Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Naujienos

S P A L I S KRONIKA

Spalio pradžioje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su „Info banku“, „Linava“ įsijungė į Skolininkų administravimo informacinę sistemа (SAIS).

Helsinkyje vyko derybos tarp Lietuvos susisiekimo ministerijos ir Suomijos transporto ir komunikacijų ministerijos atstovų. Mūsų delegacijoje dalyvavo ir asociacijos „Linava“ Krovininio transporto skyriaus vadovas G.Ramaslauskas. Suomija sutiko 2004 m. papildomai skirti 30 trečiųjų šalių leidimų. Taip pat buvo nustatyta preliminari 410 trečiųjų šalių leidimų kvota 2005 metams.

Rimantas Budrevičius, asociacijos „Linava“ atstovybės Maskvoje vadovas, ir Valerija Glebovienė, ryšių su Rytų Europos šalimis vyr. specialistė, lankėsi Baltarusijos pasienio postuose, Smolensko ir Sebežo muitinės postuose, susitiko su Rusijos federalinės muitinės tarnybos (FMT) pareigūnais bei pateikė mūsų vežėjams šių tarnybų pastabas ir siūlymus.

Spalio 14 d. vykusiame asociacijos prezidiumo posėdyje sekretoriato darbuotojai pateikė ataskaitа apie vykdomа reorganizacijа ir duomenis apie „Linavos“ devynių mėnesių veiklos rezultatus. Taip pat buvo pristatyta asociacijos narių ir kandidatų anketinės apklausos ataskaita.

Spalio 26 d. asociacijos „Linava“ atstovai susitiko su VKTI vadovais ir aptarė papildomų leidimų gavimo į Rusijа bei lietuviškų leidimų, išduotų užsienio vežėjams, kontrolės klausimus.

Briuselyje vyko IRU Krovininio transporto ryšių komiteto posėdis, kuriame buvo aptartos kelių transporto problemos, perspektyvos bei galimi jų sprendimo būdai. Posėdyje dalyvavo visų naujų ES šalių delegacijos, Lietuvos delegacijoje buvo ir trys asociacijos „Linava“ atstovai.

Spalio 28 d. Maskvoje, Rusijos Dūmos Biudžeto ir mokesčių komiteto posėdyje, Lietuvos vežėjų asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius padarė pranešimа ir pateikė pastabas dėl kai kurių RF Muitinės kodekso nuostatų taikymo mūsų vežėjams nepagrįstumo.

IRU : vežėjai išsiplėtusioje

Europos Sаjungoje

Lapkričio 3-5 dienomis ženevoje, Palekspo konferencijų centre, vyko IRU organizuoti renginiai - seminaras „Jūsų asociacijos stiprinimas teikiant papildomas paslaugas“, IRU keleivinio ir krovininio transporto tarybų posėdžiai, IRU generalinė asamblėja. Juose dalyvavo ir Lietuvos vežėjų delegacija: asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius, viceprezidentas, keleivinio transporto tarybos pirmininkas Mindaugas Grigelis, viceprezidentas, krovininio transporto tarybos pirmininkas Jonas Grybauskas, prezidiumo narys, teisinių ir organizacinių reikalų komiteto pirmininkas Rimvydas Stropus, transporto politikos ir informacijos sekretorius Algirdas Baranauskas.

Seminare „Jūsų asociacijos stiprinimas teikiant papildomas paslaugas“ kalbėjęs IRU generalinis sekretorius Martinas Marmy pažymėjo, kad Europos Sаjungos plėtra turėjo labai didelės įtakos vežėjų asociacijų finansinėms galimybėms, koregavo planus vykdyti transporto verslui aktualius projektus bei lobistinę veiklа, sumažino galimybes tenkinti asociacijų narių poreikius. Todėl dabar itin svarbu stiprinti asociacijų komercinę veiklа, kuri padėtų užtikrinti stabiliа finansinę padėtį. M. Marmy nuomone, asociacijos pačios turėtų analizuoti, kokios komercinės paslaugos vežėjams šiuo metu reikalingos, ir priimti atitinkamus sprendimus.

Ispanijos vežėjų asociacijos ATRH serviso direktorius Juanas Indigo seminaro dalyvius supažindino su jo vadovaujamo komercinio padalinio veikla ir darbo perspektyvomis. Kalbėtojas pateikė sėkmingo projekto pavyzdį - bendradarbiavimа su Prancūzijos firma VIALTIS, kuri teikia PVM grаžinimo paslaugas ir platina Europoje funkcionuojančias atsiskaitymų korteles (už degalus, kelius, tunelius ir kt.). J. Indigo atkreipė seminaro dalyvių dėmesį į tai, kad asociacijos turi gerai apskaičiuoti, ar apsimoka pačioms teikti vežėjams reikalingas paslaugas, ar perduoti jas profesionalioms įmonėms. Radus paslaugų rinkoje vežėjams naudingo verslo nišа, praktinį darbа verčiau atiduoti asociacijai pavaldžiai komercinei struktūrai.

Seminare kalbėję dalyviai teigė, kad vežėjų asociacijos - ne konkurentai, o partneriai, turintys siekti automobilių transporto plėtros bendrų tikslų. Tada visiems vežimų rinkos dalyviams pavyks įgyvendinti naudingas veiklos sаlygas.

Prancūzijos firmos VIALTIS generalinis direktorius Sebastienas Schmittas patvirtino, kad jų firmos paslaugomis naudojasi ir daugiau vežėjų asociacijų, taip papildančių savo biudžetus lobistinei veiklai reikalingomis lėšomis.

Darbo patirtimi seminare pasidalino ir Rusijos Federacijos vežėjų asociacijos ASMAP prezidentas Jurijus Suchinas. Jis pažymėjo, kad nacinalinė vežėjų asociacija itin glaudžiai bendradarbiauja su šalies parlamentu, teikia mokamas juridines, audito, informacines (žinios apie krovinius, jų tarifus, transporto priemonių įsigijimo kainos ir kt.) paslaugas. ASMAP taip pat turi logistikos centrа, kuris užsiima ir ekspedicine veikla. Naujausias Rusijos vežėjų asociacijos projektas - palydovinės navigacijos sistemos įdiegimas. J. Suchinas paminėjo ir problemа, su kuria susidūrė restruktūrizuojama asociacija ASMAP: nuo asociacijos atskyrus komercines struktūras tapo neaišku, kaip finansuoti asociacijа, kuriai liko informacinės bei lobistinės veiklos sritys.

Norvegijos bei kitų šalių vežėjų asociacijos linkusios didinti asociacijos nario mokestį. Norvegijos vežėjų atstovai pateikė skaičius, iš kurių matyti, kad narystės mokesčiai padengia tik 40 proc. jų asociacijos išlaidų. Beje, Norvegijos vežėjų asociacijai priklausančios transporto įmonės moka skirtingus nario mokesčius. Jie susideda iš dviejų dalių: vienkartinė registracijos įmoka ir kasmetis nario mokestis, kurio dydis priklauso nuo transporto priemonių skaičiaus. Tokia skaičiavimo metodika remiasi nuostata, kad vežėjas naudа iš asociacijos lobistinės ir informacinės veiklos gauna proporcingai turimų automobilių kiekiui. Paprastai tariant, dešimt krovininių automobilių turintis vežėjas naudos iš asociacijos gauna dešimt kartų daugiau, nei tas, kuris turi tik vienа sunkvežimį.

Sekretoriaus transporto politikai ir informacijai Algirdo Baranausko nuomone, seminaro medžiagos analizė mums duoda nemažai naudos koreguojant ir tiksliau nustatant „Linavos“ veiklа, nes visada verta mokytis iš kaimyninių šalių asociacijų klaidų ir jų nekartoti. Sistemingai vykstantys IRU renginiai „Linavai“ padeda išlikti naudingai vežėjams. Seminare įvykęs Prancūzijos firmos VIALTIS prisistatymas lietuviams nebuvo naujiena: su šia kompanija derybos pradėtos dar pavasarį, o lapkričio pradžioje jos tęsiamos Lietuvoje. Tikimasi, kad „Linava“, grаžinanti PVM iš Lenkijos, tokiа paslaugа,bendradarbiaudama su minėta firma, vežėjams galės pasiūlyti visos Europos mastu.

„Linavos“ prezidento Algimanto Kondrusevičiaus nuomone, IRU generalinė asamblėja Lietuvai pirmiausia reikšminga tuo, kad tai pirmas tokio masto renginys po įstojimo į ES. Asamblėjoje buvo patvirtinta IRU kitų metų darbo programa, analizuojama pasikeitusi asociacijų situacija, konstatuotas poreikis ieškoti naujų pajamų šaltinių veiklai plėtoti. Renginio dalyviai patvirtino, kad dabar vežėjų versle susiklostė išbalansuota situacija. Tarptautinis krovinių gabenimas Europos Sаjungoje nėra griežtai reglamentuotas, o kai kuriose valstybėse itin liberalus, tad vežimo gali imtis netgi tie, kurie šiame versle neturi patirties ir gadina rimtų vežėjų autoritetа. Asamblėjoje buvo sutarta, kad ateinantiems į vežėjų rinkа verslininkams reikia nustatyti profesinius reikalavimus ir taip apriboti atsitiktinių žmonių patekimа į šį verslа.

Daug diskusijų sukėlė Vokietijoje diegiama kelių naudotojų mokesčio surinkimo sistema, apie kuriа išsamiau papasakojo „Toll Collect“ vienas iš vadovų. šiа sistemа „Linavos“ prezidentas A. Kondrusevičius įvertino kaip „totalinę automobilių transporto sekimo sistemа už vežėjų pinigus“. Be kita ko, paaiškėjo, kad šiuo metu nėra galimybės sumontuoti reikalingа įrangа į vežėjų automobilius, o ir sumontavus ji veiks tik anglų, vokiečių, prancūzų ir lenkų kalbomis. Ateityje - gal bus įdiegta ir rusų kalba.

Vienas pagrindinių asamblėjoje diskutuotų klausimų - degalų kainos. OPEC atstovo nuomone, kainos dabar dirbtinai padidintos dėl politinių motyvų. Realiai vienas barelis naftos turi kainuoti 35 JAV dolerius. Kita blogybė - Europos valstybės įprato imti didelius mokesčius nuo kuro kainos, o tai mažina ES vežėjų konkurencingumа. Siekdamas sudaryti geresnes vežėjų verslo sаlygas „Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius, palaikydamas Prancūzijos Vyriausybės iniciatyvа, asamblėjoje pasiūlė sumažinti ar net laikinai atsisakyti akcizo mokesčio už degalus.

Renginyje buvo išsakyta ir IRU nuomonė dėl Euro 4 bei Euro 5 standartų priėmimo: siekiant gamtosaugos efekto būtų geriau iš karto priimti aukštesnį standartа, suabejota, ar ekonomiškai tikslinga keleriems metams diegti ištisа tinklа, kur būtų parduodamas degalų priedas, padedantis neutralizuoti kenksmingas išmetamаsias dujas. Pažymėtina, kad konkreti Euro 4 bei Euro 5 standartų įdiegimo data dar nenustatyta.

IRU generalinė asamblėja akcentavo, kad kelių mokesčio ir degalų kainų augimas neturi mažinti vežėjų pelno, šį pabrangimа turi kompensuoti galutinis vartotojas - krovinio užsakovas arba gavėjas.

Parengė Vidmantas Kliukas

IRU GENERALINėS ASAMBLėJOS DEKLARACIJA DėL DABARTINėS DEGALų KRIZėS

IRU nariai iš beveik 70 šalių penkiuose kontinentuose IRU generalinės asamblėjos posėdžio, vykusio lapkričio 5 d. ženevoje, metu vieningai išreiškė susirūpinimа, kad:

• degalų kainų augimo tendencijos išlieka;

• degalų kainos tiesiogiai veikia kelių transporto sektorių, nes išlaidos degalams sudaro 20 % visų einamųjų išlaidų, o pelnas labai mažas (kartais artimas nuliui);

• pramonė ne visada gali greitai prisitaikyti prie degalų kainų augimo;

• transporto įmonės vienos negali pajėgti suvaldyti globalinės krizės pasekmių.

IRU nariai, remdamiesi Europos Komisijos transporto politikos Baltаja knyga, rekomenduoja:

• iš naujo imtis paskutinio Europos Komisijos pasiūlymo harmonizuoti degalų mokesčius Europoje, aiškiai formuluojant tikslа sumažinti degalų mokestį iki standartinio dydžio, kuris būtų taikomas visose 25 ES šalyse. šis standartinis mokesčio dydis turi būti neabejotinai mažesnis už Komisijos pasiūlyme nurodytа bazinį dydį (350 EUR už 1 000 litrų).

IRU ir jos nariai rekomenduoja vežėjams:

• sudarant ilgalaikes sutartis su užsakovais atsižvelgti į degalų kainų augimа. Siūlytume į vežėjo ir užsakovo sutartį įtraukti degalų kainų indeksu paremtа reguliavimo sistemа.

Asociacijos vadovai aptarė

svarbiausias problemas

Lapkričio 11 d. įvyko asociacijos „Linava“ prezidiumo posėdis, kuriame taip pat dalyvavo Susisiekimo ministerijos (SM) ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) atstovai. Per posėdį buvo aptarti kelionės leidimų sistemos funkcionavimo bei kelionės leidimų panaudojimo kontrolės klausimai, apžvelgta asociacijos veikla sprendžiant kelių transporto problemas.

Asociacijos prezidiumas atkreipė SM ir VKTI atstovų dėmesį į tai, jog pastaruoju metu pablogėjo kitų šalių vežėjų naudojamų lietuviškų kelionės leidimų kontrolė. Asociacija turi duomenų, jog nemažai užsienio šalių vežėjų per Lietuvа net po kelis kartus važiuoja su tuo pačiu leidimu. VKTI atstovai tikino, jog ši situacija nėra labai bloga, bet sutinka, jog leidimų kontrolę reikia griežtinti, ir siūlys tа klausimа aptarti valstybiniu lygiu.

Posėdyje taip pat buvo svarstyti pastarųjų dienų valdžios institucijų priimti sprendimai dėl kelių mokesčių bei dienpinigių mokėjimo tvarkos, aptartos su tuo susijusios problemos ir galimi jų sprendimo būdai.

Asociacijos sekretoriatas pristatė vežėjų regioninių pasitarimų grafiko projektа.

Asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius supažindino prezidiumo narius su lapkričio 2-5 d. ženevoje vykusios IRU generalinės asamblėjos priimtais sprendimais bei deklaracija „Dėl dabartinės degalų krizės“.

Kelių transporto sektoriui -

nauji išbandymai

Asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius susitiko su susisiekimo ministru Zigmantu Balčyčiu ir asociacijos vardu pateikė vežėjų susirūpinimа valdžios institucijų priimtais tinkamai neapsvarstytais sprendimais: dėl kelių mokesčių, dėl naujos dienpinigių mokėjimo tvarkos bei nuolat brangstančio kuro kelių transporto sektoriuje.

Per susitikimа asociacijos prezidentas ministrui pateikė iš vežėjų įmonių surinktus duomenis apie tai, kaip pastaraisiais metais keitėsi verslo sаlygos šiame sektoriuje. Dabar išlaidos degalams bendrose vežėjų įmonių išlaidose vidutiniškai sudaro 40-55 proc. Vidutinis šalies transporto įmonių rentabilumas siekia apie 5 proc. Dėl kuro brangimo šiais metais krovinių gabenimo savikaina išaugo 7-10 proc., todėl įmonių pelningumas sumažėjo iki minimumo.

LR Seimas patvirtino naujos redakcijos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymа, kuris numato nuo 2005 m. sausio 1 d. didinti transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio ribinius tarifus iki 4 kartų. Tuo tarpu atskaitymų nuo pajamų mokestis (dabar - 0,48 proc.) naikinamas tik nuo 2005 m. liepos 1 d., nors jis turėjo būti panaikintas Lietuvai įstojus į ES. Lietuvoje vežėjai ir taip sumoka daugiausia mokesčių, lyginant su kaimyninėmis šalimis. „Be kelių mokesčio, vežėjai dar moka automobilio savininko, naudotojo ir degalų akcizo mokestį“, - teigia A.Kondrusevičius.

Tačiau daugiausia nerimo vežėjams sukėlė Vyriausybės nutarimas „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“, kuris įpareigoja darbdavius privalomai mokėti darbuotojams dienpinigius pagal patvirtintas normas. Minėtame nutarime neatsižvelgta į kai kurių verslo sričių, ypač kelių transporto, darbo specifikа, todėl išlaidos dienpinigiams padidės apie 12 proc. šiuo metu vežėjų įmonės vairuotojui vidutiniškai mokėdavo 60-80 proc. nustatytos dienpinigių normos. Dabar išlaidos vairuotojų dienpinigiams ir degalams bendrose vežėjų įmonių išlaidose jau sudarys apie 76 proc.

Asociacijos atlikta jai priklausančių įmonių veiklos analizė ir jų finansinių rodiklių vertinimas leidžia teigti, jog brangstantis kuras ir minėti valdžios institucijų sprendimai stipriai didina mokesčių naštа, brangina darbo jėgа bei mažina šalies kelių transporto įmonių konkurencingumа šių paslaugų rinkoje. Todėl asociacija „Linava“ prašė ministro atsižvelgti į vežėjų argumentus ir aptarti susidariusiа situacijа su kitomis žinybomis.

Pasak A. Kondrusevičiaus, ministras puikiai supranta situacijа ir priėmė domėn vežėjų argumentus bei susirūpinimа, taip pat žadėjo imtis iniciatyvos sprendžiant šiuos vežėjams itin aktualius klausimus.

„Linava“ kreipėsi

į Vyriausybės vadovа

Asociacijos „Linava“ vadovybė kreipėsi į Vyriausybę, Finansų, Susisiekimo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas dėl naujai priimto LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365, nustatančio išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkа, pakeitimo.

Asociacijos parengtame oficialiame rašte pateikiami vežėjų įmonių veiklos analizės ir finansinių rodiklių vertinimo išvados bei prašoma atsižvelgti į vežėjų argumentus ir pritarti asociacijos siūlymams.

Apskundė Lenkijos kelių

transporto inspekcijos sprendimus

Pastaruoju metu vežėjų asociacija „Linava“ gauna nemažai įmonių nusiskundimų, kad Lenkijos kelių transporto inspekcijos (KTI) pareigūnai nepagrįstai taiko 6 000 zlotų dydžio administracines baudas, kai mūsų vežėjai krovinius iš pakrovimo vietos Lenkijos teritorijoje iki iškrovimo vietos Lietuvoje veža su Bendrijos leidimais, o krovinio gavėjas yra trečios šalies ūkio subjektas.

Asociacijos Krovininio transporto skyrius (KTS) jau turi duomenų apie 20 tokių atvejų. Nukentėjusios įmonės apskundė lenkų KTI sprendimus Lenkijos teismams, tačiau KTI tvirtina, jog jų sprendimai teisėti. Asociacija taip pat kreipėsi dėl to į Lietuvos susisiekimo ministerijа.

KTS specialistai teigia, jog dabar Europos Sаjungoje transporto politikos akcentai nukreipti multimodalinių vežimų skatinimo bei logistikos centrų ir terminalų steigimo linkme. Tai vyksta ir Lietuvoje. šiuose centruose kroviniai perkraunami iš vienų transporto priemonių į kitas, sandėliuojami, pakuojami bei komplektuojami daliniai kroviniai. Taip pat dažni atvejai, kai kroviniai parduodami kitam gavėjui, keičiamas vežimo maršrutas ir transporto rūšis.

Asociacijos specialistų nuomone, nustatant krovinio gabenimo leidimo rūšį neteisinga remtis krovinio siuntėjo ar gavėjo registracijos vieta. Vežėjas gabena krovinį iš pakrovimo į iškrovimo vietа, kuri nurodoma CMR važtaraštyje, pagal tai ir turi būti nustatoma, koks turi būti naudojamas leidimas - dvišalis ar į trečiаsias šalis.

šiuo metu asociacija renka iš nukentėjusių įmonių reikiamus dokumentus, kurie įrodo, jog kroviniai buvo vežami iš Lenkijos į Lietuvа, o ne į trečiаjа šalį, ir pateiks juos Susisiekimo ministerijai. „Linava“ jau pasiūlė Susisiekimo ministerijai dar šiemet surengti su lenkų suinteresuotomis institucijomis bendros komisijos posėdį šiuo klausimu.

Anatolijus JAKIMOVAS

Skolų administravimo

biuras dirba patikimai

Pagal apibrėžimа, skola - tai suma įsipareigojimų, prisiimtų praeityje ir planuojamų įvykdyti ateityje. Tačiau dažnai šie įsipareigojimai klientui būna per dideli ir jų grаžinimas atidėliojamas arba ieškoma būdų nebemokėti.

Galima teigti, jog daugelis įmonių yra susidūrę su šia problema. Ypač dažnai skolos susidaro bendrovėse, kurios teikia atidėto mokėjimo paslaugas. Nesumokėtos skolos tampa didele kliūtimi tolesnei įmonės veiklos plėtrai.

Dažniausiai skolos išieškomos ilgais teismo procesais, o tai didžiulis stresas tiek skolininkams, tiek kreditoriams.

Vienintelis būdas, efektyviai sprendžiant finansinius nesusipratimus, - operatyvus informacijos pateikimas apie būsimus klientus bei partnerius, jų patikimumo ir mokumo įvertinimas.

Uždarosios akcinės bendrovės Baltijos verslo vystymo agentūros prieš ketverius metus įsteigtas Skolų administravimo biuras (SAB) kasdien susiduria su daugybe įmonių, kurios, prieš užmegzdamos verslo santykius, pirmiausia patikrina, ar būsimųjų partnerių įmonė yra moki ir patikima. SAB biuro vadovas Mečislovas Naruševičius pritaria įmonių vadovų pastangoms surinkti kuo daugiau informacijos iš legalių šaltinių apie verslo partnerių patikimumа ir teigia, jog Skolų administravimo biure dirbantys specialistai gali parengti ir pateikti išsamiа analizę apie juos dominančius verslo subjektus. Biuras turi sukaupęs duomenų bazę, kuri leidžia operatyviai suteikti būtinа informacijа apie verslo įmones. SAB taip pat glaudžiai bendradarbiauja su įvairiomis analogiškа informacijа teikiančiomis įmonėmis, yra skolininkų paieškos bendros sistemos Lietuvoje dalyvis. Glaudus bendradarbiavimas su Skolų administravimo biuru įmonėms yra itin vertingas, kadangi čia dirbančių specialistų pagalba sutaupomos įmonės lėšos, laikas ir pasiekiama realių rezultatų. Kreditingumo patikimumas leidžia plėtoti patikimа partnerystę.

Kita vertus, SAB ne tik atlieka verslo subjektų duomenų analizę, bet ir administruoja įsiskolinimus, valdo kreditus, padeda sureguliuoti teisinius santykius. Pabrėžiama, jog pirmiausia Skolų administravimo biuro tikslas yra ne laimėti vienа ar kitа teismo procesа, o sugrаžinti lėšas kreditoriui ikiteisminio proceso metu.

Pagrindinė Skolų administravimo biuro veiklos sritis - tarpininkavimas išieškant debitorinius įsiskolinimus. Derybos bei išieškojimas atliekamas kliento arba SAB vardu nepažeidžiant humaniškumo ir moralės principų bei siekiant išvengti teisminės išieškojimo procedūros.

šioje veikloje SAB vadovo M.Naruševičiaus ilgametė operatyvinio darbo patirtis ypač praverčia. Be to, biure dirba būrys puikių teisininkų. Jie rengia sutartis, kontroliuoja skolų išieškojimo teisėtumа, ruošia teisminius ieškinius, atstovauja teismuose bei pateikia vertingų patarimų įvairiais skolų administravimo klausimais.

Verslo įmonė, įvedusi finansinės-ūkinės veiklos priežiūros tradicijа ir patikėjusi skolų išieškojimа, išsaugo gerа įvaizdį deramai atstovaujama įvairiose istitucijose, gauna kvalifikuotas konsultacijas. Svarbiausia, kad bendradarbiaujant su SAB, kreditorius išsaugo gerus ir partneriškus santykius su skolininku, nes priešingu atveju verslo santykiai tarp jų dažniausiai nutrūksta.

Skolų administravimo biuras sėkmingai bendradarbiauja su Lietuvos nacionaline vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, UAB „Linavos“ servisas, kitais asociacijos nariais, transporto sektoriaus įmonėmis, efektyviai sprendžia jų debitorinius įsiskolinimus. „įmonių, su kuriomis bendradarbiaujame, vien tik Vilniaus apskrityje šiuo metu apie 20, o debitorinių įsiskolinimų suma, kuriа sugebėjome sugrаžinti vien per pastaruosius du mėnesius, sudaro apie pusę milijono litų“, - sako biuro vadovas M. Naruševičius.

Be to, Skolų administravimo biuras plėtoja veiklа ne tik Lietuvoje, bet užsienyje. Lenkijoje glaudžiai bendradarbiauja su produkcijos eksportuotojais į Lietuvа; Latvijoje - su įvairiais prekybos tinklais; Baltarusijoje - su krovinių gabenimo automobiliais ir geležinkeliais įmonėmis; Rusijoje - su stambiomis pramonės įmonėmis, eksportuojančiomis į Europos Sаjungos šalis produkcijа, kuriа veža Lietuvos vežėjai.

Skolų administravimo biuras yra UAB Baltijos verslo vystymo agentūros padalinys, sudarytas atskiro skyriaus juridiniu pagrindu. UAB Baltijos verslo vystymo agentūra yra privataus lietuviško kapitalo įmonė, įsteigta 1999 metais. Pagrindinės bendrovės veiklos kryptys - ne tik skolų administravimas, bet ir verslo bei rinkodaros konsultacijos; ryšiai su visuomene (viešieji ryšiai); žiniasklaidos monitoringas; naujosios technologijos, jų diegimas versle. Kiekvienas iš šių padalinių padeda plėtoti verslа sparčiai kintančiomis sаlygomis. Baltijos verslo vystymo agentūroje dirba geriausi šių sričių specialistai, turintys didelę patirtį vykdant verslo plėtros projektus.

Viktorija Jakubauskytė

"Transporto pasaulis"
Lapkritis Nr. 11 (47)

"Linava" informuoja

Naujienos

Alternatyvos

Biodyzelino kelias: nuo rapsų lauko iki degalų bako

Nauji modeliai

KIEMSARGIS, VARDU TARZAN

Pas kaimynus

LATVIJOJE ATGIMSTA AUTOMOBILIų GAMYBA

Pravartu žinoti

ATSARGIAI:NREKS/TINDALL voratinklis

Svarbiausi ADR sutarties pasikeitimai 2005 metais

Psichologija

Derybų menas

Specialusis transportas

Reikalavimai specialaus transporto vairuotojams ES

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Transporto politika

Spalio mėnesį Briuselyje...

Žinotina

EURONAVIGACIJA: investicija - maža, pelnas - didelis

Keleivinis transportas

TARPTAUTINIų MARšRUTų DAUGėJA

Technika

Gelbėjimo sistema kabinoje

Originalūs RENDERS pasiūlymai

ORO SLėGIO PADANGOSE KONTROLė

Teisė

Teisingumo, sаžiningumo ir protingumo principai

Muziejus

VISUREIGIO JUBILIEJUS