Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Naujienos

Skolas reikia mokėti laiku

Antanas Tuminas

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ š.m. spalio pradžioje pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Info banku“ ir nuo šiol įsijungė į Skolininkų administravimo informacinę sistemа (SAIS). šios sistemos veikla pagrįsta glaudžiu bendradarbiavimu su Lietuvos finansinėmis ir kitomis įvairias paslaugas teikiančiomis institucijomis. Be to, kaip ir anksčiau, su laiku neatsiskaitančiomis įmonėmis asociacija dirba pati bei samdo skolų administravimo biurus arba perduoda skolininkus teismui.

Pasak vežėjų asociacijos sekretoriaus vyriausiojo finansininko Adolfo Darginavičiaus, šiuo metu „Linavos“ skolininkų sаraše yra apie 80 vežėjų įmonių. Tai įmonės, kurios skolingos vežėjų asociacijai už kurа, gautа naudojantis „Petroprofit“ (Lenkijos degalinių tinklas) kortelėmis, kurias platina „Linava“.

Sаlygos priimtinos

Asociacijos vadovų teigimu, visiems šio tinklo kortelių vartotojams - asociacijos nariams apmokėjimas už paslaugа atidedamas 10 dienų, tačiau ne visos įmonės sаžiningai laikosi atsiskaitymo terminų. Asociacija priversta taikyti tam tikras sankcijas nesаžiningoms įmonėms: blokuoti „Petroprofit“ kuro korteles arba TIR knygelių išdavimа toms įmonėms, kurios veža krovinius ne į ES šalis.

Jis sako, kad, be anksčiau taikytų drausminimo priemonių, dabar asociacija turės dar vienа - SAIS. Laiku neatsiskaitančios arba vengiančios atsiskaityti vežėjų įmonės bus perduotos į SAIS duomenų bankа, todėl tokios įmonės ateityje gali turėti nepatogumų siekdamos tam tikrų institucijų paslaugų.

Asociacijos generalinis sekretorius Valdas Gilys sako, jog panašios skolų išieškojimo problemos slegia ir dukterinę asociacijos įmonę „Linavos“ servisas. „Suaktyvinus darbа su skolininkais bei pasitelkus skolų administravimo biurus, vežėjų įmonių skolas „Linavos“ servisui pavyko sumažinti beveik 75 proc., tai leidžia šiai įmonei toliau sėkmingai plėtoti savo paslaugas, - sako generalinis sekretorius. - Asociacijos vadovybė skolininkų atžvilgiu yra nusiteikusi ryžtingai ir neketina nuolaidžiauti laiku neatsiskaitantiems vežėjams“.

Nepatikimos įmonės

Anot Virginijaus Jagmino, UAB „Linavos“ servisas generalinio direktoriaus, šiuo metu „Linavos“ servisui vežėjų įmonės skoliningos apie 600 tūkst. litų. Nors nuo 2004 m. sausio mėn. skolos sumažėjo nuo 2.4 mln. Lt iki 0,6 mln. litų, tačiau bendrovės finansininkai piktinasi, jog klientų skolos stabdo įmonės verslo ir paslaugų plėtrа, kuri yra suplanuota. Jų teigimu, visus skolininkus galima suskirstyti į tris kategorijas: vėluojantys sumokėti, suderintu laiku nesumokėję ir piktybiškai neatsiskaitantys. Pastarųjų „Linavos“ serviso skolininkų sаraše yra 12, kurių skolos yra arba labai didelės, arba labai senos. Pasak bendrovės direktoriaus, šių įmonių vadovai yra visiškai praradę pasitikėjimа ir rimto verslo partnerio vardа.

Keisčiausia, jog daugelis įsiskolinusių įmonių sėkmingai dirba, tačiau dalis įmonių yra ties žlugimo riba, bet turi nemažai turto. Tad vienintelis kelias iš tokių įmonių išieškoti skolas - teismas. Tai nėra pats greičiausias būdas, bet kitos išeities „Linavos“ serviso ir vežėjų asociacijos vadovybė nemato.

Padeda partneriai

Skolas išieškoti bendrovei sėkmingai padeda UAB Baltijos verslo vystymo agentūros Skolų administravimo biuras ir UAB „Ekskomisarų biuras“. Biurai yra sukaupę pakankamai informacijos apie „Linavos“ servisui įsiskolinusias vežėjų įmones, todėl vargu ar kuriai iš jų pavyks išvengti skolos grаžinimo. Vien per III ketvirtį pavyko išieškoti apie 400 tūkst. litų skolų.

„Linavos“ servisas neatsisako teikti paslaugų įsiskolinusioms įmonėms, tačiau tokios įmonės turi atsiskaityti iš karto ir be jokių nuolaidų. Pasak bendrovės vadovų, geriau daryti įvairias nuolaidas patikimiems ir stambiems bendrovės klientams, o ne gadinti nervus su nedidele įmone skolininke arba su tokia skolininke, kaip UAB „Transtrado“. Pastaroji yra viena iš daugiausiai įsiskolinusių įmonių, o jos vadovas Romas Adomavičius slapstosi ir nuo „Linavos“ serviso darbuotojų, ir nuo skolų išieškotojų.

Vežėjų asociacijos vadovai teigia, kad „Linavos“ skolininkais domisi šalies bankai, draudimo, lizingo bendrovės, todėl asociacija ir prisijungė prie SAIS. Kadangi „Linavos“ servisas yra dukterinė asociacijos įmonė, todėl serviso skolininkai yra ir asociacijos skolininkai ir taip pat bus perduoti į SAIS duomenų bankа. „Negalime amžinai būti kreditoriumi ir patys save žlugdyti, o patikimiems klientams visada taikome įvairias nuolaidas“, - sako V.Gilys

įgaliojimo - reikia

žurnalo „Transporto pasaulis“ redakcija gavo laiškа, kuriame transporto įmonė teiraujasi, ar reikia krovinius tarptautiniais maršrutais gabenančios transporto priemonės vairuotojui vykstant į Rusijа turėti įgaliojimа vairuoti automobilį bei jo vertimа į rusų kalbа.

Vadovaujantis Rusijos Federacijos kelių eismo taisyklėmis (patvirtintos 1993 10 23 RF Vyriausybės nutarimu Nr. 1090), mechaninės transporto priemonės vairuotojas privalo: turėti ir milicijos pareigūnui pareikalavus pateikti vairuotojo pažymėjimа, suteikiantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo dokumentus, dokumentа, kuris patvirtina konkrečios transporto priemonės valdymo arba naudojimo teisę (jei su vairuotoju nevažiuoja savininkas). Nustatytais atvejais taip pat reikia pateikti kelionės lapа ir vežamo krovinio dokumentus. Jei vežami didžiagabaričiai, labai sunkūs ar pavojingi kroviniai, reikia pateikti ir šių krovinių gabenimo taisyklėse numatytus dokumentus. Rusijos transporto inspekcijos darbuotojams privalu pateikti licencijos kortelę, kelionės lapа, leidimа, automobilio ir puspriekabės registracijos dokumentus, krovinio važtaraštį (CMR), civilinės atsakomybės draudimo polisа.

Mechaninių transporto priemonių vairuotojai, dalyvaujantys tarptautiniame krovinių gabenime, privalo su savimi turėti transporto priemonės registravimo dokumentus ir vairuotojo pažymėjimа, atitinkančius Kelių transporto konvencijos reikalavimus. Ant transporto priemonės turi būti registravimo ir skiriamieji ženklai tos valstybės, kurioje automobilis įregistruotas.

Praktika rodo, kad transporto įmonės vilkikа vairuojantis vairuotojas RF VAI pareigūnams turi pateikti įgaliojimа vairuoti konkrečiа transporto priemonę. šis įgaliojimas lietuvių, rusų, anglų kalbomis surašomas ant įmonės firminio blanko bei patvirtinamas įmonės antspaudu ir vadovo parašu.

Jei vairuotojas neturi privalomų pateikti dokumentų, jam milicijos pareigūnas, pagal RF administracinių teisių kodekso 12.3 str., gali skirti įspėjimа arba pusės minimalaus atlyginimo dydžio administracinę baudа.

Patartina įgaliojime įrašyti sakinį, kad vairuotojas įgaliotas tvarkyti ir muitinės procedūras.

Muitinės procedūros

teorijoje ir praktikoje

Rugsėjo pabaigoje Rimantas Budrevičius, asociacijos „Linava“ atstovybės Maskvoje vadovas, ir Valerija Glebovienė, vyr. specialistė ryšiams su Rytų Europos šalimis, lankėsi Baltarusijos pasienio postuose, Smolensko ir Sebežo muitinės postuose bei Maskvoje susitiko su Rusijos federalinės muitinės tarnybos (FMT) pareigūnais.

Anatolijus Jakimovas

Kelionės tikslas - pamatyti vietoje, kokios problemos kyla mūsų vežėjams šiuose maršrutuose, pabendrauti su vežėjais ir Rusijos muitinių pareigūnais. „Neseniai pasikeitė visa Sebežo muitinės vadovybė, todėl susitikome su Sebežo pasienio posto viršininku ir pavaduotoju“, - sakė R. Budrevičius.

Pasak V. Glebovienės, Baltarusijos pasienyje didelio krovinių transporto srauto nėra, tačiau baltarusiai ir toliai tęsia griežtа krovinių į Rusijа kontrolę. Nors šių šalių aukšti pareigūnai yra sutarę tokios kontrolės netaikyti, bet praktikoje taip nėra. Baltarusijos keliuose šiuo metu dominuoja baltarusių ir lenkų krovinių vežėjai, o lietuvių vilkikų sutinkama nedaug.

Konvojavimo problema

Smolensko pasienyje su muitinės pareigūnais linaviečiai aiškinosi mūsų vežėjams kylančias problemas dėl konvojavimo. Rusijos teritorijoje konvojavimа pagal sutartį su FMT vykdo Muitinės tarnybos veteranų sаjunga (MTVS). Anot vežėjų, pastaruoju metu užfiksuoti keli atvejai, kai konvojaus lydimas krovinys buvo apvogtas, bet MTVS neprisiėmė už tai atsakomybės. Smolensko konvojavimo tarnybos vadovas teigė, kad FMT sudaro sutartis su įvairiomis saugos tarnybomis, nes, pagal Rusijos muitinės įstatymа, krovinių konvojavimo tarnybos nėra, todėl FMT sudarė laidavimo sutartį su MTVS.

Pastaroji prisiima papildomas garantijas laidavimo sutarčių forma. Pasak muitinės pareigūnų, konvojavimo tarnybos ir vežėjo santykių muitinė nekontroliuoja, nes tai jau dviejų ūkio subjektų reikalas, kuris turėtų būti įteisintas sandoriu. Kaip pastebi V.Glebovienė, mūsų vežėjai turėtų ne tik sumokėti už konvojavimа ir gauti čekį, bet turėti ir raštiškа sutartį su konvojavimo tarnyba. įvykus vagystei ar krovinį apgadinus ir neturint sutarties su palydos tarnyba net ir teisme labai sunku išreikalauti kompensuoti nuostolius.

Rusijos pareigūnai atsisakė parodyti sutarčių pavyzdžius ir niekas negalėjo pasakyti, ar tokie susitarimai yra kaip nors reglamentuoti. Todėl mūsų vežėjai turi būti labai budrūs: įmonių vadovai turėtų susipažinti su tokiomis sutartimis, o po to jas pasirašyti ir jokiu būdu nemokėti už konvojavimа pinigų, kol nėra sutarties su palydos tarnyba.

Nors aukšti FMT pareigūnai vienareikšmiškai teigia, kad konvojavimo tarnybos visiškai atsako už krovinio saugumа, tačiau realiai taip nėra. Vežėjai turi tai įvertinti ir atsižvelgti.

Naujos galimybės

Maskvoje linaviečiai dalyvavo Lietuvos verslo klube vykusiame susitikime, kuriame klubo pirmininkas Rimantas Kudzmanas informavo, kad lapkričio pradžioje klubas rengia Lietuvos verslininkams išvykа į Nižnij Novgorodа. Mūsų vežėjams ši kelionė galėtų būti įdomi tuo, jog ten baigiamas statyti didelis importo-eksporto terminalas. Tai leistų vežėjams plėsti maršrutus ne tik Maskvos kryptimi, bet ir skverbtis į kitus Rusijos regionus. Papildomos informacijos tuo klausimu įmonių vadovai galėtų teirautis asociacijos „Linava“ atstovybėje Maskvoje.

Pasak R.Budrevičiaus, ateityje šis verslo klubas planuoja surengti šalies verslininkams išvykas į Samarа ir kitus Rusijos miestus.

Asociacijos darbuotojai Maskvoje buvo susitikę su aukštais FMT pareigūnais ir domėjosi, ar pagrįstai Sebežo muitinės pareigūnai reikalauja antspaudų ant sаskaitų faktūrų (Invoice). FMT pareigūnai teigė, kad Sebežo muitinės pareigūnų reikalavimai yra neteisėti.

Rusijos pareigūnai asociacijos atstovams pranešė, jog dabar plačiai diegiamas elektroninis deklaravimas. ši supaprastinta muitinės įforminimo procedūra dar nėra privaloma, bet netolimoje ateityje ji bus taikoma visiems.

TIR knygelių problema

Taip pat buvo aptartas klausimas dėl TIR knygelės elektroninės kopijos formavimo pasienio postuose. Mūsų vežėjai dėl to dažnai kreipiasi į asociacijа, nes už formavimа imamas mokestis iki 2000 rublių priklausomai nuo prekių kodų pozicijų. FMT pareigūnai teigė, kad tokia procedūra pasienio postuose neprivaloma ir yra vežėjo pasirinkimo teisė. Tačiau pasienio muitinės pareigūnai yra gavę žodinį nurodymа, kad pirmiausiai muitinės procedūros būtų atliekamos tiems vežėjams, kurie turi TIR knygelės elektroninę kopijа. Reikia paminėti, jog FMT yra nurodžiusi, kad už šiа paslaugа vietoje būtų taikomi minimalūs įkainiai.

Pasienio poste Burački asociacijos atstovai gavo pastabų dėl mūsų vežėjų neteisingai užpildytų TIR knygelių. Viena pagrindinių klaidų - TIR knygelės 10 punkto užpildymas: vežėjai detaliai nenurodo prekių nomenklatūros, o to reikalauja TIR konvencija. Rusijos pareigūnai teigė, kad nustačius tokį pažeidimа visada bus taikoma palyda. Asociacijos specialistai pataria vežėjams turėti papildomа specifikacijа su išsamia informacija apie vežamas prekes, kuri būtų pridedama prie TIR knygelės.

Taip pat asociacija prašo įmonių vadovų atkreipti dėmesį į tranzito terminų pažeidimus ir laiku raštiškai pranešti apie gresiantį termino pažeidimа paskirties muitinei arba pakeliui esančiai muitinei.

Apšvita nekenksminga

Nemažai vežėjų kreipėsi į asociacijа dėl galimo neigiamo poveikio vairuotojų sveikatai, kai tikrinant krovinius muitinės postuose atliekamas peršvietimas jonizuojančiаja (rentgeno arba gama) spinduliuote. Asociacija iš Latvijos pasienio posto pareigūnų ir Radiacinės saugos centro gavo oficialų atsakymа, jog peršvietimas tikrinamiems objektams poveikio neturi - jie netampa radioaktyvūs ir nekelia jokio pavojaus vairuotojų sveikatai. Patikra trunka ne ilgiau kaip 10 sekundžių, o krovinio apšvita patikrinimo metu neviršija 0,2 mSv (mikrosivertų).

Mobilių kontrolės sistemų konstrukcija garantuoja, kad jonizuojančiosios spinduliuotės generatorius įsijungia tik pravažiavus transporto priemonės kabinai su vairuotoju.

Todėl maksimali galima papildoma vairuotojo apšvita neviršija 0,01 mSv, tai sudaro vienа tūkstantаjа leidžiamos papildomos apšvitos dozės dalį. Natūralus gamtinis fonas yra 0,1-0,2 mSv, todėl nurodytа 0,01 mSv dozę gyventojai gamtoje sukaupia per keletа minučių. Teisės aktų reikalavimais nustatyta leistina papildoma metinė 1 mSv (milisiverto) apšvitos dozė gali būti sukaupta tik 1000 kartų per metus dalyvaujant krovinio patikrinime.

Dėl šių priežasčių dokumentai, patvirtinantys transporto priemonės ir krovinio kontrolę jonizuojančiаja spinduliuote bei nurodantys apšvitos dozes, nėra išduodami.

Asociacijos narių ir kandidatų į asociacijos narius 2003 metų veiklos rezultatai: 2004 metais vykdytos anketinės apklausos ataskaita

Vykdant asociacijos prezidiumo 2003 m. lapkričio 14 d. nutarimа Nr. 05-32, 2004 metų sausio - birželio mėnesiais buvo atlikta anketinė asociacijos narių ir kandidatų į asociacijos narius apklausa apie 2003 metų darbo rezultatus. Gauti duomenys susumuoti ir apibendrinti. Sekretoriatas pristato asociacijos narių ir kandidatų į asociacijos narius anketinės apklausos analizės rezultatus.

Pirmiausia pristatome duomenis apie asociacijos narių ir kandidatų į asociacijos narius sudėtį pagal teisinę formа, kapitalo kilmę, pajamas bei pagal kitus aspektus, o toliau pateikiame statistinius suminius duomenis apie narius, darbuotojus, transporto priemones bei atliktoje apklausoje padarytas išvadas.

Teisinė forma

Pagal įmonių teisinę formа (rūšį) (koreguota pagal asociacijos narystės duomenų bankа):

• 2,5% yra akcinės bendrovės,

• 68,7% - uždarosios akcinės bendrovės,

• 27,8% - personalinės (individualios),

• 1% - žemės ūkio bendrovės, asociacijos, sаjungos, agrofirmos.

Akivaizdu, kad pastaruoju metu personalinių įmonių skaičius sparčiai mažėja. Tam turi įtakos pasikeitimai mokesčių sistemoje bei naujo Civilinio kodekso įsigaliojimas. Per paskutinius kelerius metus daug (per 100) personalinių įmonių persitvarkė į UAB, todėl personalinių įmonių skaičius nuolat mažėja.

Kapitalo kilmė

Asociacijos įmonių sudėtis pagal kapitalo kilmę:

• Lietuvos kapitalo įmonės - 95%;

• Bendros su užsienio kapitalu įmonės - 5%:

iš jų: su Vokietija - 18, Rusija - 7, Lenkija - 6, Ukraina, Baltarusija - 5, Olandija, Prancūzija, švedija, Danija - 6 ir kt.

• Užsienio kapitalo įmonės yra 3: Vokietijos, Danijos, Lenkijos.

Pajamos

Anketas užpildė 1026 įmonės. 1016 iš jų vykdė darbinę veiklа, 10 veiklos nevykdė (nepateikė veiklos duomenų). 2003 metais asociacijos įmonės gavo 11,523 milijardo litų pajamų. Pajamos iš transporto veiklos - 2,116 milijardo litų. šį skaičių galima paaiškinti tuo, kad dalis įmonių neveda atskiros pajamų, gautų iš transporto veiklos, apskaitos, nes naudoja transportа savo poreikiams tenkinti. Be to, grupė veikiančių įmonių nepristatė anketų arba pristatė, tačiau neparodė gautų pajamų. Visa tai įvertinus ir atlikus apskaičiavimus galima teigti, kad įmonių asociacijos narių įplaukos iš transporto veiklos 2003 m. sudarė apie 2,5 mlrd. Lt.

Elektroninis ryšys, ADR

Anketinės apklausos duomenimis, 829 įmonės arba 66% turi elektroninį pašto ryšį, prieš metus jį turėjo 60%.

216 įmonių turi teisę gabenti pavojingus krovinius (ADR), prieš metus jų buvo 263.

2004 m. sausio 1 dienа asociacijoje buvo 1369 asociacijos nariai ir kandidatai į narius. Narystės dinamika -1 grafike.

2000 m. priimta 18 kandidatų į asociacijos narius; 2001 m. - 28; 2002 m. - 18; 2003 m. - 35;

2000 m. dėl nesumokėto nario mokesčio pašalinti 275 nariai ir kandidatai į asociacijos narius; 2001 m. pašalinti 82; 2002 m. pašalinti 131; 2003 m. pašalinti 158; 2004 m. pašalinti 129 asociacijos nariai ir kandidatai į asociacijos narius, iš jų 42 nariai, 81 kandidatas į asociacijos narius ir 6 nariai išstojo savo noru.

Asociacijos nariai ir kandidatai pagal regionus (po pašalinimų, antro pusmečio pradžioje) - 2 grafike.

šių metų sausio mėnesį buvo išsiųstos 1369 anketos asociacijai priklausiusiems vežėjams, jas užpildė ir pristatė 1026, t.y. 75% visų asociacijos narių ir kandidatų į narius. Atsižvelgę į tai, kad 2004 m. dėl nesumokėto nario mokesčio pašalinti 129 nariai ir kandidatai į asociacijos narius, anketų pristatymo procentа galime patikslinti iki 81%. Dauguma pašalintų narių nepristatė anketų. Tai rodo, kad jie jau sausio - vasario mėnesį buvo apsisprendę palikti asociacijа ir nemokėti nario mokesčio bei neteikti informacijos.

Geriausiai anketas pristatė Alytaus (80%) ir Kauno (79%) regionų vežėjai. Palyginti su praeitais metais, šiek tiek prasčiau, išskyrus Kaunа ir Vilnių, anketas pristatė visų regionų vežėjai.

Veiklos pobūdis

Pagal veiklos pobūdį įmonės suskirstytos į tris grupes: 1. Transporto įmonės, kurių transporto veikla sudaro 100%. Tokių įmonių 2003 metais buvo 375, t. y. 36% visų anketas užpildžiusių įmonių. Jose dirbo 4990 darbuotojai, vidutiniškai 13 vienoje įmonėje. 2. Mišrios veiklos įmonės, kurios šalia transporto veiklos užsiima ir kita veikla arba transporto veikla nėra pagrindinė. Tokių įmonių 2003 m. buvo 61% visų anketas užpildžiusių įmonių. Jose dirbo 44 850 darbuotojai, vidutiniškai 70 vienoje įmonėje. Diduma šių įmonių užsiima:

• didmeninė ir mažmeninė prekyba - 13%,

• įvairi gamyba, statyba - 6%,

• automobilių ir kt. nuoma - 7%,

• kitos paslaugos (buitinės, draudimo, maitinimo, viešbučių ir kt.) - 9%.3. Ne transporto veiklos įmonės nepateikė duomenų apie veiklа. Tokių įmonių 2003 m. buvo 3% užpildžiusių anketas. Jose dirbo 1400 darbuotojų, vidutiniškai 48 vienoje įmonėje. Tai įmonės, 2003 m. nevykdžiusios transporto veiklos, arba neatskirta transporto veikla nuo pagrindinės veiklos (nepateikė duomenų apie transporto veiklа).

Veiklos trukmė asociacijoje

Asociacijos narių ir kandidatų į asociacijos narius sudėtį, priklausomai nuo įmonės dalyvavimo asociacijos veikloje trukmės, matome 4 grafike.

Kaip matome, asociacijoje didžiausiа dalį, net 88% sudaro įmonės, kurios asociacijoje dalyvauja nuo 5 iki 10 metų.

Darbuotojai

Pagal pateiktas anketas 2003 m. asociacijos įmonėse dirbo 50 152 darbuotojai, iš jų - 15 192 vairuotojai. Vidutiniškai vienoje įmonėje dirbo 49 darbuotojai, iš jų 15 vairuotojų. Vertinant įmones pagal tai, kokia veiklos dalį įmonėje užima transporto veikla, darbuotojų sudėtis skirtinga (žr. 5 grafikа):

• įmonių, kurių transporto veikla sudaro 100%, vairuotojų skaičius - 8,7, arba 65% visų darbuotojų;

• įmonių, kurių transporto veikla sudaro mažiau 100% (mišrios įmonės), vairuotojų skaičius - 19, arba 27% visų darbuotojų;

Atlikus apskaičiavimus bei patikslinus su turimu asociacijos narystės duomenų banku ir įvertinus tai, kad per 300 įmonių nepristatė anketų, galima teigti, kad įmonių asociacijos narių bei kandidatų į asociacijos narius darbuotojų skaičius - apie 60 000.

Kasmet keičiasi krovininio transporto įmonių padėtis priklausomai nuo turimų automobilių skaičiaus (6 grafikas). Išryškėja bendra tendencija - auga įmonių, turinčių daugiau automobilių, dalis. Per 5 automobilių turinčių įmonių skaičius per paskutinius penkerius metus išaugo apie 25%, t.y. tokių įmonių skaičius padidėjo nuo 37% - 2001 m. iki 52% - 2003 m. Pernai buvo pirmi metai kai mažų įmonių (sаlyginai) dominavimas baigėsi, t,y. įmonių, turinčių per 5 automobilius, skaičius viršijo įmones, turinčias iki 5 automobilių. Tačiau ir toliau asociacijoje yra daug įmonių (48%), turinčių iki 5 automobilių.

Iš apklausos duomenų matome, kad 0,3% įmonių krovininio transporto priemonių apskritai neturi - ekspedicinės, draudimo ir kt. bendrovės. Po 1 automobilį turi 6,6% įmonių (pildžiusių anketа). Tokių įmonių skaičius kasmet mažėja: nuo 14,5% 2000 m. sumažėjo iki 6,6% 2003 m.

Kitoks vaizdas yra šiuo aspektu analizuojant atskirai narius bei kandidatus į asociacijos narius (6 grafikas). Analizė rodo, kad po 1 automobilį turi 11,7% kandidatų ir tik 1,6% tikrųjų narių, 2-5 automobilius turi 59,9% kandidatų ir 23,2% narių. Toliau proporcijos keičiasi ir pradeda dominuoti tikrieji nariai: 6-10 automobilius turi 20,9% kandidatų ir 31,4 % narių, o 11-20 automobilių - tik 5,5% kandidatų ir 26% tikrųjų narių. Didelis skirtumas yra tarp narių ir kandidatų, turinčių daugiau nei 20 automobilių: šioje pozicijoje tik 1,4% kandidatai į narius ir 18% tikrieji nariai.

Norėdami patikslinti pristatytų anketinių duomenų tikslumа apie įmonių pasiskirstymа pagal automobilių skaičių, palyginome su kitais duomenų šaltiniais. Rasti nukrypimai nežymūs (tik 1-2%), todėl galime pasitikėti vežėjų pateiktų anketinių duomenų tikslumu ir daryti tam tikrus apibendrinimus bei išvadas.

Vidutiniškai viena krovininio transporto įmonė turi 8,8 transporto priemones (2002 metais turėjo 7,8; 2000 m.- 5,5). Kelių transporto inspekcijos duomenimis, šalyje 2004 01 01 krovininių automobilių, dirbančių tarptautiniuose vežimuose, buvo 13 000. Išanalizavę bei įvertinę tai, kad anketas pateikė 74% vežėjų, galime daryti prielaidа, kad asociacijos nariai disponuoja per 12 000 automobilių, t.y. per 92% visų šalyje įregistruotų, dirbančių tarptautiniuose vežimuose, automobilių.

7 grafike matome, kaip pasiskirsto transporto priemonės įmonėse pagal automobilių metus.

Iš vežėjų pateiktų duomenų galima teigti, kad iki 1999 m. pradžios krovininio transporto parkas lyginant su ankstesniais metais senėjo. 1999 m. pabaigoje - persilaužimo metai: 2000 m. net 28% automobilių parko sudarė automobiliai iki 5 m., arba 9% padidėjo naujų automobilių skaičius. 2001 m. jis išaugo iki 40%, t. y. naujų automobilių dalis 2001 m., palyginti su 2000 m., išaugo dar beveik 11%. 2002 m. dėl sudėtingos situacijos TIR garantinėje sistemoje, sukeltoje Rusijos muitų komiteto, naujų automobilių skaičius didėjo nežymiai - tik 1%, tačiau jau 2003 metais padidėjo 9%. Kaip matome, 2003 metais asociacijos vežėjai savo parke turėjo per 44% naujų - iki 5 metų - transporto priemonių.

Krovininio transporto parke daugėja Vakarų gamybos automobilių: 1999 m. jie sudarė 78% visų automobilių, 2000 m. - 85%, 2001 m. - 91%, 2002 m. - 94,5%, 2003 m. pakilo iki 97,3%. Populiariausi tebelieka „Volvo“ ir „Mercedes-Benz“, toliau vienodai populiarūs MAN, „Scania“ ir IVECO markių vilkikai (8 grafikas).

Anketinėje apklausoje 2003 m. vežėjų buvo klausta apie jų disponuojamų vilkikų, puspriekabių bei priekabų turimus kokybės sertifikatus. Apibendrinus atsakymus, galima teigti, kad mažesnė dalis (26,5%) sunkvežimių sertifikato neturi (apie 9% turi Euro 1), per ketvirtadalį sunkvežimių (28,4%) turi sertifikatа Euro 2 ir gerokai daugiau sunkvežimių (35,4%) turi sertifikatа Euro 3. Iš viso asociacijos vežėjai turi per 73% sertifikuotų Euro 1, 2, arba 3 sunkvežimių. Pagal pateiktus anketinius duomenis, saugumo sertifikatus turi 69% priekabų ir puspriekabių.

Galime palyginti, kokia automobilių kokybės padėtis yra respublikoje. VKTI duomenimis, 2004 01 01 turinčių kokybės sertifikatus automobilių buvo:

• Euro 1 - 813, arba 6% visų tarptautiniuose vežimuose dirbančių automobilių;

• Euro 2 - 3555, arba 27% visų automobilių;

• Euro 3 - 3825, arba 29% visų automobilių;

• „Juodų“ - 4929, arba 38% visų automobilių.

Iš viso respublikos vežėjai turi 63% sertifikuotų Euro 1, 2 arba 3 sunkvežimių.

Kaip matote, asociacijoje kokybės sertifikatus turinčių automobilių santykis yra gerokai didesnis nei šalyje.

Didžiausia sertifikuotų automobilių dalis yra šiaulių, Vilniaus ir Kauno regionuose, blogiausia padėtis ir toliau išlieka Panevėžio regione (10 grafikas).

Apklausos rezultatai rodo, kad įmonės turi šiek tiek daugiau sunkvežimių negu puspriekabių, t.y. vidutiniškai viena įmonė turi 8,8 (2002 m. - 7,8) sunkvežimius ir 8,5 (2002 m. - 7,5) puspriekabes bei priekabas. Per metus 13% išaugo vidutinis vilkikų ir 14% puspriekabių bei priekabų skaičius.

11 grafike matome visų transporto priemonių pasiskirstymа pagal vežimų rūšis.

Pagal priekabų ir puspriekabių paskirtį anketų suvestinėje išskirta 15 rūšių. Per 64% jų -generalinių krovinių vežimo arba vadinamosios „tentinės“ transporto priemonės. Pažymėtina tai, kad iš jų 8% - didžiatūrės transporto priemonės (puspriekabės per 94 m3). šaldytų krovinių vežimo transporto priemonių (refrižeratoriai) - per 19%, autovežiai - per 9%, važiuoklės konteineriams vežti - 1,6% (sumažėjo, 2002m. buvo 3%), cisternos - 1,4%, miškovežiai - 1,2%, likusios - specifiniams bei sunkiasvoriams ir negabaritiniams kroviniams vežti skirtos transporto priemonės. Pastaraisiais metais mūsų vežėjai perka vis daugiau specializuotų transporto priemonių - autovežių, cisternų maisto produktams, drabužiams ant pakabų vežti ir kt.

Analizuojant turimas transporto priemones pagal vežimų rūšis galime pastebėti, kad vežimai autovežiais ir toliau lieka populiariausi Alytaus ir Panevėžio, o refrižeratoriais - šiaulių ir Klaipėdos regionuose. Didžiatūrių tentinių transporto priemonių daugiausia turi Vilniaus ir Kauno regionai, miškovežių - Alytaus ir Panevėžio regionai, o konteineriams vežti - Klaipėdos regionas.

Apie asociacijos keleivinio transporto įmonių anketinės apklausos rezultatus

2003 m. pradžioje asociacijoje buvo 41 keleivinio transporto ir 24 mišrios (keleivinio ir krovininio) transporto įmonės - iš viso 65 keleivinio transporto sekcijai priklausančios įmonės. Jos turėjo 2550 autobusų ir jose dirbo 9950 darbuotojų. Anketas pristatė 48 įmonės, t.y 74%.

Minėtos 48 įmonės pateikė reguliarių maršrutų skaičius:

• 313 miesto maršrutai (2002 m. - 378)

• 887 priemiesčio maršrutai (2002 m. - 755)

• 319 tolimojo susisiekimo maršrutai (2002 m. - 278)

• 54 tarptautinio susisiekimo maršrutai (2002 m. - 52)

Reguliarių maršrutų dalis didėja tolimojo susisiekimo, tarptautinio susisiekimo ir priemiesčio maršrutuose, mažėja - miesto. Patikrinus su sekretoriate turimu duomenų banku, miesto maršrutų yra 447. Neatitikimas anketose todėl, kad ne visi autobusų parkai (tik 17) pateikė duomenis. Kiti duomenys apie keleivinį transportа šioje nario anketoje nebuvo renkami, todėl detalesnė analizė nedaryta.

Periodinę, išsamiа analizę, atlieka Keleivinio transporto skyrius ir teikia apibendrinimus bei išvadas. (Apie jа skaitykite šio žurnalo 15 psl.)

Apibendrinimai ir pasiūlymai

Per šešias asociacijos narių ir kandidatų į narius apklausas sukaupta ir išanalizuota vertinga medžiaga. Ja galima remtis analizuojant transporto verslа, darant tam tikras išvadas ir rengiant pasiūlymus. šios apklausos duomenimis galima remtis atstovaujant vežėjų interesams valstybinėse institucijose. Tiesa, ne visi pristačiusieji anketas atidžiai jas užpildė, todėl galimos suvestinių klaidos, kurių nepavyko ištaisyti specialistams tikrinant ir išsiaiškinant nelogiškumus. Kita blogybė - dar palyginti nemažai vežėjų (per 20%) apskritai nepateikė anketų.

šiemet narystės anketa buvo šiek tiek pakeista, papildyta, atsisakyta nebūtinų duomenų, aiškiau suformuluoti klausimai. šie duomenys praverčia analizuojant įmonių veiklа, raidos tendencijas. Pritarus pasiūlymui toliau tęsti narių anketavimа, reikėtų anketа koreguoti, parengti jos elektroninę versijа, kad vežėjai galėtų užpildyti ir pristatyti elektroniniu pavidalu.

Ateityje reiktų parengti atskirа išsamesnę anketа įmonėms, siekiančioms įstoti į asociacijа, pertvarkančioms individualias įmones į UAB, o metinę, atlikus nežymius pakeitimus bei patikslinimus palikti dabar naudojamа.

Anketos funkcijos

Pirmoji - sukaupti atitinkamа informacijа priimant dokumentus iš vežėjų pagal narių ir kandidatų į narius priėmimo, dalyvavimo ir šalinimo iš asociacijos taisyklių reikalavimus.

Antroji - kasmetinė anketinė apklausa apie vežėjų įmonių vykdytа veiklа per ataskaitinius metus, duomenų analizė, apibendrinimas ir galimybė suminius rezultatus panaudoti rengiant įvairiа medžiagа valdžios institucijoms, informacijа prezidiumui.

Trečioji - galimybė pateikti dalykinę informacijа Lietuvos ir užsienio subjektams apie Lietuvos vežėjų potencialа pagal atskiras vežimų rūšis, pobūdį.

Ketvirtoji - asociacijos narystės duomenų bazės sanavimas.

Siekiant šių tikslų būtina: parengti ir išsiųsti anketų formas, atlikti vežėjų užpildytų anketų loginį patikrinimа pagal apskaičiuotus kriterijus, įvesti anketinius duomenis į sekretoriato sukurtа kompiuterinę programа, parengti elektroninio pavidalo išklotines, atlikti duomenų loginę analizę ir koregavimа, sudaryti ataskaitа.

Jeigu prezidiumas nuspręstų, kad šio darbo rezultatai reikalingi vežėjams, reikėtų anketinę apklausа tęsti ir kitais metais bei skirti tam darbo išteklių.

Parengė Vytautas Kalašinskas

Asociacija ir toliau gins vežėjų interesus

Pastaruoju metu apie Lietuvos nacionalinę vežėjų automobiliais asociacijа „Linava“ įvairiais aspektais dažnai kalbama žiniasklaidoje, valdžios institucijose bei visuomenėje. Toks asociacijai skiriamas dėmesys ir atgarsiai rodo, jog asociacija yra veikli ir naudinga savo nariams bei argumentuotai siekia geresnių verslo aplinkos sаlygų ES erdvėje.

Anatolijus Jakimovas

„Prieš 13 metų 84 Lietuvos transporto įmonės įkūrė asociacijа „Linava“, kuriai dabar priklauso 1369 įmonės, - sako asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius. - Nuo pat veiklos pradžios asociacija nacionalinėje bei tarptautinėje rinkoje veikia atvirai, atsakingai, strategiškai, visada atstovauja vežėjams ir gina jų interesus. Ne visiems šalyje patinka, kad gausiausia asociacija Lietuvoje ryžtingai ir tikslingai siekia išlaikyti konkurencingumа tiek vidaus, tiek tarptautiniuose vežimuose. Noriu nuliūdinti neobjektyvius vežėjų oponentus, kad ir toliau sieksime gerinti mūsų verslo sаlygas derėdamiesi su valdžios institucijomis, verslo partneriais ir visuomene“.

Dirba vežėjams

Iki š.m. gegužės 1 d. buvo nemažai kalbama, kad asociacijoje gerokai sumažės narių, nes atsivėrus Europos sienoms nebereikės TIR knygelių, kurias savo nariams platino asociacija. Tačiau laikas parodė, jog oponentų prognozės nepasitvirtino, o asociacijos administracija ir padaliniai reorganizuojasi bei dirba kitus vežėjams reikalingus darbus.

Asociacijos įsteigtos dvi dukterinės įmonės - UAB „Linavos“ servisas ir Všį „Linavos“ mokymo centras - sėkmingai vykdo joms pavestas funkcijas. „Linavos“ mokymo centre mokomi transporto įmonių vadovai bei darbuotojai, o „Linavos“ servisas teikia paslaugas ir prekes kuo palankesnėmis vežėjams sаlygomis. „Linavos“ servisas yra dviejų degalinių tinklų agentas, Lietuvoje atstovaujantis AB „Ventus nafta“ degalinių tinklui, Lenkijoje - „PKN Orlen“ ir platinantis šių tinklų korteles asociacijos „Linava“ nariams, bei priima vežėjų užsakymus spausdintai produkcijai, kuri yra būtina transporto kompanijoms.

Per pastaruosius metus asociacijos iniciatyva pavyko pakeisti 14 keleivinio kelių transporto darbа reglamentuojančių dokumentų bei pakoreguoti kelis Kelių transporto kodekso punktus.

Mažų mažiausiai keista, kai vežėjų asociacija, pritardama Seimui pateiktai Lengvatų įstatymo pataisai, kuri suteiktų studentams galimybę už pusę kainos važiuoti tolimojo susisiekimo autobusų maršrutais, yra nepagrįstai kaltinama studentijos spaudimu. Asociacija neslepia, jog tokia įstatymo pataisa yra naudinga ir keleivinio transporto įmonėms, kurios gautų kompensacijа už nuostolius, patiriamus dėl lengvatos taikymo, o nedengtų jų iš savo pajamų.

šiemet vežėjai taip pat įsitikino asociacijos atstovybės Maskvoje reikalingumu, nes jos teikiama juridinė ir techninė pagalba tapo ypač svarbi suaktyvėjus vežėjų darbui Rusijos ir NVS šalių rinkose.

Vežėjai gerai žino, koks bendradarbiavimas vyko ir tebevyksta su Susisiekimo ministerija visiems taip svarbių kelionės leidimų klausimu. Asociacijos atstovai dalyvauja visose dvišalėse derybose dėl kelionės leidimų kvotų ir siekia, kad būtų patenkinti vežėjų poreikiai.

Vadovaujasi logika

„Niekuo nepagrįsti monopoliniai degalų tiekėjų pareiškimai vežėjų adresu ir siūlymas iki 200 l apriboti degalų įvežimа automobilių kuro bakuose iš kitų šalių neturi jokio ekonominio pagrindo ir iškreipia realiа situacijа degalų pardavimo rinkoje, - teigia A.Kondrusevičius. - Jeigu taip spręstume visus su ekonomika susijusius klausimus, tai Lietuvoje apie rinkos ekonomikа reikėtų pamiršti“.

Asociacijos įmonių duomenys rodo, jog po 2004 m. gegužės 1 d. lietuviškų degalų pirkimas tarp asociacijos įmonių padidėjo beveik 3,5 karto. „Linavos“ serviso statistika rodo, jog per tа patį laikotarpį asociacijos įmonių kuro pirkimas „Ventus nafta“ degalinėse padidėjo beveik 2 kartus. Nepatvirtintais asociacijos duomenimis, „Lukoil“ degalinių tinkle šiais metais dyzelino pardavimas padidėjo 2,6 karto.

Tai iš esmės pripažįsta ir šalies Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas. Pasak jo, bendras degalų mažmeninės prekybos augimas siekia 7 proc., tačiau dyzelino pardavimas taip neauga. žinoma, vežėjai taip pat norėtų, kad jų pajamos augtų sparčiau, bet jie dėl to nekaltina krovinių siuntėjų ir neprašo valdžios dirbtinai sustabdyti kuro kainų augimа. Reikia tiesiog priminti, jog kuro vartotojai yra ne tik „Linavos“ įmonės. Be to, egzistuoja nuostatos, užkertančios keliа neteisėtam kuro naudojimui - pagal ES muitų teisės reglamentus draudžiama įvežtus degalus išpilti iš juos įvežusios transporto priemonės bako ir naudoti kituose automobiliuose.

PVM už pirktus degalus grаžinimo iš Lenkijos įgyvendinimas - vienas iš sėkmingiausių asociacijos projektų. Dabar vyksta darbas šiuo klausimu su kitomis šalimis: Vokietija, Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kazachstanu. Be to, asociacijos specialistų dėka vežėjams suteikta galimybė TIR knygeles bei visas tarptautines krovinių gabenimo išlaidas apmokestinti nuliniu PVM tarifu.

Pasiektas kompromisas dėl komandiruočių sаnaudų apmokestinimo - taip pat didelis „Linavos“ darbuotojų laimėjimas.

Integruojantis į ES asociacijos darbo krūvis persiskirsto, bet nuveikti ir tebevykdomi darbai bei vežėjų rodomas pasitikėjimas verčia toliau nuosekliai dirbti jų labui.

Keleivių vežėjų pirmojo pusmečio rezultatai - permainingi

Viena iš asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus funkcijų - kas pusmetį iš šalies keleivių vežėjų įmonių surinkti, išanalizuoti, susisteminti bei išsiuntinėti joms statistinius veiklos rezultatus. 2004-ųjų pirmojo pusmečio duomenis asociacijai pateikė beveik 50 įmonių.

Lina JAKUBAUSKIENė

šiais metais statistinėse anketose atsirado naujas rodiklis - įmonių autobusais vežtų keleivių skaičius. Per pirmаjį pusmetį visos šalies keleivių vežėjų įmonės vežė 183,5 mln. keleivių.

Darbuotojų skaičius bendrovėse beveik nekito, jų sumažėjo, tačiau labai nežymiai. šiek tiek padaugėjo vairuotojų.

3,6 proc. sumažėjo autobusų bei troleibusų (visi palyginimai - su praėjusių metų pirmojo pusmečio rezultatais - aut. past.), tačiau, pasak Keleivinio transporto skyriaus vadovo Eugenijaus Stolovickio, šis sumažėjimas turėtų būti laikinas: antrojoje metų pusėje naujų transporto priemonių įsigijo ar ketina įsigyti didžiausi šalyje Vilniaus, Kauno, Klaipėdos autobusų parkai, Vilniaus troleibusų parkas. Tad visų kalendorinių šių metų rodiklis turėtų būti kur kas geresnis. Naujų autobusų įsigijimas turės įtakos ir dar vienam rodikliui - transporto priemonių amžiui. Iki šiol apie 80 proc. šalies gatvėmis bei keliais važinėjančių autobusų ir troleibusų yra senesni nei 10 metų. šio rodiklio nepavyksta pagerinti jau ilgа laikа. Nemažai vežėjų ketino šiais metais pirkti naujesnių transporto priemonių, tačiau sukauptas lėšas surijo padidėję mokesčiai bei pabrangęs kuras.

Pajamų surinkta 7,6 proc. daugiau, tačiau padidėjo ir vežėjų išlaidos. Nors pagal visus statistinius rodiklius autobusų parkai dirba geriau, dėl ženkliai pabrangusio kuro, naujo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo mokesčio, padidėjusių draudimo įmokų išlaidos padidėjo net 14,3 proc. Taigi visos vežėjų pastangos dirbti efektyviau žlunga dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių.

2 proc. daugiau sumokėta mokesčių į šalies biudžetа (nuo 35,6 mln. Lt per praėjusių metų pirmаjį pusmetį iki 36,3 mln. Lt): atsirado nauji mokesčiai, dėl išaugusių pajamų padidėjo įmokų dalis.

2003-iaisiais vienas iš džiugiausių rodiklių buvo vežėjų skolų mažėjimas: jos per praėjusius metus buvo sumažėję nuo 106,9 mln. Lt iki 70 mln. Lt. Deja, šiais metais rezultatai vėl pablogėjo - dėl aukščiau minėtų priežasčių vežėjų skolos vėl padidėjo iki 92,9 mln. Lt.

Per pirmаjį šių metų pusmetį gerokai padidėjo vežėjų pajamos miesto maršrutuose (nuo 68,45 iki 80,55 mln. Lt). Net 17,7 proc. augimа lėmė tai, kad daugiau surenkama pajamų iš keleivių, be to, kai kurios savivaldybės jau pradėjo kompensuoti vežėjams nuostolius, atsirandančius už visuomenei būtinų paslaugų teikimа (remiantis Kelių transporto kodekso 171 straipsniu). Nuostoliams, susidariusiems dėl būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimo visuomenei padengti miesto vežėjai šiais metais gavo 10 mln. Lt, priemiesčio - 1,6 mln. Lt. Pasak E. Stolovickio, džiugu, kad kai kurios savivaldybės vykdo įstatymus ir atsiskaito su vežėjais (už miesto maršrutus kompensavo 11, priemiesčio - 20 savivaldybių). Vežėjai tikisi, kad kitais metais jau visos savivaldybės padengs susidariusius vežėjų nuostolius už savivaldybių nustatytų maršrutų aptarnavimа, tad šis rodiklis dar gerės.

Priemiesčio maršrutuose pajamų surinkta daugiau negu pernai (nuo 19,8 iki 22,5 mln. Lt). Tačiau ir išlaidos padidėjo, nors ne taip ženkliai - 3,9 proc.

Tolimojo susisiekimo maršrutuose pajamos šiek tiek padidėjo, tačiau augo ir išlaidos. Nuostoliai sudarė net 2,2 mln. litų. Asociacija „Linava“ tikisi, kad įvedus Transporto lengvatų įstatymo pataisas ir pradėjus vežėjams iš šalies biudžeto kompensuoti už studentų vežimа, ir šie rezultatai pagerės.

Liūdina prasti šių metų pirmojo pusmečio tarptautinio susisiekimo maršrutų rodikliai: nors pajamos padidėjo 9 proc., tačiau išlaidos augo kur kas daugiau - beveik 18 proc. Vežėjai patyrė 0,8 mln. litų nuostolių. Vien UAB „Kautra“ nuostoliai sudarė 1 mln. litų. Pasak E. Stolovickio, tai, ko gero, susiję su nemenkomis bendrovės investicijomis į naujų maršrutų atidarymа, transporto priemonių parko atnaujinimа, todėl ateityje įmonės rezultatai turėtų būti geresni.

Nedidelį pelnа keleivių vežėjai gavo iš užsakomųjų reisų - apie 0,5 mln. Lt. šie vežimai sudaro tik nedidelę verslo rinkos dalį - per pusmetį užsakomaisiais reisais vežama tik apie 0,5 mln. keleivių.

"Transporto pasaulis"
Spalis Nr. 10 (46)

"Linava" informuoja

Naujienos

Dilerių naujienos

DAN-LIT: mes kuriame istorijа

Padangos

MELGOS RATAI - nauja įmonė krovininių padangų versle

Pravartu žinoti

RVS vietoje variklių kapitalinio remonto

Psichologija

GERAS įSPūDIS - SVARBU

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Transporto politika

NEINANTYS PIRMYN RIEDA ATGALIOS

Žinotina

Suremontuos SENUKAI!

Perspektyvos

Ateities sunkvežimis

Keleivinis transportas

Naujienos

Vežėjo kalendorius

Lapkritis

Technika

„PROTINGI“ AMORTIZATORIAI

Teisė

Filialai ir atstovybės

Muziejus

MASKVOS TRANSPORTO MUZIEJUS -GYVAS!