vikingas“ - iš Vilniaus

Alyvos

Alyva Statoil „MaxWay“ - sunkūs išmėginimai siekiant VDS-3 standarto

Dilerių naujienos

SCANIA: ilga kabina patiko Europos vežėjams

Pas kaimynus

Rekomendacijos vežėjams, vežantiems krovinius į Rusijа su TIR knygelėmis

Psichologija

VADOVAVIMO STILIUS - KOMPANIJOS SEKMėS SАLYGA

Stambiu planu

ACTROS: vakar ir šiandien

Transporto politika

Gera pradžia ,bet darbo dar daug

Nauji transporto infrastruktūros plėtros aspektai

Žinotina

TRANSPORTO ACQUIS. KAS TAI? (3)

Keleivinis transportas

VKTI tikrino keleivių vežėjus

Vežėjo kalendorius

Nedarbo Dienos Europoje

Teisė

Vėluojantys atsiskaitymai

Konsultacijos

Komandiruočių išlaidų apskaitos labirintai

Muziejus

Geležinkelis ant ratų