Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Naujienos

Visus Lietuvos transporto darbuotojus asociacija „Linava“ sveikina su šv. Kalėdom, su artėjančiais 2004-aisias. Optimizmo, energijos ir sėkmės versle!

KRONIKA

Lapkričio 4 d. Rygoje vyko Lietuvos ir Prancūzijos jungtinio kelių transporto komiteto posėdis

Lapkričio 6-7 d. ženevoje vyko Tarptautinės kelių transporto sаjungos (IRU) generalinė asamblėja ir krovininio bei keleivinio transporto tarybos posėdžiai

Lapkričio 13-14 d. Asociacijos „Linava“ prezidentas A. Kondrusevičius ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininkas V. žukauskas lankėsi Lenkijos infrastruktūros ministerijoje kelionės leidimų gavimo klausimais

Lapkričio 17 d. Asociacijos „Linava“ Krovininio transporto sekcijos posėdis

Lapkričio 17-18 d. Asociacijoje „Linava“ lankėsi Tarptautinės kelių transporto sаjungos (IRU) atstovai

Lapkričio 18-19 d. Asociacijos „Linava“ prezidentas A. Kondrusevičius ir prezidiumo narys I. Ostrovskis lankėsi Maskvoje, kur susitiko su Rusijos vežėjų asociacijos ASMAP vadovybe

Lapkričio 19-20 d. Gruzijoje, Tbilisyje, vyko Tarptautinės kelių transporto sаjungos (IRU) ryšių su NVS šalimis komiteto posėdis

Lapkričio 27-28 d. 2-asis šiaurės Europos ir Baltijos regiono šalių asociacijų susitikimas Stokholme Susitiko šiaurės Europos ir Baltijos regiono asociacijų atstovai

šių metų lapkričio 27-28 dienomis Stokholme įvyko 2-asis šiaurės Europos ir Baltijos regiono šalių susitikimas, kuriame dalyvavo Estijos, Latvijos, Lietuvos, Danijos, Norvegijos, Suomijos, Olandijos, švedijos nacionalinių vežėjų automobiliais asociacijų atstovai.

Kaip sakė iš Stokholmo grižęs asociacijos "Linava“ transporto politikos ir informacijos sekretorius Algirdas Baranauskas, nepaisant skirtingo visų šalių lygio, susirinkusių vežėjų asociacijos atstovai nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu sprendžia labai panašias problemas: su Europos Sаjungos (ES) plėtra susiję klausimai, kelių transporto rinkos plėtros tendencijos, atstovavimas bendriems interesams Briuselyje, kelių infrastruktūros mokesčiai, vairuotojų trūkumas.

ES plėtros klausimai ir lobizmas

Stokholme pristatyta švedijos kelių transporto rinka. Pastebėta, kad transporto įmonių struktūra yra panaši į kitų Baltijos jūros regiono šalių. švedai pažymėjo, kad didžioji visų vežamų prekių dalis yra gabenama trumpais atstumais ir dėl šios priežasties negali būti atiduota geležinkeliams.

šiuo metu Europoje aktyviai nagrinėjami su ES plėtra susiję tokie klausimai kaip akcizo mokesčiai dyzelinui, eismo saugumas ir greičio apribojimai, nauji intermodaliniai Europos logistikos centrai, transeuropinis tinklas (TEN), kelių infrastruktūros mokesčiai, nauja direktyva dėl energijos mokesčių, poilsio ir darbo režimo reglamentavimo, gyvūnų transportavimas.

„Daug dėmesio buvo skirta lobistinei veiklai įvairiose ES institucijose Briuselyje aptarti, - mini A. Baranauskas. - šalys dalinosi savo patirtimi, kaip geriau atstovauti kelių transporto verslo interesams ir juos ginti“. Pavyzdžiui, Suomijos asociacijos atstovai į Briuselį ES klausimais keliauja 2-3 kartus per metus ir ten organizuoja įvairaus lygio susitikimus. Tačiau patirtis parodė, kad lobizmas dažnai vykdomas per vėlai, kai jau nieko arba labai mažai galima padaryti. Todėl asociacijų, kartu ir Tarptautinės kelių transporto sаjungos (IRU) veikla tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu turi būti vykdoma aktyviai ir iš anksto.

Siekiant pagerinti esamа situacijа, priimtas sprendimas, kad šiaurės Europos ir Baltijos regiono šalių asociacijos privalo turėti bendrа elektroninio pašto adresų sаrašа. Tokiu būdu galima keistis informacija bei nuomonėmis apie naujus Europos Komisijos pasiūlymus, kartu reiškiant vieningа požiūrį vienu ar kitu klausimu.

Suomija ir švedija pristatė savo patirtį integracijos į ES procese ir kalbėjo apie tai, kaip ES plėtra paveikė nacionalinę kelių transporto rinkа. šiuo klausimu abi šalys laikėsi tos pačios nuomonės: ES plėtra - tai dar nereiškia, kad mūsų šalis buvo užplūdę kitų šalių kelių transporto operatoriai, kurie siekė perimti verslа. Kelių transporto operatoriams, dirbantiems tarptautinėje rinkoje, tapo paprasčiau plėsti savo veiklа - mažiau pasienio kontrolės, mažiau dokumentų. Atsiradus daugiau taisyklių ir reikalavimų, tapo sunkiau dirbti tik tiems vežėjams, kurie turi kelis vilkikus ir veža vietinėje rinkoje.

Tačiau buvo pažymėtas ir teigiamas EURO normų poveikis kelių transporto rinkai, mini A. Baranauskas. Pvz., ekologiškesni vilkikai - tai ne tik švaresnis oras, bet ir paprastesnis tranzitas per Austrijа, mažesni mokesčiai (pvz. Eurovinjetė), galimybė gauti daugiau ETMK leidimų ir t.t.

ES plėtros reikalai sukėlė ilgas diskusijas, kuriose galima išskirti keletа punktų:

• Vakarų vežėjai baiminasi, kad Rytų vežėjai perims rinkа dėl mažesnių transporto paslaugų kainų;

• Vis daugiau Rusijos transporto kompanijų registruojasi naujose ES šalyse, norėdamos pasiekti naujas rinkas;

• ES plėtra lems naujų krovinių paskirstymo punktų atsiradimа ir senųjų persiskirstymа. Tai pakeis transporto kelių išsidėstymа Europoje. Todėl kiekvienas vežėjas privalo imtis reikalingų žingsnių prisitaikyti prie naujos struktūros.

Trūksta vairuotojų

Susitikime aptarta dar viena problema, aktuali ir Lietuvai, - vairuotojų trūkumas, kurį akcentuoja visos šiaurės Europos ir Baltijos regiono šalys. Ieškodami vairuotojų savo rinkoms, minėtų šalių atstovai vis dažniau dairosi į rytines šio regiono šalis. „Tačiau ir Lietuvoje vairuotojų trūksta. Jaunesnioji karta nėra suinteresuota tokiu darbu, o pačios profesijos prestižas yra menkas“, - sakė A. Baranauskas. Kalbant šiuo klausimu, buvo iškelta ir idėja: vairuotojams reikia suteikti galimybes poilsiui ir miegui vilkikuose. Kadangi tai leidžiama traukiniuose, lėktuvuose ir autobusuose, tokia tvarka turėtų būti taikoma ir vilkikams.

Stokholme daug kalbėta apie kelių infrastruktūros naujus mokesčius. Konstatuota: naujų kelių mokesčių įvedimas Vokietijoje ir Austrijoje reiškia, kad vežėjai turi suteikti ekspeditoriams ir klientams 1,5-2 mėnesių kreditа. Tai gali sukelti finansines problemas daugeliui vežėjų, ypač mokesčių įvedimo pradžioje. Asociacijų atstovai taip pat minėjo, kad nauja tachografų karta turėtų registruoti ne tik poilsio ir darbo režimo valandas, bet taip pat fiksuoti įvairius kelių mokesčius bei numatyti kitas galimybes, pvz. temperatūros kontrolę, kai prekės transportuojamos refrižeratoriais.

Buvo akcentuotas poreikis bendradarbiauti su kitais kelių transporto grandinės dalyviais - klientais (atsakingais už pakrovimа) ir ekspeditoriais. Kelių transporto rinka negali atsiriboti nuo atsakomybės laikytis poilsio ir darbo režimo bei greičio apribojimų. Dažnai ekspeditoriai, užsakydami vežėjų paslaugas, iš jo reikalauja nuvežti/pakrauti krovinį tam tikroje vietoje tam tikru laiku netgi suprasdami, kad tai neįmanoma nepažeidžiant vienos ar kelių taisyklių. Todėl vienintelis kelias jiems oponuoti - vieningai ginti savo interesus, pabrėžta Stokholme .

DėL DALYVAVIMO TIR GARANTINėJE SISTEMOJE

Informuojame, kad pagal priėmimo ir dalyvavimo TIR garantinėje sistemoje bei šalinimo iš jos taisyklių 17 punktа:

„TIR sistemoje gali dalyvauti tik įmonė, kuriai yra suteiktas TIR procedūros vykdytojo leidimas ir atitinkanti asociacijos „Linava“ Prezidiumo nutarimu nustatytus ir patvirtintus papildomus reikalavimus:

17.1. Vežėjas, pirkdamas TIR knygeles, nuo 2004 m. sausio 1 d. privalo pateikti 8000 (aštuonių tūkstančių) JAV dolerių dydžio garantijа, kuri gali būti (pasirinktinai):

17.1.1. Piniginis įnašas asociacijos „Linava“ naudai;

17.1.2. asociacijos „Linava“ patvirtintų Lietuvos bankų garantinis raštas.

17.2 Pirkdamas padidintos rizikos prekėms vežti skirtas TIR knygeles, TIR procedūros vykdytojas nuo 2004 m. sausio 1 d. privalo pateikti garantа 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) JAV dolerių sumai (pasirinktinai) pagal šių taisyklių 17.1.1 ir 17.1.2 punktus.

17.3 Asociacijos „Linava“ prezidiumo nutarimu patvirtintų draudimo kompanijų laidavimo raštai (pirminės garantijos - 5 000 (penki tūkstančiai) JAV dolerių ir papildomos garantijos - 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) JAV dolerių už padidintos rizikos prekių gabenimа) bus priimami ir galios iki 2003 m. gruodžio 31 d.“

Asociacija „Linava“ ir toliau derėsis su Lietuvos bankais dėl palankesnių sаlygų suteikiant garantijas dalyvauti TIR muitinės sistemoje.

Heliodoras Giedrys

TIR departamento direktorius

NAGRINėJO GALIMYBES IšLIKTI RINKOJE

2003 m. gruodžio 5 d. Taline vyko tarptautinė konferencija visuomeninio kelių transporto klausimais, kurioje dalyvavo visuomeninio transporto asociacijų ir įmonių atstovai iš Vokietijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Konferencijа organizavo Estijos automobilių transporto įmonių susivienijimas kartu su Vokietijos transporto įmonių asociacija.

Laima BAJORūNIENė

Keleivinio transporto atstovai aptarė dabartinę visuomeninio kelių transporto padėtį savo šalyse ir panagrinėjo galimybes išlikti atsiveriančioje Europos Sаjungos keleivinio transporto rinkoje.

Apie Estijos visuomeninio kelių transporto įmonių problemas kalbėjo firmos „Tarbus“ direktorius Valteris Keisas. Atkūrus nepriklausomybę Estijoje, keleivinio transporto įmonių veikla buvo menkai reguliuojama, todėl tarp keleivių vežėjų vyko kainų karas, buvo slepiami mokesčiai, dauguma konkursų keleivinio transporto paslaugoms teikti atsidurdavo teisme. O transporto ministerija nesugebėjo valdyti šios situacijos. Nors pastaraisiais metais situacija pagerėjo, tačiau iki šiol Estijoje nėra institucijos, kuri turėtų keleivinio kelių transporto ateities vizijа ir kuri numatytų, kokie prioritetai turėtų būti transporto strategijoje apskritai. Visuomenė turėtų atsisakyti iliuzijų, kad už nedaug pinigų galima sukurti gerа keleivinio transporto sistemа. Europos Sаjungoje šiuo metu vyksta diskusijos, ar visuomeninis kelių transportas turi būti atviras, liberalus, ar tam tikru mastu reguliuojamas. Estijos įmonės vadovas buvo tos nuomonės, kad šioje srityje negali būti didelio liberalumo. Organizuojant konkursus keleivinio transporto paslaugoms teikti turėtų būti išlaikomas optimalus santykis tarp kainos ir paslaugos kokybės. Estijoje yra sukurtas specialus transporto policijos padalinys, kuris kontroliuoja, ar autobusų vairuotojai turi visus reikalingus leidimus, ar ne per ilgai vairuoja transporto priemonę, ar autobusas techniškai tvarkingas. Darbo inspekcija, ekonominė policija prižiūri, kad įmonės dirbtų vienodomis konkurencijos sаlygomis. šiuo metu rengiamas Estijos transporto 2004-2010 metų plėtros planas, kuris bus užbaigtas 2004 m. balandžio mėn.

Vokietijos transporto įmonių asociacijos (vok. Verband Deutscher Verkehrsunternehmen, sutrump. VDV) generalinis direktorius Adolfas Mьlleris-Hellmanas supažindino su asociacijos struktūra ir funkcijomis. Vokietijos transporto įmonių asociacija jungia visuomeninio vietinio (miesto ir priemiesčio) keleivinio transporto įmones ir krovininio transporto įmones, daugiausia geležinkelių transporto. Iš beveik 600 asociacijos narių net 425 įmonės teikia visuomeninio vietinio keleivinio transporto paslaugas, t. y. keleivius veža autobusais, troleibusais, tramvajais, miesto elektriniu geležinkeliu ir metro. Greta įprastų tokios transporto asociacijos uždavinių ir funkcijų VDV nuolatos siekia padidinti transporto svorį politikoje ir aktyvinti lobistinę veiklа, taip pat pagerinti visuomeninio keleivinio transporto įvaizdį ir padidinti jo reikšmę tarp visų transporto rūšių.

Prof. Mьlleris-Hellmannas suteikė konferencijos dalyviams vertingos informacijos dėl galimybės naujai įstojusių į ES šalių keleivinio transporto įmonėms išvengti atvirų konkursų, kurie, kaip žinia, Lietuvos keleivių vežėjams gali būti labai nepalankūs. Pagal Europos Komisijos direktyvа 11/91/2000, praėjus tam tikram pereinamajam laikotarpiui, visuomeninio transporto rinka turės tapti atvira, t. y. bus skelbiami atviri konkursai visuomeninio transporto paslaugoms teikti. Tačiau šalių kandidačių atsakingos ministerijos, norėdamos apsaugoti savo šalies keleivių vežimo rinkа, turi sukurti nacionalinius įstatymus, kurie leistų nesinaudojant minėta Europos Komisijos direktyva, suteikti galimybę dirbti nacionalinėms įmonėms „tiesioginio užsakymo perdavimo“ (vok. „direkte Vergabe“) būdu.

Svečiai iš Vokietijos ragino Baltijos šalių keleivinio transporto įmones įsijungti į Tarptautinės visuomeninio transporto asociacijos komiteto „Europos Sаjunga“ Briuselyje veiklа ir kartu spręsti visiems keleivių vežėjams aktualius klausimus.

Išklausę kolegų iš Vokietijos informacijа, konferencijos dalyviai buvo vieningos nuomones, kad tiek ES šalių, tiek šalių kandidačių keleivių vežėjams būtina aktyviai bendradarbiauti sprendžiant visuomeninio keleivinio kelių transporto problemas ir ruošiantis dirbti naujomis rinkos sаlygomis po įstojimo į Europos Sаjungа.

Komentaras

Asociacijos „Linava“ prezidento Algimanto Kondrusevičiuas komentaras dėl Michailo Litvinenkos straipsnio „Kelių transporto tarptautinio verslo konkurencingumas“, spausdinto „Transporto pasaulio“ 11-ame numeryje, ir jame pateiktų teiginių .

Asociacija „Linava“ pažymi, kad Lietuvai įstojus į ES, rinka dvišaliams vežiojimams bus visiškai liberalizuota. Kiekvienai šaliai sudaromos vienodos sаlygos dirbti Europos Sаjungos (ES) rinkoje. Iš ES valstybių, tik Austrija taiko apribojimus (Ekotaškų sistemos pagrindu) ir tranzitu tikriausiai neleis vykti Euro-0, Euro-1 sertifikatа turintiems vilkikams. Tuo tarpu dvišaliams vežiojimams šis apribojimas netaikomas. Euro-3 ir aukštesnės kategorijos sertifikatus turintys vilkikai tranzitu per Austrijа keliaus be jokių apribojimų, taip pat kaip ir dvišaliuose vežiojimuose. Reikia pabrėžti, kad Vokietija nekelia jokių reikalavimų dėl leidimų išsaugojimo ir į šiа šalį nuo faktiško Lietuvos įstojimo į ES vežėjai keliaus be leidimų, kaip ir kitų ES šalių vežėjai. Todėl teiginys, kad transporto priemonės, neatitinkančios europinių standartų, nebus įleidžiamos į Vakarų Europos valstybes, neatitinka esamos situacijos.

Pažymėtina, kad dar vyksta derybos dėl skaitmeninių tachografų įrengimo krovininėse transporto priemonėse. Nėra aišku, kada bus privalomas jų įrengimas naujose krovininėse transporto priemonėse ir ar reikės senose transporto priemonėse juos keisti į naujus. Asociacija „Linava“ išreiškia savo pozicijа, kad skaitmeninius tachografus reikalinga įrengti tik naujose transporto priemonėse, kai gamintojai bus tam pasirengę.

Vežėjai taip pat išreiškė susirūpinimа dėl straipsnyje pateikto teiginio, kad finansinis užstatas Baltijos vežėjams dabar reikalingas tik gabenant tarptautinius krovinius, o nuo 2007 metų jis taps privalomas ir vidaus rinkose. Noriu užtikrinti, kad Lietuvos vežėjams nėra taikomas joks finansinis užstatas. Kiekvienas vežėjas, turintis verslo licencijа vežti krovinius tarptautiniais maršrutais turi atitikti tam tikrus reikalavimus finansiniam pajėgumui, parodančius gerа įmonės finansinę būklę.

Noriu pažymėti, kad Lietuvos krovininių automobilių parko augimas ir atnaujinimas vienas sparčiausių ne tik Baltijos šalyse, bet ir Europoje, per metus išaugantis 15-18 proc. O tranzitiniai srautai ir jų teritorinis paskisrtymas priklauso nuo vežėjų aktyvumo, aukšto profesionalumo ir konkurencingumo lygmens, palankios Lietuvos mokesčių politikos kitų šalių vežėjams bei kitų logistikos grandinių, kaip muitinės sandėlių, terminalų, veiklos efektyvumo.

Lenkija

Lenkijos vežėjų asociacija ZMPD informavo apie pasikeitusius mokesčius, taikomus transporto priemonėms, viršijančioms didžiausius leistinus svorius ir matmenis.

šiа informacijа galite rasti asociacijos „Linava“ interneto svetainės „Transporto žinyne“ (prie nuorodos „Informacija“):

Lenkija // Krovininis transportas // Mokesčiai už viršytа svorį ir matmenis

Austrija

Tarptautinė vežėjų sаjunga IRU primena, jog nuo 2004 sausio 1 d. Austrijoje bus įvesta nauja kelių naudotojų mokesčių sistema, taikoma krovininėms transporto priemonėms ir autobusams, kurių bendra masė virš 3.5 t. Visose transporto priemonėse, kurioms bus taikomi minėti kelių naudotojų mokesčiai, privalo būti įrengta sistema, vadinama „GO-BOX“.

Taip pat primename, jog išsamų naujos mokesčių sistemos pristatymа galima rasti interneto svetainėje, kur minėta informacija pateikta 24 kalbomis (taip pat ir lietuvių kalba): www.go-maut.at.

Vokietija

Vokietijos vežėjų asociacija AIST informavo, jog pradedant nuo 2003 gruodžio 13 d. šeštadieniais ir sekmadieniais sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms virš 20 t, iš Vokietijos važiuojančioms Lenkijos kryptimi, bus uždarytas nacionaliniame kelyje 112 esantis Vokietijos-Lenkijos pasienio postas Guben-Gubinchen (Gubinek).

***

Vokietijos vežėjų asociacija BDO informavo, jog Vokietijai ratifikavus ES Direktyvа 2002/7/EC, nuo 2004 m. lapkričio 1 d. didžiausi leistini matmenys autobusams yra tokie:

Aukštis 4.00 m

Plotis 2.55 m

Ilgis

Autobusas su 2 ašimis 13.50 m

Autobusas su 3 ašimis 15.00 m

Autobusas su mažiausiai

3 ašimis, o varančiosios

ašies pakaba pneumatinė

arba jai ekvivalentiška 15.00 m

Autobusas su priekaba 18.75 m

Sujungtas autobusas 18.75 m *

Ašių apkrovos

Pavienė ašis 10 t

Varančioji ašis 11.5 t

Autobusas su dviguba

ašimi, kai atstumas tarp ašių:

• mažiau kaip 1.00 m 11.5 t

• nuo 1.00 m iki 1.30 m 16 t

• nuo 1.30 m iki 1.80 m 18 t

• nuo 1.30 m iki 1.80 m, kai

varančiosios ašies ratai suporinti

ir pakaba pneumatine arba jai

ekvivalentiška, arba vienos

ašies apkrova neviršija 9.5 t 19 t

Maksimalus leistinas svoris

Autobusas su 2 ašimis 18 t

Autobusas su 3 ašimis 25 t

Autobusas su 3 ašimis, kai

varančiosios ašies ratai

suporinti ir pakaba

pneumatinė arba jai

ekvivalentiška 26 t

Autobusas su 4 ašimis 32 t

* tik sujungtiems miesto autobusams

Asociacija „Linava“: Lietuvos vežėjams iš Lenkijos Respublikos bus grаžinta daugiau nei pusė milijono litų PVM mokesčio

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, vykdydama PVM grаžinimo procedūrа iš Lenkijos Respublikos, praneša, kad Lenkijos valstybinė mokesčių inspekcija priėmė sprendimа Lietuvos transporto įmonėms grаžinti 700,000 zlotų PVM mokesčio. PVM mokestis už 2002 metų II-аjį pusmetį iš Lenkijos grаžinamas 125-ioms Lietuvos vežėjų įmonėms. Kita dalis transporto įmonių (42) PVM iš Lenkijos Respublikos atgaus artimiausiu metu, informavo asociacija „Linava“. Iš viso asociacija „Linava“ šiuo metu dėl PVM grаžinimo yra pasirašiusi 360 sutarčių su Lietuvos transporto įmonėmis.

Asociacijos pastangomis sudarytos teisinės prielaidos

PVM grаžinimas itin aktualus vežėjams, nes didžiausios grаžintinos PVM sumos susidaro įsigyjant degalus. Galimybė Lietuvos įmonėms susigrаžinti PVM iš Lenkijos Respublikos atsirado nuo 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo redakcijai, kuri nustato, jog užsienio apmokestinamieji asmenys turi teisę susigrаžinti Lietuvoje sumokėtа PVM, tačiau tik tuo atveju, jeigu jie yra įsikūrę tose valstybėse, kurios grаžina PVM Lietuvos apmokestinamiesiems asmenims. Pariteto pagrindu Lietuvos Respublikos ūkio subjektai taip pat įgavo teisę susigrаžinti PVM iš atskirų užsienio šalių.

Tačiau nuo PVM įstatymo įsigaliojimo iki procedūros įgyvendinimo pradžios nueitas ilgas kelias. Asociacija „Linava“ dalyvavo visuose darbiniuose procesuose dėl šio įstatymo priėmimo, kuris vyko daugiau nei 4-5 metus. Aktyviai dirbta su Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija, Finansų ministerija, Lenkijos transporto ir finansų ministerija, Lenkijos valstybine mokesčių inspekcija, Lenkijos ambasada Lietuvos Respublikoje, išverstas PVM įstatymas ir PVM grаžinimo tvarka į lenkų kalbа ir t.t.

Asociacijos „Linava“ pastangomis buvo sudarytos teisinės prielaidos susigrаžinti PVM iš Lenkijos Respublikos. „Kelių transporto verslo sаnaudos per pastaruosius metus žymiai išaugo, todėl atsiradusi galimybė vežėjams susigrаžinti PVM iš vienos svarbiausių Lietuvai tranzitinių šalių yra itin svarbių, - sakė asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius. Jis taip pat mini, kad didžioji dalis grаžintino PVM susidaro už kurа, įsipiltа Lenkijoje. Sugrаžintas 22 proc. PVM iš Lenkijos Lietuvos vežėjų verslui yra nemaža paskata, vertina A. Kondrusevičius.

Lenkijos degalinių tinklų dokumentai - tinkami PVM grаžinimui

PVM mokestis grаžintas Lietuvos vežėjams pateikus Lenkijos naftos tinklų AS24, „Statoil“, „PKN Orlen“, „Orlen Petroprofit“ PVM sаskaitas, kurios yra tinkamos PVM grаžinimo procedūrai ir atitinka griežtus Lenkijos teisės aktų reikalavimus. Asociacijos „Linava“ ekonomistė Danutė Andriuškevičienė džiaugiasi, kad Lenkijos Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai įvertino asociacijos „Linava“ pateiktus dokumentus kaip labai tvarkingus ir parengtus itin kvalifikuotai. „Noriu pabrėžti, kad dėl visų mūsų pateiktų PVM sаskaitų Lenkijos valstybinė mokesčių inspekcija priėmė teigiamа sprendimа. Intensyviai dirbome, kad visiems vežėjams, pateikusiems dokumentus būtų grаžintas PVM ir ateityje sieksime tokio paties rezultato“, - sakė D. Andriuškevičienė. Kaip parodė pirmasis PVM grаžinimo iš Lenkijos įgyvendinimo etapas, daugelio Lenkijos naftos tinklų išrašomi dokumentai yra tinkami, todėl vežėjams neturėtų kilti didelių problemų susigrаžinant PVM, mini ir asociacijos „Linava“ prezidentas.

Pavyko pakoreguoti PVM sаskaitas

Asociacija „Linava“, vykdydama PVM grаžinimo procedūrа iš Lenkijos, taip pat pakoregavo vieno iš Lenkijos naftos operatorių „Orlen Petroprofit“ PVM sаskaitas, kurių forma buvo netinkama susigrаžinti PVM. „Ne visos PVM sаskaitos, atsiradus galimybei Lietuvai susigrаžinti PVM iš Lenkijos Respublikos, buvo tinkamai forminamos. Tik prasidėjus PVM grаžinimo procesui, asociacija „Linava“ suderino minėto Lenkijos naftos tinklo „Orlen Petroprofit“ PVM sаskaitų formа su Lenkijos Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimais. O tas, kurios buvo netinkamos, asociacijai pavyko pakoreguoti PVM grаžinimo įgyvendinimo metu“, - aiškina D. Andriuškevičienė. Jeigu sаskaitos būtų nepakoreguotos, Lietuvos vežėjai būtų praradę galimybę susigrаžinti virš milijono zlotų vertės PVM mokesčio, skaičiuojant nuo praėjusių metų antrojo pusmečio iki šių metų pirmojo ketvirčio.

Reikia pažymėti, kad asociacijai „Linava“, vienintelei iš visų įgaliotų asmenų, pavyko suderinti minėtų PVM sаskaitų koregavimа.

PVM grаžinti gali tik vienas įgaliotas asmuo

Asociacija „Linava“ informuoja, kad vežėjai susigrаžinti PVM iš Lenkijos Respublikos gali tik per vienа įgaliotа asmenį. Transporto įmonės, pasirašiusios sutartis su dviem įgaliotais asmenimis, PVM mokesčio iš Lenkijos neatgaus. Tokias taisykles numato Lenkijos Valstybinė mokesčių inspekcija. Pažymėtina, kad kiekvienas vežėjas taip pat gali pareikalauti iš įgalioto grаžinti mokestį asmens Lenkijos Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimo, kuriame nurodoma konkreti priežastis, dėl ko negrаžintas PVM mokestis vežėjui. Be to, jeigu vežėjas pateikia sаskaitas už tam tikrа laikotarpį, pvz. ketvirtį, tai vėliau dar turimų to ketvirčio PVM sаskaitų nebegali prijungti prie naujai pateikiamų dokumentų.

Procedūra

Transporto įmonės, sudariusios sutartį dėl PVM grаžinimo su asociacija „Linava“, turi pateikti tik PVM sаskaitas-faktūras. PVM sаskaitas galima pristatyti arba atsiųsti registruotu paštu į asociacijа „Linava“. Paruoštus dokumentus asociacija „Linava“ pristato Lenkijos valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri per 6 mėnesius priima sprendimа dėl PVM grаžinimo konkrečiai įmonei.

įmonės, norinčios sudaryti sutartį su asociacija „Linava“ turi pateikti tokius dokumentus:

a) PVM mokėtojo registracijos pažymėjimа (išduoda mokesčių inspekcija);

b) įmonės valiutinės sаskaitos rekvizitus;

c) įmonės antspaudа;

d) įgaliojimа, jeigu sutartį pasirašo ne įmonės vadovas;

e) PVM sаskaitas-faktūras už pirktus degalus bei kitas transporto paslaugas.

Sutartis sudaroma neterminuotam laikotarpiui. Už PVM procedūros vykdymа asociacijos „Linava“ moketis sudaro 14 proc. nuo grаžintos PVM sumos.

Už 2003 metus PVM mokestį vežėjas gali susigrаžinti, pateikdamas sаskaitas už kiekvienа ketvirtį arba už visus metus iki 2004 m. birželio 30 d. Teisę susigrаžinti PVM mokestį iš Lenkijos Respublikos galima tuomet, kai grаžintino PVM suma už vienа ketvirtį sudaro ne mažiau kaip 200 Eurų (680 litų), o už metus ne mažiau kaip 25 Eurus.

"Transporto pasaulis"
Gruodis Nr. 12 (36)

"Linava" informuoja

Naujienos

Aktualijos

Vilkikų daugėja. O vairuotojų?

Dilerių naujienos

MAN RENESANSAS LIETUVOJE

Faktai ir komentarai

VERONOS DEKLARACIJA - KIETAS RIEšUTAS LIETUVAI

„TAI - NE FANTASTIKA“

GAIRėS

METAI BUVO TURININGI

Užsienyje

KENWORTH T2000 - GRAžUS KAIP AMERIKIETIšKA SVAJONė

Lietuvoje ir pasaulyje

LIAZ nebeliko...

NAUJIENOS Iš BRIUSELIO

Sį „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ - PENKERI

Transporto politika

Kokių permainų kitаmet sulauksime?

Keleivinis transportas

IšBANDYMUI - žYMIAUSIų GAMINTOJų AUTOBUSAI

Technika

Naujienos

Teisė

PVM Lietuvai tapus ES nare

Muziejus

BERLIET STRADAIR arba prancūziška elegancija