Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Naujienos

Susitikimas su Seimo pirmininku

Gruodžio 3 d. asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius susitiko su Seimo pirmininku Artūru Paulausku ir perdavė jam medžiagа, kurioje išvardytos priežastys, lemiančios šalies vežėjams nepalankiai besiklostančiа situacijа kelių transporto sektoriuje.

A. Kondrusevičius trumpai pristatė Seimo pirmininkui asociacijos specialistų surinktus duomenis apie kuro brangimo įtakа vežimų išlaidoms, nutarimo dėl dienpinigių mokėjimo tvarkos pasekmes vežėjų įmonėms bei padidėjusius mokesčius šio sektoriaus įmonėms.

Perduotoje medžiagoje yra pateikiami ir galimi susidariusių problemų sprendimo būdai. Pasak A. Kondrusevičiaus, Seimo pirmininkas A. Paulauskas gerai supranta besiklostančiа situacijа ir pažadėjo atidžiai susipažinti su asociacijos pateikta medžiaga bei nepamiršti vežėjų problemų.

Anatolijus JAKIMOVAS

Asociacijos „Linava“

spaudos atstovas

Baltijos asamblėja - strategų požiūris

į vežėjų verslo perspektyvа

Gruodžio 1-2 d. asociacijoje „Linava“ vyko Baltijos šalių vežėjų asociacijų asamblėja, kurioje vežėjų asociacijų „Linava“, „Latvijas auto“ (Latvija) bei ERAA (Estija) vadovai skaitė pranešimus apie transporto srities veiklos pokyčius, konkurencijа, kuro ir darbo jėgos kainų augimo įtakа vežėjų verslui, apie krovininio transporto problemas NVS šalyse, prekių kontrolę kai kurių šalių pasienio punktuose bei pasirašė kreipimаsi į Baltijos šalių vyriausybes.

Bendras visoms trims asociacijoms priklausančių įmonių skaičius šiuo metu siekia apie 2 480, automobilių parkа sudaro apie 30 000 automobilių, dirba apie 120 000 darbuotojų. Bendra Baltijos šalių vežėjų įmonių metų apyvarta viršija 4,15 mlrd. EUR.

Asamblėjoje dalyvavo asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius, generalinis sekretorius Valdas Gilys, transporto politikos ir informacijos sekretorius Algirdas Baranauskas, sekretoriaus pavaduotojas Vidmantas Adomaitis, TIR departamento direktosius Heliodoras Giedrys, Krovininio skyriaus vadovas Gintautas Ramaslauskas. Latvijai atstovavo asociacijos „Latvijas auto“ generalinis sekretorius Pavelas Groševas ir jo patarėja Julija Malyševa, Estijai atstovavo asociacijos ERAA prezidentas Einaras Vallbaumas, TIR departamento direktorius Lauri Lusti, vykdomasis direktorius Raulis Voitas.

Asociacijos „Linava“ prezidentas A. Kondrusevičius asamblėjoje skaitė pranešimа ir apžvelgė situacijа, susidariusiа Lietuvai įstojus į Europos Sаjungа. Kalbėdamas apie teigiamas permainas pranešėjas paminėjo, kad po gegužės pirmosios išsiplėtė transporto paslaugų rinka, ir vežėjams, gabenantiems krovinius į Europos Sаjungos šalis, jau nebereikia leidimų. Permainas lydėjo ir negatyvūs reiškiniai. Iki įstojimo į Europos Sаjungа transporto įmonių parkų augimas buvo ribojamas - leista plėsti iki 20 proc. transporto priemonių per vienerius metus. ši priemonė sаlygojo stabilius frachtų dydžius ir buvo barjeras užsienio transporto įmonėms, norinčioms savo verslа plėsti Lietuvoje. Mūsų šaliai tapus Europos Sаjungos nare ir liberalizavus vežėjų verslа, krovininio transporto priemonių skaičius padidėjo beveik trečdaliu ir dabar siekia 13 700. įvertinant dar ir padidėjusį vežėjų darbo efektyvumа, rinkoje išryškėjo disbalansas - transporto priemonių pasiūla didesnė nei pateikiama krovinių. Dėl to krito frachtų kainos. Darbo sаlygas apsunkina ir didėjanti užsienio vežėjų konkurencija. Pavyzdžiui, Lenkijos vežėjų automobilių parkas po įstojimo į ES padidėjo dvigubai ir dabar siekia apie 50 000 transporto priemonių. Verslа apsunkina ir padidėjusios degalų kainos. Išanalizavus pastarųjų ketverių metų vežėjų pajamas matyti, kad jos išaugo vienu proc., o išlaidos padidėjo net dvidešimčia proc. Aukštas euro ir smukęs dolerio kursas neskatina prekybos su Rusija.

Pristatydamas „Linavos“ veiklа generalinis sekretorius V. Gilys teigė, kad Lietuvos narystę Europos Sаjungoje lydėjo ir permainos asociacijoje. Asociacijai priklauso 1259 įmonės, iš kurių 597 - tikrieji nariai, ir 662 - kandidatai. Keleivius veža 60, o krovinius 1199 įmonės. Svarbiausias „Linavos“ pajamų šaltinis - TIR knygelių pardavimas. Po įstojimo į Europos Sаjungа TIR knygelių realizacija buvo sumažėjusi iki 30 proc. buvusio skaičiaus, bet pastaruoju metu pardavimas suaktyvėjo ir šiuo metu siekia 42 proc. 2004 m. jau parduota 72 200 TIR knygelių. šiemet produktyviai ėmė dirbti „Linavos“ servisas, kurio padangų pardavimas sudaro apie 25 proc. rinkos. Asociacijai naudingas ir PVM grаžinimas iš Lenkijos. šiuo darbu užimti keturi žmonės. Iš grаžintino 14 mln. Lt PVM mokesčio Lietuvos vežėjai jau atgavo pusę sumos. Už paslaugа „Linava“ gauna vienuolika proc., tai trimis-penkiais proc. mažiau nei konkurentų imamas atlygis. Asociacija taip pat ėmėsi tarpininkauti dėl vizų į Baltarusijа, Rusijа, Ukrainа išdavimo. Pajamų duoda ir mokamas „Linavos“ interneto puslapis www.linava.lt.

Apžvelgdamas Latvijos vežėjų situacijа, asociacijos „Latvijas auto“ generalinis ekretorius Pavelas Groševas teigė, kad jiems taip pat kyla panašių problemų. Tik Latvijos vežėjai labiau brangina narystę asociacijoje (660 transporto įmonių, iš kurių 20 - keleivinio transporto), nes neišbuvę tam tikrа laikа asociacijos nariais, negali gauti Rusijos leidimų. Toks reikalavimas sulaiko ir užsienio vežėjų

skverbimаsi į Latvijos rinkа. Tad užsienio firmos mieliau imasi logistinės veiklos, steigia sandėlius, bet nekuria naujų transporto įmonių. Po įstojimo į Europos Sаjungа Latvijoje 12 proc. išaugo importas ir 15 proc. - eksportas. Latviams nebuvo problema ir dvišaliai leidimai, nes pernai daugelis transporto įmonių įkūrė savo atstovybes Rusijoje. TIR knygelių pardavimas krito nuo 11,5 tūkst. iki 4 tūkst. vnt. per mėnesį. Rugsėjį vėl pastebėtas pardavimo augimas - vežėjai nupirko 6,5 tūkst. TIR knygelių. Latvijos asociacija pajamų gauna ir iš draudimo veiklos, bendradarbiavimo su banku. Vežėjams taip pat trūksta vairuotojų profesionalų, kurių tikimasi atsivilioti iš Ukrainos ar Baltarusijos. „Latvijas auto“ taip pat rūpinasi vizomis, tik ne į Rusijа ar Baltarusijа, o į šengeno sutarties valstybes. Vizos forminamos be iškvietimo, bet vairuotojai patikrinami per specialiа patikros sistemа. PVM grаžinimas Latvijos vežėjams - dar tik veiklos perspektyva, pradėtas derybų etapas. Latvijos atstovai susidariusiа kelių transporto rinkos situacijа apibūdina taip: reikalavimai vežėjams griežtėja, o jų pajamos mažėja. Jie teigia, kad latvių vežėjams vien tik kelių mokesčio padidėjimas Vokietijoje bus labai skaudus, nes reisas į šiа šalį įmonei pabrangs apie 200 EUR.

Estijos tarptautinės vežėjų keliais asociacijos ERAA TIR departamento direktorius Lauri Lusti teigė, kad jų asociacija gauna pajamų ne tik iš TIR knygelių, bet ir išduodama dvišalius bei ETMK leidimus. Deja, TIR knygelių poreikis sumažėjo net per pusę (palyginti su 2003 metais). Estija tikisi pritaukti Rusijos vežėjus savo neužšаlančiais uostais ir pasinaudoję paritetine situacija vežti krovinius į Rusijа. Gerа perspektyvа vežėjų verslui ugdyti estai mato ir steigimа logistikos centrų, kurie padėtų vežėjams taupyti infrastruktūros išlaidas. Estijos vežėjų stiprumas - TIR knygelių tikrinimo sistema. Ji padeda išvengti Rusijos pretenzijų. štai Suomijai to padaryti iki šiol nepavyksta, ir vien tik šiemet iš Rusijos ji gavo apie 700 pretenzijų dėl nebaigtų TIR procedūrų. Dėl to gresia dideli nuostoliai.

Estų asociacijos atstovo teigimu, būtų netoliaregiška panaikinti vežėjų asociacijų filialus regionuose, nes po poros metų reikėtų juos steigti iš naujo.

Apibendrinant asamblėjoje išsakytas Baltijos šalių atstovų mintis galima teigti, kad daugelį vežėjams aktualių dalykų naudingiau spręsti bendromis pastangomis. Norėdami likti konkurencingi, kaimyninių šalių vežėjai turi ne konfrontuoti, o ieškoti naujų sprendimų, kurie leistų Baltijos šalių kelių transporto sektoriui neprarasti turimų pozicijų tiek užsienio, tiek vidaus rinkose.

Trijų Baltijos šalių vežėjų asociacijų vadovai akcentavo labai panašias iškilusias kelių transporto problemas. Jie pripažino, jog po ES plėtros atsiradus galimybėms laisvai vežti krovinius Europoje bei sumažėjus išlaidoms dėl muitinės procedūrų panaikinimo, padidėjus automobilių parkui ir paslaugos pasiūlai, tikėto vežėjų veiklos augimo nėra. Akivaizdu, kad vežėjų sаnaudas didina kuro pabrangimas, aštrėjanti kitų šalių vežėjų konkurencija, brangstanti darbo jėga ir didėjantys kiti mokesčiai. Taip pat Baltijos šalių vežėjai aptarė galimybes ir sаlygas, kaip dalį mokesčių naštos perkelti vartotojams, pavyzdžiui, kelių mokesčio išlaidas.

Kaip atskira ir labai aktuali buvo minima tolimųjų reisų vairuotojų rengimo problema. Kiekviena asociacija šia problemа dabar mėgina įveikti savo jėgomis, bet akivaizdu, jog be valstybinių institucijų pagalbos ji nebus efektyviai išspręsta. Latvijos vežėjų įmonės dėl darbo jėgos trūkumo jau samdo vairuotojus iš Baltarusijos, Rusijos, apie tai galvoja ir Lietuvos vežėjai. Posėdžio dalyviai taip pat svarstė galimybę bendromis pastangomis ieškoti būdų ar projektų, kaip greičiau ir daugiau parengti vairuotojų-ekspeditorių.

Visų šalių atstovai pabrėžė, jog asociacijos, norėdamos išlikti funkcionalios ir reikalingos vežėjams, jau ieško naujų finansavimo šaltinių, plečia paslaugas, įvertina savo išlaidas bei jas mažina.

Baltijos šalių vežėjų asociacijų asamblėja kreipėsi į Estijos, Latvijos, Lietuvos respublikų vyriausybes, prašydama neatidėliojant spręsti svarbias šių šalių vežėjams problemas:

• ieškoti būdų kompensuoti vežėjų sumokamа akcizo mokestį už degalus, taip mažinant neigiamа dyzelino brangimo įtakа kelių transporto verslui ir kartu Baltijos valstybių ekonomikų konkurencingumui. Taikyti tokias pačias sаlygas tarptautiniam kelių transporto sektoriui kaip ir jūrų bei oro tarptautiniam transportui;

• skatinti logistikos centrų steigimа Baltijos valstybėse, pripažįstant juos valstybinės reikšmės objektais, kurie garantuotų stabiliа logistikos paslaugų plėtrа bei efektyvų transporto sistemų funkcionavimа;

• vairuotojų rengimа paskelbti vienu iš valstybių švietimo sistemų prioritetų, numatant reikiamas priemones tinkamam jaunimo profesiniam orientavimui ir tam pritraukiant ES fondų lėšas.

Asamblėja taip pat parengė oficialų raštа Latvijos vyriausiosios muitinės valdybos direktoriui, prašydama jo sureguliuoti bendros krovinio masės nustatymo procedūrа Latvijos pasienio punktuose. „Linavos“ atstovai atkreipė dėmesį į tai, jog Latvijos pasienyje nemažai problemų vežėjams sukelia skirtingai traktuojamas realus krovinio svorio atitikimas krovinio dokumentuose nurodytajam. Latvių asociacijos atstovo teigimu, jų pasienio tarnybos realiam krovinio svoriui nustatyti taiko netinkamа metodikа, jа reikia skubiai keisti.

Vidmantas Kliukas

Iš regioninio susirinkimo Klaipėdoje

Lapkričio 24 d. Klaipėdoje įvyko asociacijos „Linava“ regioninis susirinkimas, kuriame dalyvavo asociacijos generalinis sekretorius Valdas Gilys, transporto politikos ir informacijos sekretorius Algirdas Baranauskas, teisinių ir organizacinių reikalų komiteto pirmininkas, prezidiumo narys Rimvydas Stropus, „Linavos“ atstovybės Rusijoje vadovas Rimantas Budrevičius, Klaipėdos regiono transporto įmonių atstovai, svečiai iš VKTI, Muitinės departamento, VSAT.

Apžvelgdamas IRU aktualijas, asociacijos transporto politikos ir informacijos sekretorius A. Baranauskas pažymėjo, kad Europos vežėjams šiuo metu aktualiausia transporto parkų didėjimo problema. Daugėja transporto, todėl mažėja krovinių vežimo tarifai. ši tema aktuali ir Lietuvai. Prisimename, kad iki narystės Europos Sаjungoje Lietuvoje iki 20 proc. buvo ribojamas transporto parkų didinimas. Po gegužės pirmosios kritę tarifai nerimа kelia ir mūsų vežėjams. Stabilizuoti padėtį, pagal IRU rekomendacijas, galima griežtinant reikalavimus vežėjams: jei transporto įmonė susigadino reputacijа vienoje iš Europos Sаjungos valstybių, jai neturi būti leista imtis krovinių gabenimo verslo kitoje ES valstybėje. Profesinės kompetencijos kontrolė irgi gali tapti rimtu barjeru, kad į vežėjų verslа neateitų atsitiktiniai asmenys, kurie gadina rinkа. Siekdama padėti vežėjams išvengti nuostolių dėl brangstančių degalų, IRU rekomenduoja įtraukti į sutartis su prekių siuntėjais punktа, kuriame būtų numatyta: pabrangus degalams papildomas išlaidas padengia krovinio savininkas. Pažymėtina, jog IRU siekia įdiegti Europos Sаjungos valstybėse minimalius krovinių gabenimo įkainius.

A. Baranausko nuomone, šiuo metu aktualiausia Lietuvos vežėjams tema - dienpinigiai. Transporto įmonių gyvavimui

grėsmę keliantis Vyriausybės nutarimas su griežtu reikalavimu mokėti dienpinigius pagal nustatytas normas turėtų būti sušvelnintas - reikėtų numatyti galimybę šalių susitarimu nustatyti abiem pusėms priimtinus dienpinigių tarifus. Tam kol kas prieštarauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, teigianti, jog dienpinigiai pagal Vyriausybės nustatytas normas - tai didelė pagalba žmonėms.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininkas Vidmantas žukauskas, kalbėdamas apie leidimų sistemos funkcionavimа, pažymėjo, kad šie metai inspekcijai buvo ypatingi. Po gegužės pirmosios, atsižvelgiant į Europos Sаjungos sutarties nuostatas, pasikeitė leidimų sistema - leidimų nebereikia, išskyrus trečiųjų šalių leidimus ir kabotažinius vežimus pagal formulę du plius trys. VKTI analizė rodo, kad sumažėjo transporto įmonių, bet auga transporto priemonių skaičius. šių metų pradžioje jų buvo 2231 (turėjo 13 122 transporto priemones, iš kurių 3825 - su Euro 3 sertifikatais) , o po gegužės pirmosios liko 1535 vežėjai, išsiėmę Bendrijos leidimus (jie turi 10736 transporto priemonių, iš kurių 3860 su Euro 3 sertifikatais). šiuo metu VKTI yra įregistravusi 2089 vežėjus ir 13 677 jų transporto priemones. Suprantama, kad vežėjams aktualūs Rusijos leidimai, bet jie buvo paskirstyti dar rugsėjo 24 d. Daugiau jų nėra, nebent geriausiu atveju gruodžio viduryje bus gauta Rusijos leidimų kitų metų sаskaita. Trečiųjų šalių leidimai reikalingi vežant krovinius į (iš) Graikijа, Italijа, Liuksemburgа, Slovakijа, Suomijа, Vengrijа, čekijа, švedijа. Trečiųjų šalių leidimų nereikia, jei krovinys vežamas iš Vokietijos į Rusijos šiaurinę dalį (galima suprasti - iki Maskvos). šiemet gauta 1015 metinių ir 720 mėnesinių ETMK leidimų. VKTI komisija turi svarstyti šių leidimų paskirstymo principus.

„Linavos“ atstovybės Maskvoje vadovas R. Budrevičius teigė, kad Lietuvos vežėjams išlieka aktuali auganti Rusijos rinka, nors krovinių gabenimas į šiа šalį neapsieina be problemų. Mėginta taikyti konvojavimа, nors tam nebuvo teisinio pagrindo. Taip pat reikalauta antspaudų ant „invoisų“, ir tik po aktyvių „Linavos“ atstovybės veiksmų šios problemos išnyko. šiuo metu svarbiausia Lietuvos vežėjams Rusijoje problema - krovinio turinio ir dokumentų neatitikimas. Už tai vežėjams surašomi administracinės teisės pažeidimų protokolai ir keliamos bylos. Vežėjai turi mokėti baudas ir papildomus mokesčius. To galima išvengti padarius CMR važtaraštyje (aštuonioliktoje skiltyje) įrašа, kad krovinio nebuvo įmanoma patikrinti fiziškai. Kai kurie vežėjai netgi pasidarė antspaudus trimis kalbomis su šia fraze ir perdavė juos vairuotojams. Jei tokios formuluotės nepageidauja krovinio siuntėjas ar gavėjas, galima įrašyti kitа frazę, pvz., priėmiau dvidešimt padėklų, apvyniotų įpakavimo juosta. Tuomet būtų lengviau paaiškinti Rusijos pareigūnams, radusiems krovinio ir dokumentų neatitikimа - nebuvo galimybės patikrinti. Taip vežėjas gali išvengti finansinių nuostolių.

„Linavos“ atstovybė Maskvoje gauna daug prašymų padėti išsiaiškinti santykius su ekspeditoriais. Dažnu atveju atstovybė gali tik patarti atidžiau sudarinėti sutartis su ekspeditoriais arba rekomenduoti Maskvos, Sankt Peterburgo advokatus, kurie specializuojasi atstovauti vežėjų interesams transporto bylose.

Sutartyse taip pat svarbu numatyti, kad krovinio siuntėjui ar gavėjui nepateikus visų reikalingų dokumentų ir dėl to atsiradus prastovoms, už jas po 150 eurų per parа turi mokėti krovinio savininkas.

Jei Rusijos muitininkai reikalauja gabenamų prekių devynių ženklų kodo ir nesitenkina pateikiamu keturženkliu, rekomenduojama pasidaryti naujo Rusijos Federacijos muitinės kodekso kopijа su tuo straipsniu, kuriame numatytas keturženklis kodo reikalavimas, ir parodyti jį muitininkui.

žinotina, kad pagal Rusijos Federacijos muitinės kodekso 120 str. 3 punktа vežėjas ar jo įgaliotas asmuo duomenis apie krovinį gali papildyti laisva rašytine forma. Jei muitininkas surašo aktа ir reikalauja, kad atvyktų transporto įmonės direktorius, tai neteisėta, nes papildomus duomenis apie krovinį gali pateikti ir direktoriaus įgaliotas asmuo (pakeliui važiuojantis kitas vairuotojas įgaliotas gali atvežti trūkstamus dokumentus). Jei pasitaikytų minėta situacija, patartina paskambinti į ҐLinavos“ atstovybę Maskvoje ir šiа problemа galima bus išspręsti telefonu susisiekus su to muitininko vadovybe.

Vežant į Rusijа prekes, deklaruotas elektroniniu būdu, geriau turėti elektroninės versijos kopijа. Jа turintiems muitinėje teikiama pirmenybė. Apie ignoravimo atvejus patartina pranešti ҐLinavos“ atstovybei Maskvoje.

Iš Rusijos grįžtančių tuščių automobilių prastovos pasienyje, trunkančios dvi tris paras, susidaro ne tik dėl stringančios Safe TIR sistemos, vėluojančių pranešimų apie pristatytа krovinį, bet ir dėl to, kad ant pažymos apie pristatytа krovinį nepasirašo pareigūnas ar neuždeda spaudo.

Krovinį į Rusijа vežantis vairuotojas, net jei jis važiuoja su palyda, turi žinoti, jog pastebėjus pažeistas plombas, vagystę iš automobilio, reikia nedelsiant kreiptis į artimiausiа milicijos poskyrį, artimiausiа muitinę ir apie incidentа pranešti paskirties muitinei. Taip galima išvengti administracinės baudos. Buvo atvejis, kai palydos atstovas problemа dėl krovinio vagystės žadėjo sureguliuoti paskirties muitinėje, bet ten pareiškė, kad jis lydėjo tvarkingа automobilį. Atsakomybė ir baudos atiteko vežėjui.

Atgabenęs krovinį į Rusijos terminalа ir neradęs gavėjo, vairuotojas turi iškrauti ir palikti krovinį terminale, nesudarinėdamas krovinio saugojimo sutarties, o tik formindamas prekių pristatymo procedūrа. Jei gavėjas neatsiranda per nustatytа laikа, prekės parduodamos valstybės naudai, o dalis jų atiduodama sandėlio savininkui saugojimo išlaidoms padengti.

Nuo kitų metų pradžios Rusijoje sumažinamas mokestis už palydа. ši paslauga nuo Sebežo iki Maskvos kainuos 7000 rublių (apie 260 JAV dolerių). Palydа turėtų organizuoti pati muitinė, o ne kita organizacija pagal sutartį su Rusijos muitine, kaip buvo iki šiol.

Asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Valdas Gilys teigė, kad iš vežėjų nebuvo gauta nė vieno pasiūlymo, kaip reorganizuoti asociacijos veiklа. Todėl vadovaujamasi A. Abišalos ir kompanijos atliktos analizės išvadomis ir rekomendacijomis. Taupant lėšas buvo atleista dvidešimt darbuotojų. Papildomų pajamų ketinama gauti pabranginus TIR knygeles, kurių kainos iki šiol buvo tik mažinamos. Tikėtina, kad populiariausios keturių lapų TIR knygelės kaina nuo kitų metų pradžios bus padidinta trisdešimčia litų. Kartu taip bus vykdomas IRU reikalavimas dėl garantinių įsipareigojimų. Prognozuojama, kad kitais metais TIR knygelių poreikis sudarys 40 proc. buvusio kiekio (iki narystės ES).

Narystės „Linavoje“ mokestį ketinama susieti su transporto įmonės turimų transporto priemonių skaičiumi, kaip yra kai kuriose Europos Sаjungos valstybėse. Tai irgi papildytų asociacijos biudžetа.

Taip pat tikimasi gauti lėšų ir iš Europos Sаjungos. Jos ypač reikalingos rengiant vairuotojus, kurių trūkumа vežėjai jaučia ne pirmus metus.

Pasitarime Klaipėdos vežėjai teiravosi, kodėl Vokietijos pareigūnai nepripažįsta laminuotų Bendrijos leidimų kopijų transporto priemonėms. VKTI viršininkas V. žukauskas teigė, kad nutarimas dokumentus laminuoti buvo priimtas pasikonsultavus su „Dvynių“ projekto ekspertais iš Prancūzijos ir asociacijos „Linava“ atstovais. Buvo nutarta, kad laminuoti dokumentai bus patvaresni. Kadangi laminavimas prieštarauja Vokietijos teisės aktams, suderinus problemа su Vokietijos pareigūnais buvo nutarta daugiau nelaminuoti Bendrijos leidimų kopijų, o laminuotomis leisti naudotis iki pasibaigs jų galiojimo terminas. Dėl pasikeitusių įmonės kodų leidimai nebus keičiami.

į klausimа, kodėl stringa PVM grаžinimas iš Lenkijos buvo atsakyta, kad Lenkijos šių metų biudžete nebuvo numatyta 14 mln. zlotų šiam mokesčiui grаžinti, bet papildomos išlaidos jau įtrauktos į kitų metų biudžetа, todėl PVM grаžinimas 2005 m. dėl finansų stygiaus neturėtų strigti.

Vidmantas KLIUKAS

Keleivių vežėjų darbo rezultatai ir rūpesčiai

Kaip ir kiekvienų metų pabaigoje, lapkričio - gruodžio mėnesiais į regioninius pasitarimus rinkosi keleivių vežėjai. Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Vilniaus regionų pasitarimuose dalyvavo Vyriausybės atstovai apskrityse, Susisiekimo ministerijos, savivaldybių atsakingi darbuotojai, asociacijos „Linava“ vadovai.

Visų regionų keleivių vežėjų įmonių atstovus asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Eugenijus Stolovickis supažindino su šių metų pirmojo pusmečio keleivinio transporto įmonių statistinių duomenų analize bei dinamika. Rezultatai permainingi - tiek džiuginantys, tiek ir ne itin optimistiškai nuteikiantys. šiek tiek didėjo keleivių vežėjų įmonių pajamos, tačiau dėl pabrangusių degalų, atsiradusių naujų mokesčių, labiau išaugo išlaidos. Pasak E. Stolovickio, šis rezultatas bus dar blogesnis, susumavus visų metų rezultatus, kadangi kuro kainų šuolis buvo didžiulis.

Išaugo ir įmonių skolos - tam įtakos turėjo įvairūs objektyvūs veiksniai. Ne visos savivaldybės kompensuoja savo įmonių nuostolius, susidariusius dėl būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimo visuomenei. Regioniniuose pasitarimuose dalyvavę Vyriausybės atstovai apskrityse domėjosi šia problema ir prašė atsiųsti kompensacijų įmonėms mokėjimo rezultatus, kadangi savivaldybės privalo laikytis įstatymų, ir vežėjai turi gauti šias išmokas.

Vis dar prasčiausias statistikos lentelių rodiklis - transporto priemonių amžius. Pirmаjį metų pusmetį asociacijai „Linava“ priklausančios įmonės turėjo tik 182 naujesnius nei penkerių metų autobusus bei troleibusus. Net 2174 keleivinio transporto priemonės senesnės nei 10 metų. Tačiau šis rezultatas turėtų smarkiai pagerėti susumavus visų šių metų rezultatus. Kaip žinome, pastaruoju metu Vilniaus, Kauno keleivių vežėjai įsigijo naujų, modernių transporto priemonių. Atnaujinti miesto autobusų parkа ketina ir šiaulių įmonė „Busturas“.

E. Stolovickis apžvelgė miesto, priemiesčio, tolimojo, tarptautinio susisiekimo, užsakomųjų reisų maršrutų statistinius rezultatus, jų dinamikа. Problemų yra visur. Nuostolingi priemiesčio maršrutai, juos daug kur perima privatūs vežėjai, nelygias konkurencijos sаlygas sukuria mokykliniai autobusai.

Nuostolių patiria ir tolimojo susisiekimo maršrutais keleivius vežantys vežėjai. Skaudžiausia problema vis dar lieka neteisėta veikla besiverčiantys vežėjai, kurie dar jaučiasi nebaudžiami, veikia atvirai ir įžūliai. Sunku apskaičiuoti dėl jų veiklos teisėtų vežėjų patiriamus nuostolius. Didžiuliai pinigai skiriami ir stočių apsaugai. Vežėjų nuomone, daugiau dėmesio šiai problemai turėtų skirti miestų bei rajonų savivaldybės, kadangi autobusų stotys, kaip ir keleivinio transporto įmonės, beveik visur yra jų nuosavybė. Vis dar yra nepakankamos tiek Valstybinės kelių transporto inspekcijos, tiek savivaldybių kontrolierių pastangos kovoti su šiuo reiškiniu.

Pelningi išlieka tarptautinio susisiekimo maršrutai, nors ir čia užtenka problemų. Kasdien, atsivertę laikraščius, galime rasti skelbimų, kuriuose siūlomasi nuvežti į vienа ar kitа užsienio miestа. Siūlytojai per daug nesislepia, kadangi niekas jų netikrina. Atrodytų, ne taip sunku įrodyti, kad jie dirba neteisėtai. Pastaruoju metu į rinkа skverbiasi užsienio vežėjai, tad konkurencijos sаlygos vis sunkės. VKTI jau šiuo metu yra gavusi nemažai užsienio vežėjų paraiškų su ketinimais ateiti į mūsų rinkа, ir jos greičiausiai bus patenkintos.

Kadangi ne visiems aišku, kaip pildyti statistines lenteles, jose gali įsivelti netikslumų ar klaidų, sausio mėnesį „Linavos“ mokymo centre ketinama surengti seminarа atsakingiems darbuotojams, kad statistiniai duomenys būtų tikslesni ir patikimesni.

E. Stolovickis pakomentavo ir pastaruoju metu priimtus teisės aktų, reglamentuojančių keleivinį transportа, pakeitimus. Lapkričio mėnesį priimtas naujas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas, pagal kurį nuo ateinančių metų liepos 1 dienos atsisakoma atskaitymų nuo pajamų. Bus didinamas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo mokestis. Iki tol vežėjai mokėjo 500 Lt už vienа autobusа, nuo sausio 1 d. suma bus nuo 700 iki 2600 Lt už vienа keleivinio transporto priemonę. E. Stolovickis pasidžiaugė, kad pavyko pasiekti išimčių miesto bei priemiestiniais maršrutais vežantiems autobusams - jie neapmokestinami.

Tolimojo susisiekimo maršrutais vežančius keleivių vežėjus ypač nudžiugino paskutinis praėjusios kadencijos Seimo priimtas įstatymas - Transporto lengvatų pataisos. įteisinta 50 proc. nuolaida dieninių skyrių studentams bei profesinių mokyklų moksleiviams. ši pataisa turėtų suduoti nemenkа smūgį nelegalams - tikimasi, kad studentai rinksis autobusus, o ne neteisėtų vežėjų transporto priemones. Dėl to būtų nauda ir valstybei, kadangi keleivių vežėjų įmonės moka visus mokesčius.

Pastaruoju metu asociacija „Linava“ kreipėsi ir į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisijа dėl maksimalių kainų padidinimo tolimojo susisiekimo maršrutuose. šis klausimas turėtų būti svarstomas artimiausiu metu.

Apibendrindamas metų rezultatus, asociacijos „Linava“ viceprezidentas Mindaugas Grigelis pasidžiaugė nuveiktais darbais bei paragino visus vežėjus siųsti asociacijai pasiūlymus ateinančių metų darbų planui.

Lina JAKUBAUSKIENė

„Linavos“ prezidentui - Estijos Prezidento apdovanojimas

Lapkričio 23-25 d. asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius lankėsi Estijos vežėjų asociacijoje ir susipažino su kaimyninės šalies vežėjų laimėjimais bei problemomis. Per darbo vizitа „Linavos“ prezidentas buvo pakviestas pas Estijos Prezidento Arnoldo Rььtelio, kuris įteikė jam „Baltosios žvaigždės“ ordinа.

Kaip pasakojo A.Kondrusevičius, Estijos valstybės apdovanojimas - „Baltosios žvaigždės“ IV laipsnio ordinas - jam įteiktas „Už indėlį plėtojant Baltijos valstybių transporto sistemа bei didelį indėlį integruojantis į Europos Sаjungos transporto sistemа“. šis apdovanojimas „Linavos“ prezidentui turėjo būti įteiktas dar spalio mėn., kai Estijos valstybinė delegacija lankėsi Vilniuje, tačiau A.Kondrusevičius tuomet buvo išvykęs.

Anatolijus JAKIMOVAS

Aptarti duomenų perdavimo ir pretenzijų tyrimo klausimai

Lapkričio pabaigoje Muitinės departamente aptarti muitinio tranzito duomenų perdavimo (NCTS ir Safe TIR), pretenzijų tyrimo ir sprendimo bei teisės aktų harmonizavimo klausimai. Pasitarime dalyvavo Muitinės departamento, Tarptautinės kelių transporto sаjungos (IRU), asociacijos „Linava“ ir IRU advokatai iš kontoros „Norcous ir partneriai“.

Muitinės departamento generalinis direktorius Rimutis Klevečka informavo, kad per pastaruosius dvejus metus Lietuvos muitinė daug pastangų skyrė nacionalinei kompiuterizuotai tranzito kontrolės sistemai - NCTS - sukurti. Kadangi TIR sistemoje naudojami popieriniai dokumentai, tai TIR tranzito operacijų duomenis sunku operatyviai įtraukti į NCTS. Kartais prireikia 3 mėnesių, kol gaunama informacija apie galutinį procedūros užbaigimа, nes informacijos apsikeitimas su 25 Europos Sаjungos šalimis užima nemažai laiko.

R. Klevečka teigė, jog jau kuriamas TIR knygelių duomenų apdorojimo modulis, kurį Muitinės departamentas ketina pasiūlyti Europos Komisijai naudoti visose 25 ES šalyse.

IRU atstovai tikino, kad popierinis TIR knygelės variantas ir toliau išlieka svarbus. Tai patvirtina faktas, kad lapkričio mėnesį išduota trečiamilijoninė TIR knygelė ir tai, kad po Europos Sаjungos išplėtimo TIR knygelių naudojimas sumažėjo tik 5 proc. Jie mano, jog kai kurios šalys dar nėra pakankamai pasirengusios, kad galėtų visiškai pereiti prie kompiuterizuoto duomenų perdavimo. Todėl labai svarbu, jog būtų garantuojamas Safe TIR sistemos tinkamas funkcionavimas. IRU specialistai pageidauja, kad duomenys apie galutinį TIR procedūros užbaigimа būtų perduoti per 10 dienų, o ateityje siekiama tai padaryti per parа.

Muitinės departamentas ir IRU pritarė, kad bendradarbiavimas ir pastangų suvienijimas saugumo ir rizikos vertinimo klausimais turėtų būti rezultatyvus užkertant keliа pažeidimams. R. Klevečka susirinkusiuosius informavo, kad pastaruoju metu su Belgija vykdomas projektas rizikos įvertinimo klausimais.

Susitikime akcentuota, kad po 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Europos Sаjungos teisės aktai bei Bendrijos muitinės kodeksas, todėl pasirašyta nauja Bendrosios garantijos sutartis tarp Muitinės departamento ir asociacijos „Linava“.

Taip pat buvo aptarti pretenzijų tyrimo bei sprendimo klausimai ir TIR konvencijos 8, 7 straipsnio taikymas išieškant skolа iš tiesiogiai atsakingų asmenų.

Anatolijus JAKIMOVAS

Keleivių vežėjams aktualios naujovės

Lapkričio 26 d. bendrovė „Ernst & Young“ surengė susitikimа viešojo transporto įmonių darbuotojams aktualiems klausimams aptarti. Jame kalbėta apie verslo apskaitos standartų (VAS) taikymo pagrindines naujoves bei apskaitos politikos svarbа, skirtumus tarp VAS ir mokestinės apskaitos, PVM permokos ir Kelių mokesčio susigrаžinimа, įvairias mokestines galimybes vežėjams, finansavimo gavimo kelius iš Europos Sаjungos fondų.

Pristatyti kai kurie reikšmingi pasikeitimai, atsiradę įsigaliojus verslo apskaitos standartams. Pirmiausia, nelieka privalomo finansinės atskaitomybės formato. Finansinės apskaitos standartas reglamentuoja privalomas eilutes, o ne atskaitomybės formas. Keičiasi kai kurios finansinės atskaitomybės formos, jų pavadinimai ar sudarymo principai. Finansinėje atskaitomybėje leidžiama informacijа pateikti litais ar tūkstančiais litų (anksčiau buvo galima tik litų tikslumu). Tam tikrais atvejais turi būti keičiama ankstesnių laikotarpių finansinė atskaitomybė (palyginamieji skaičiai). Iš esmės keičiasi ilgalaikio turto remonto apskaitos tvarka, kai kurių finansinių dokumentų rengimo standartai. įsigaliojus verslo apskaitos standartams, atsiranda dar daugiau skirtumų tarp finansinės atskaitomybės ir mokestinės atskaitomybės.

VAS nuostatos daugeliu atveju atitinka šiuo metu galiojančių Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų nuostatas, tačiau nuo 2005 m. keičiasi ir jos, taigi finansinės atskaitomybės, parengtos pagal VAS ir pagal TFAS, vėl nebesutaps.

š. m. rugsėjį Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pripažino, kad kompensacijos pagal Transporto lengvatų įstatymа - tai subsidija kainai sumažinti ir PVM už jas privalo būti grаžinamas. š. m. spalį Valstybinė mokesčių inspekcija priėmė teigiamа sprendimа dėl pateikto AB „Autrolis“ skundo. Dalis vežėjų permokėtа PVM jau susigrаžino (atlikti atitinkami įskaitymai), kiti tai galėtų padaryti artimiausiu metu, kadangi jau yra precedentas.

Vežėjai gali susigrаžinti ir kelių mokesčio permokas. Dėl skirtingų finansinių institucijų nesutarimo iki tol vežėjams jos nebuvo grаžinamos. Valstybinės mokesčių inspekcijos (priešingai nei Finansų ministerijos) nuomone, savivaldybės nustato bendrа kainа ir lengvatas, ji atlygina ir negautas pajamas dėl suteiktų lengvatų. Todėl, Valstybinės mokesčių inspekcijos nuomone, vežėjo gaunamos kompensacijos - tai pajamos už keleiviams suteiktas paslaugas, todėl nuo jų ir turi būti sumokamas kelių mokestis.

įsigilinus į teisės aktus dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos nuomonės, paaiškėjo akivaizdūs prieštaravimai. „Ernst & Young“ specialistai tvirtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija vykdo neteisingа kelių mokesčio administravimo praktikа. Mokesčių administratorius neįsigilino į teisines kainos nustatymo ir subsidijų skyrimo aspektus: savivaldybės nustato ne bendrа kainа, o diferencijuotа pagal pirkėjus; savivaldybė lengvatų nenustato, o taiko Transporto lengvatų įstatymа; Civilinio kodekso prasme negautos pajamos - žalos atlyginimas, todėl jos negali būti kelių mokesčio objektas.

Nepaisant skirtingo traktavimo, Kelių mokesčio permokа iš šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pavyko susigrаžinti UAB „Busturas“. Tai galėtų padaryti ir kiti šalies vežėjai.

Lina JAKUBAUSKIENė

Dėl Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimų apskundimo

Informuojame, kad įmonės, kurioms Valstybinė darbo inspekcija surašo reikalavimus (pašalinti pažeidimus), su kuriais jos nesutinka (pvz., užmokėti darbuotojams komandiruotpinigių skirtumа nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2004 11 01 d.), šiuos reikalavimus pagal Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsnį gali apskųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per 1 mėnesį nuo reikalavimo gavimo dienos - administraciniam teismui. Neapskundus Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimo teisėtumo, vadovai bus baudžiami pagal ATPK 41(2) straipsnį už Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų įpareigojimų nevykdymа ir vėliau ginčyti netinkamo norminio akto taikymo nebus galimybės.

Informacijos ir IT skyrius

"Vežėjų žinios"
Gruodis Nr. 23 (83)

"Linava" informuoja

Naujienos

"Linavos" mokymo centras

Planuojami mokymo kursai ir seminarai

Teisė

Nauji teisės aktai, aktualūs vežėjams