Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Naujienos

Regioninių susirinkimų maratonui pasibaigus

Kaip ir numatyta asociacijos „Linava“ įstatuose, prieš gegužės 6 d. įvyksiantį asociacijos kongresа įvyko regioniniai vežėjų susirinkimai, kuriuose aptartos skaudžiausios vežėjų problemos. Vėliau jos - jau aukštesniu lygiu - bus nagrinėjamos kongrese ir, jei reikės, bus priimami atitinkami sprendimai ar nutarimai. Kovo 8, 9, ir 10 dienomis Kaune, Klaipėdoje bei šiauliuose nuvilnijo viena susirinkimų banga, o kovo 30, balandžio 1 ir 5 dienomis Panevėžyje, Druskininkuose bei Vilniuje - antroji.

Kadangi visi susirinkimai vyko pagal tа patį scenarijų (regione išrinkto prezidiumo nario ataskaita, asociacijos „Linava“ prezidento bei generalinio sekretoriaus esamos padėties apžvalgos, vežėjų pasisakymai bei klausimai ir atsakymai), tad detaliai aprašinėti jų nėra prasmės. Kam įdomu susirinkimuose minėti asociacijos bei prezidiumo veiklos skaičiai ir faktai, gali juos rasti trečiajame numeryje (žr. straipsnius Vidmantas Kliukas. „Linava“ vakar, šiandien, rytoj“ bei Tomas Labžentis. „Vežėjų problemos - regioniniuose susirinkimuose“). šioje apžvalgoje rūpėtų pastebėti, kokios problemos kankina visų regionų vežėjus.

Tuos, kas lankėsi visuose regionų susirinkimuose, bene labiausiai stebino kaip niekad mažas vežėjų aktyvumas. Kiekviename regione šiuo metu yra nuo 130 iki 380 vežėjų, o susirinkimuose jų dalyvaudavo nuo 30 iki 50. Išimtimi tapo tik šiaulių regionas, kuriame vežėjų buvo gerokai daugiau, tačiau tai, matyt, galima paaiškinti labai paprastai - šiauliuose vyko rinkimai į iki šiol vakavusiа prezidiumo nario vietа.

Kiek asociacijos narių aktyvumo ir gyvybingumo problema aštri bei aktuali, bene geriausiai rodo statistika. Lyginant su gausiausiais asociacijoje dalyvavusių įmonių metais (1999 m. - 1940 narių ir kandidatų) dabar jų tapo beveik septyniais šimtais (679) mažiau. Katastrofiškas įmonių, dalyvaujančių asociacijos veikloje, mažėjimas sulėtėjo po 2000-ųjų metų, tačiau jų ir toliau mažėja: nuo 2003 iki 2005 - beveik dviem su puse šimto.

į šį faktа vis dėlto gali būti du požiūriai - optimistinis ir pesimistinis. Optimistinis - įmonės kooperuojasi, auga jų parkai ir techninės galimybės, taigi stiprėja ir jų galimybės konkurencinėje kovoje. Pesimistinės - dalyvavimas šiame versle tampa beprasmis: kasmet reikia nemažų investicijų, kurios, nuolat brangstant kurui bei darbo užmokesčiui, ne tik neduoda pelno, bet jau ir neatsiperka. Regioniniuose susirinkimuose ne kartа nuskambėjo mintis, kad ima pasitvirtinti baisiausios euroskeptikų abejonės - mūsų verslas patirs didelį neigiamа poveikį, kurio pasekmės - masinis įmonių žlugimas. žinoma, visada galima tvirtinti, kad tokios įmonės dirbo neefektyviai ir buvo pasmerktos bankrotui. Tačiau tai - tik savęs apgaudinėjimas: per daug skaudžių problemų vežėjus užgriuvo vienu metu, o daugelis mūsų valdininkų, kurie turėtų padėti verslui susidoroti su jomis, tarsi tyčia daro viskа, kad jį paskandintų. Vokiečiai, pavyzdžiui, ilgai „nepastebi“ jiems neparankių direktyvų, o mūsų valdininkai šoka vykdyti net ir turinčių ne privalomа, o rekomendacinį pobūdį. Nieko gero neduoda ir aukštesnio rango pareigūnų kaita po rinkimų: pernelyg dažnai į ministerijas, departamentus ateina verslo subtilybių neišmanantys, užtat kažkam savi žmonės, ir normalus darbas tose įstaigose sutrinka geram pusmečiui. Dar blogiau, kai tokie pareigūnai imasi iniciatyvos ir, nenutuokdami apie pasekmes, bando jа paversti įstatymu ar kokiu kitu juridiniu aktu. Tai ne vien mūsų nelaimė - šis demokratijos antras lazdos galas skaudžiai muša visа Centrinę ir

Rytų Europа, pradėjusiа iš naujo mokytis demokratijos abėcėlės. Gal ir mes kada nors išmoksime, tačiau nuo šios vilties dar ilgai niekam nebus geriau, nes mūsų valdžios žmonės kol kas negirdi (ar nenori girdėti), kad prancūzai ir belgai savo vežėjams kompensuoja 20-30 proc. kuro akcizo ir taip bando juos palaikyti. O mūsiškiai ėmėsi dienpinigius „reguliuoti“, pernai bent trejetа kartų bandė įvesti kuro limitа įvažiuojantiems sunkvežimiams. įtikėję savo galia valdyti, jie negirdi netgi tokio paprasto vežėjų prašymo, kaip vėlesniam laikui nukelti Rusijos leidimų skirstymа. Juk esant dabartiniam skirstymo principui - duoti tiems, kas daugiau į šiа šalį pastaruoju metu važiavo, - be leidimų liks daugybė vežėjų, kuriems jų prireiks antroje metų pusėje. Ir nors Susisiekimo ministerijai įteiktas vežėjams kilsiančias problemas aiškinantis „Linavos“ raštas, į Vilniaus regiono vežėjų susirinkimа atvykęs VKTI atstovas pranešė - leidimai bus skirstomi balandžio 15 d., o pradedami dalinti - balandžio 18…

Kita ne mažiau skausminga tema, skambėjusi visuose regioniniuose pasitarimuose, - mūsų santykiai su užsienio vežėjais bei įvairiausiomis užsienio šalių tarnybomis, kontroliuojančiomis bei reguliuojančiomis šiа verslo šakа.

Kа ir bekalbėti - skaudi ir subtili tema. Skaudi, nes nesvarbu - tyčia ar netyčia - buvo padarytas kažkoks nusižengimas, gresia ekonominės sankcijos, pridarančios ne tik nuostolių, bet kartais galinčios ir sužlugdyti įmonę. Subtili, nes - kа čia beslėpsi - mūsiškiai neretai patys daro tai, už kа, progai pasitaikius, kaltina kitus, pavyzdžiui, už kainų dempingavimа, įvairius žaidimėlius su leidimais, kontrolę keliuose, kurioje vežėjai skirstomi į savus bei svetimus ir t. t. Prie tokios švelnios trinties ir beveik šeimyninių ginčų visi pripratę ir nekreiptų dėmesio, jei šalia nebūtų rimtesnių pagalių, kišamų į verslo ratus. Kaip prieš keletа metų kiekviename susirinkime skambėjo Rusijos motyvas, taip dabar netikėtai išdygo Lenkijos bei Latvijos temos. Apie jas mūsų žurnaluose ne kartа rašyta, tad kartotis neverta. Nauja tik tai, jog balandį pagal mūsų vežėjų ieškinius Lenkijoje turėtų prasidėti teismai, kurie ir sudėlios taškus į savo vietas. Tikimasi atsakymo ir iš Latvijos atitinkamų institucijų. O juk reikalo esmė labai paprasta: tereikia laikytis konvencijų, o iškilusius nesutarimus išspręsti prie derybų stalo. Galbūt tai pavyks padaryti Lietuvos susisiekimo bei Lenkijos infrastruktūros ministrų susitikime, kuris turi įvykti gegužę.

Prieš keletа metų vežėjus gerokai sujaudinę ir netgi krėtę konfliktai su Rusijos muitine, atrodo, jau užgesinti, tačiau atsirado nauja problema: kitų šalių vežėjai, važiuojantys per vidines ES sienas, nėra tikrinami bei nėra pažymimi jų leidimai. Derybose su rusais visuomet motyvuojama pariteto siekimu. Jo, dėl šalių dydžio, vežėjų skaičiaus bei krovinių srauto, žinoma, ir negali būti, tačiau jei su tuo pačiu leidimu važiuojama penketа kartų, tai statistika iškreipiama ir mūsų pozicijos derybose dėl leidimų susilpnėja. Antra vertus, kai nėra leidimų kontrolės - iš užsienio šalių vežėjų neimamas mokestis už naudojimаsi keliais.

Užtat šiokių tokių pragiedrulių atsiranda santykiuose su Baltarusija. Mūsų kaimynai, atrodo, pagaliau suprato, kad prarastas tranzitas - pernelyg didelė prabanga ekonominiu požiūriu ne pačiai stipriausiai Europoje šaliai ir bando jį susigrаžinti. Tai, žinoma, bus nelengva, nes pareigūnų savivalės įbauginti prekių siuntėjai kategoriškai draudžia vežėjams važiuoti per šiа šalį. Didžiausios viltys siejamos su elektronine prekių deklaravimo sistema. Jai įgyvendinti nutarta pasirinkti tris patikimas transporto įmones („Transekspedicija“, „Dobilas“ bei „Autoverslas“) ir jų pagalba įdiegti šiа sistemа. Jai prigijus, tikimasi, kelionės per Baltarusijа vėl atsinaujins.

Tačiau teneatrodo skaitytojui, jog regioniniuose pasitarimuose tik verkta, skųstasi ir dejuota. Taip, vežėjai šiandien gyvena ne pačius geriausius laikus, bet juk buvo ir blogesnių! Daugelis iškilusių problemų sprendžiamos sunkiai ir nerangiai, o kada buvo kitaip? Negirdi valdininkai vežėjų pageidavimų, o kada girdėjo?

Bet būkime teisingi: pajudėjo keleivių vežėjų kompensacijų reikalai; tegu ne iki galo, tačiau bent iš dalies išspręsta dienpinigių mokėjimo byla; šiomis dienomis pakeista važtaraščių pildymo tvarka; gerokai pagerėjo situacija su Rusijos leidimais; vežėjų parkas per pastaruosius keletа metų gerokai atjaunėjo ir padidėjo. Tai vežėjai ir mato, ir vertina, tačiau nerimas dėl ateities vis dėlto didesnės. Todėl kiekvienа regioninį susirinkimа „Linavos“ vadovai užbaigdavo atsisveikinimu „Iki gegužės šeštosios, pasimatysime kongrese“.

Kęstutis BRUZGELEVIčIUS

Keleivinis transportas: situacija gerėja

Kovo 31-аjа įvyko asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto narių pasitarimas. Jame dalyvavo asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius, transporto politikos ir informacijos sekretorius Algirdas Baranauskas, Keleivinio transporto skyriaus vadovas Eugenijus Stolovickis, atsakingi miestų bei rajonų savivaldybių darbuotojai, Vyriausybės atstovai apskrityse, asociacijai nepriklausančių įmonių vadovai, svečiai iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos.

Asociacijos prezidentas A. Kondrusevičius, pasveikinęs gausiai susirinkusius Keleivinio transporto sekcijos narius bei svečius, apžvelgė dabartines „Linavos“ problemas bei jos perspektyvas. Pasak prezidento, nors palyginti negausi, Keleivinio transporto taryba dirba itin aktyviai. Asociacijos vadovybė visada palaiko visas jos iniciatyvas, aktyviai prisidėdama prie jų įgyvendinimo. Kai kurios keleivinininkų idėjos išplinta ir plačiau: pavyzdžiui, 2004 metais vykusiame studentų darbų konkurse dalyvavo bakalauro bei magistro darbai keleivinio transporto tema, o šiais metais ketinama skelbti konkursа ir darbams, nagrinėjantiems krovininio transporto problemas.

Kaip teigė A. Kondrusevičius, Lietuvai tapus ES nare, keitėsi ir asociacijos veiklos prioritetai. Daugiau ieškoma alternatyvių pajamų šaltinių. Asociacijos vadovybė bei Keleivinio transporto tarybos vadovai daug prisidėjo ir prisideda prie pastaruoju metu pasirodžiusių palankių keleiviniam transportui įstatymų bei poįstatyminių aktų. šiuo metu smarkiai pabrangus degalams, daug dėmesio skiriama akcizo įstatymui tobulinti. Kai kurios valstybės jau priėmė sprendimа neapmokestinti vežėjų įsigyjamų degalų akcizo mokesčiu ar bent jį sumažinti. Tikimasi, kad toks sprendimas turėtų būti priimtas ir Lietuvoje.

Asociacijos „Linava“ viceprezidentas, UAB „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis apžvelgė praėjusiųjų metų keleivinio transporto įmonių veiklos rezultatus, asociacijos Keleivinio transporto skyriaus nuveiktus darbus. Verslo būklė pastaruoju metu gerėja. Pajamų praėjusiais metais vežėjai gavo daugiau nei anksčiau, deja, planuotа pelnа surijo drastiškai padidėjusios kuro kainos.

2004 m. asociacijos iniciatyva pavyko priimti šiuos naujus teisės aktus: lapkričio 9 d. Seimas priėmė LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymа, kuris numato, kad keleivinės transporto priemonės, važiuojančios vietinio (miesto ir priemiesčio) susisiekimo reguliariais maršrutais, nebeprivalo mokėti naudotojo mokesčio; lapkričio 11 d. Seimas priėmė LR transporto lengvatų įstatymo 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymа, kuriuo remiantis dieninių skyrių studentams ir profesinio mokymo įstaigų dieninių skyrių moksleiviams suteikta 50 proc. nuolaida tolimojo susisiekimo autobusuose; LR susisiekimo ministras 2004 m. lapkričio 19 d. įsakymu patvirtino Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų pakeitimus; gruodžio 28 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutarimu Nr. O3-140 asociacijos nariams patvirtino tolimojo susisiekimo maksimalius tarifus.

Praėjusiais metais „Linava“ kartu su Tarptautine visuomeninio transporto asociacija (UITP) Vilniuje organizavo seminarа visuomeninio kelių transporto finansavimo iš ES fondų klausimais. Kartu su Vokietijos žemutinės Saksonijos vadybos akademija organizuojami keleivinio transporto specialistų mokymai. Tokie mokymai keleivio transporto specialistams buvo organizuoti ir šiais metais. 2004 metais kartu su „Linavos“ mokymu centru organizuotas seminaras „Viešųjų pirkimų įstatymas, įstatymo nuostatos ir jų įgyvendinimo tvarka“. Keleivių vežėjai dalyvavo dalykinėje kelionėje į Talino miesto keleivinio transporto įmones. š. m. spalį planuojama kelionė į Kortrijko tarptautinę autobusų parodа.

Sėkmingas buvo ir didelio atgarsio visuomenėje sulaukęs konkursas „Keleivinio kelių transporto tyrimai ir plėtra“ geriausiems studentų (bakalauro ir magistro) baigiamiesiems darbams visuomeninio keleivinio kelių transporto tematika išaiškinti. Lapkričio 19 d. konkurso vertinimo komisijos posėdyje buvo paskelbti nugalėtojai, kuriems išmokėtos piniginės premijos ir įteikti diplomai.

Vykdami tarptautiniais maršrutais, keleivių vežėjai privalo mokėti PVM kiekvienoje šalyje, per kuriа vyksta autobusas, pagal tos šalies įstatymus. šiuo metu „Linava“ rengia informacijа savo nariams apie PVM mokėjimo tvarkа visose ES šalyse. Ji bus išsiuntinėta ir Keleivinio transporto įmonėms.

M. Grigelis apgailestavo, kad padaryta ne viskas. Dar ne visos savivaldybės kompensuoja vežėjams nuostolius, susidariusius dėl visuomenei būtinų paslaugų teikimo. Autobusų ir troleibusų parkai gavo 26,5 mln. Lt kompensacijų, tai sudaro 47,2 proc. visų reikiamų lėšų. Nepavyksta pažaboti ir keleivių vežimo nelegalaus verslo. Laiškai įvairioms institucijoms, susitikimai, pasitarimai, darbo grupių kūrimas rezultatų kol kas nedavė. Norėtųsi, kad populiaresnė taptų ir autobusų klasifikavimo pagal IRU reikalavimus paslauga, tuo turėtų labiau susidomėti turizmo firmos.

Eugenijus Stolovickis supažindino su praėjusių metų įmonių statistiniais rezultatais (plačiau apie juos - žurnalo „Transporto pasaulis“ 4-ajame numeryje).

Pasitarime kalbėjęs Vyriausybės atstovas Panevėžio apskrityje Leonas Alesionka pasidžiaugė užsimezgusiu bendradarbiavimu su asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriumi. Praėjusių metų pabaigoje vykusiuose pasitarimuose Vyriausybės atstovams apskrityse buvo pateikti duomenys, kaip miestų bei rajonų savivaldybės atsiskaito su vežėjais už nuostolingų maršrutų aptarnavimа. L. Alesionka įsitikinęs, kad Vyriausybės atstovų įsikišimas labai pagelbėjo: savivaldybės suskato išmokėti keleivinio transporto įmonėms joms priklausančius pinigus. Pasak kalbėjusiojo, per pastaruosius metus padidėjo visų savivaldybių biudžetai, tad jos neturėtų skųstis, kad neturi iš ko atsiskaityti su vežėjais.

VKTI viršininko pavaduotojas Eugenijus Ruškus pasidžiaugė, kad keleivinio transporto įmonių darbo rezultatai gerėja, nors problemų vis dar apstu. Daug jų pastaruoju metu turėjo ir VKTI: Lietuvai įstojus į ES, teko persitvarkyti dirbti naujomis sаlygomis.

Pasak kalbėjusiojo, daugiausia naujovių laukia įmonių, vežančių keleivius tarptautiniais maršrutais: pagal ES reglamentus, vežėjas, bet kurioje šalyje pateikęs prašymа gauti leidimа vežti keleivius reguliariais maršrutais, privalo jа gauti. Tai naudinga ir mūsų šalies vežėjams, kurie gali aptarnauti daugiau maršrutų į užsienį. Pastaruoju metu VKTI gauna daug prašymų iš užsienio įmonių, tad konkurencija šioje srityje dar labiau aštrės.

E. Ruškus kalbėjo apie neteisėta veikla besiverčiančius vežėjus, VKTI rengiamus reidus jiems išaiškinti, problemas įrodant jų kaltę ir pan.

Keleivių vežėjai pasidalijo savo problemomis - jų kaip visada yra pačių įvairiausių. Vienokios jaudina tarptautiniais, tolimojo susisiekimo maršrutais vežančių įmonių vadovus, kitokios - aptarnaujančius priemiesčius bei miestus, tačiau nemaža jų bendros visiems. Viena iš jų, beje, itin aktuali ir krovinių vežėjams, - pastaruoju metu vis labiau ryškėjantis vairuotojų trūkumas. Jauni vairuotojai išvyksta dirbti į užsienį, įmonėse lieka daugiausia vyresnio amžiaus darbuotojai. Pasak kalbėjusiųjų, reikia kuo skubiau rasti kelių, kaip šiam darbui parengti jaunesnių vairuotojų. Galbūt būtų galima inicijuoti įstatymo, leidžiančio vairuoti autobusus tik nuo 21-erių metų, pakeitimа. Kai kuriose ES šalyse autobusа gali vairuoti aštuoniolikos metų sulaukę jaunuoliai. Gal toks sprendimas išspręstų problemа ir mūsų šalyje.

Kad vairuotojų trūkumas tampa rimta problema, pastaruoju metu itin skaudžiai pajuto UAB „Kauno autobusai“. čia per keletа mėnesių įvyko trys skaudūs eismo įvykiai, iš kurių du pasibaigė žmonių mirtimi. Abi tragiškiausias avarijas, pasak M. Grigelio, padarė buvę mikroautobusų vairuotojai; vienas iš jų įmonėje dirbo penkis, kitas - tris mėnesius. Taigi kvalifikuotų vairuotojų trūkumas gali turėti ir labai tragiškų pasekmių.

A. Baranauskas apžvelgė, kа šioje srityje nuveikė asociacija „Linava“. Mokymo centras sudaro sutartis su darbo biržomis, profesinėmis mokyklomis dėl sunkiųjų transporto priemonių vairuotojų rengimo. Deja, visoje šalyje tik vienoje profesinėje mokykloje pavyko surinkti moksleivių grupę. Jaunimas nenoriai renkasi šį sunkų bei atsakingа darbа.

Vežėjai skundėsi ir dėl mokyklinių autobusų neteisėtos veiklos: niekam ne paslaptis, kad geltonieji autobusiukai veža ne tik moksleivius - jie surenka pavėžėti pašalinius žmones, veža keleivius užsakomaisiais reisais, nė kiek nesibaimina apie tai skelbtis laikraščiuose. Geltonuosius autobusiukus neretai galima pamatyti ir šalia Gariūnų turgavietės, „Akropolio“ prekybos centro. Daugiau dėmesio į šiа problemа turėtų atkreipti ne tik VKTI, bet ir savivaldybės, kurioms tiesiogiai priklauso mokykliniai autobusai.

E. Stolovickis pristatė šiuo metu priiminėjamus keleivių vežimo verslа reglamentuojančius įstatymų projektus. Pastaruoju metu svarstomos Transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma bausti vežėjus, jei paaiškės, kad jų gabenami užsieniečiai neturi kelionės dokumentų, reikalingų įvažiuoti į Lietuvа. Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje pavyko įtikinti komiteto narius, jog ne vairuotojai turėtų rūpintis, kad į Lietuvа atvykstantys keleiviai turėtų visus reikiamus kelionės dokumentus. Tačiau pataisas dar svarstys ir kiti Seimo komitetai.

Dar vienas pastaruoju metu svarstomas projektas - dėl licencijų išdavimo keleivių vežėjams tvarkos. Asociacija „Linava“ aktyviai dirba, kad ir šis įstatymas būtų priimtas kuo palankesnis vežėjams.

Pasitarimo dalyviai galėjo apžiūrėti ir „Centrako“ įmonės pateiktа naujа „Berkhof“ turistinį autobusа.

Lina JAKUBAUSKIENė

Dėl kelionės leidimų

išdavimų tvarkos

Kovo 16 d. vykusiame Vienkartinių kelionės leidimų išankstinio skirstymo komisijos posėdyje išsiskyrė nuomonės dėl Rusijos bendrųjų leidimų skirstymo Lietuvos vežėjams 2005 m. Susisiekimo ministerijos atstovas laikėsi kategoriškos nuostatos, jog minėti leidimai vežėjams turi būti išduodami taikant išankstinį skirstymа. Asociacija „Linava“ nepritarė šiai nuomonei, nes remiantis tik vieno 2005 m. ketvirčio duomenimis negalima tiksliai įvertinti vežimų į Rusijа dinamikos ir numatyti leidimų panaudojimo tendencijų.

Kaip sakė asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius, asociacija oficialiu raštu kreipėsi į susisiekimo ministrа Zigmantа Balčytį ir paprašė peržiūrėti kelionės leidimų į Rusijа išdavimo tvarkа atsižvelgiant į vežėjų darbo specifikа bei poreikius. Tai leistų šiais metais maksimaliai sumažinti galimų kliūčių atsiradimа gabenant krovinius tiek į Rusijа, tiek vykstant tranzitu per jos teritorijа. Asociacijos „Linava“ nuomone, šiuo metu iš anksto skirstyti visus kelionės leidimus vežėjams yra netikslinga. Deja, į vežėjų nuomonę nebuvo atsižvelgta ir priimtas sprendimas iš anksto skirstyti Rusijos bendruosius leidimus vežėjams nuo 2005 m. balandžio 15 d.

Asociacijos bendrovių vadovai mano, jog išankstinis kelionės leidimų skirstymas neišsprendžia jų stygiaus problemos, negarantuoja lygiateisiškumo gaunant leidimus, suformuoja prielaidas įmonėms neteisėtai keistis leidimais ir tik sudaro iliuzijа, kad leidimų užtenka visiems metams. Toks principas taip pat neskatina atsakingų ministerijos pareigūnų derėtis su Rusijos institucijomis dėl papildomų kelionės leidimų, jei, išduodant leidimus per visus metus, paaiškėtų jų stygiaus tendencija.

Asociacija „Linava“ atkreipė susisiekimo ministro dėmesį į kai kuriuos neigiamus aspektus skirstant vežėjams Europos transporto ministrų konferencijos (ETMK) daugiašalės kvotos leidimus. Efektyvus ETMK metinių ir ypač mėnesinių leidimų panaudojimas leistų iš dalies kompensuoti Rusijos kelionės leidimų trūkumа. Tačiau dėl neaiškių priežasčių per tris š. m. mėnesius vežėjams dar neišduoti visi 2005 m. kvotos ETMK leidimai ir vežėjai priversti naudoti deficitinius Rusijos kelionės leidimus.

Lietuvos vežėjų stendas -

vienas iš populiariausiųjų

Kovo pabaigoje Maskvoje vyko tarptautinė transporto paroda „TransRussia“. Iš jos sugrįžę asociacijos „Linava“ atstovai teigė, kad parodoje dalyvavę per 50 asociacijos vežėjų bendrovių sulaukė nemažai Rusijos gamintojų ir ekspeditorių dalykinių pasiūlymų. Daugelis iš jų grįžo į Lietuvа sudarę ne vienа naujа kontraktа bei suradę gerų kontaktų.

šiemet asociacija „Linava“ sudarė tikrai palankias sаlygas vežėjams, kad pastarieji galėtų tinkamai save pristatyti ir priimti partnerių beieškančius klientus. Lietuvos vežėjų stendas buvo vienas iš populiariausiųjų „TransRussia“ parodoje.

Pasak asociacijos prezidento Algimanto Kondrusevičiaus, geras ženklas transportininkams, kad iškart po iškilmingos parodos atidarymo Lietuvos stendа aplankė Rusijos transporto ministras Igoris Levitinas ir pažadėjo paspartinti krovinių gabenimo plėtros reikalus Lietuvos kryptimi.

Kaip teigė asociacijos „Linava“ prezidentas, be dalyvavimo parodoje, jis dar buvo susitikęs su Rusijos vežėjų asociacijos ASMAP atstovais bei su kompanijos „Rostek“ vadovais ir aptarė diegiamos išankstinio duomenų perdavimo sistemos, kuri pagreitins transporto pravažiavimа Rusijos pasienyje, klausimus.

A. Kondrusevičius taip pat susitiko su mūsų šalies ambasadoriumi Rusijos Federacijoje Rimantu šidlausku ir aptarė vežėjų problemas bei perspektyvas. Prezidentas priėmė susisiekimo viceministrа Aidа Gedvilа bei Susisiekimo ministerijos sekretorių Arvydа Vaitkų „Linavos“ atstovybėje Maskvoje ir supažindino svečius su jos veikla.

„ši paroda - svarbus renginys mūsų vežėjams, o lankytojų parodytas dėmesys tik patvirtina, kad mes rimtai dirbame Rusijos rinkoje ir galime daug prisidėti sprendžiant Lietuvos ir Rusijos krovinių gabenimo plėtros problemas“, - sakė „Linavos“ prezidentas A. Kondrusevičius.

Svečiuose -

„Latvijas auto“ atstovai

Balandžio 4-5 d. asociacijoje „Linava“ su darbo vizitu viešėjo vežėjų asociacijos “Latvijas Auto“ atstovai. Kaip sakė asociacijos generalinis sekretorius Pavelas Groševas, tai tikslinis vizitas, kurio metu buvo aptarti bendradarbiavimo tarp dviejų asociacijų klausimai bei tolesni veiksmai siekiant palankesnių verslo sаlygų abiejų šalių vežėjams.

Pasak Latvijos vežėjų atstovo, tiek vienos, tiek kitos šalies vežėjams galvos skausmа ir toliau kelia Latvijos muitininkų taikoma transporto priemonių svėrimo praktika. Jo manymu, kai kurie Latvijos muitinės darbuotojai iki šiol neturi aiškaus supratimo, kada reikia atlikti svėrimo procedūrа, o kada - skirti baudа.

„Latvijas Auto“ šiuo klausimu ne kartа kreipėsi į savo šalies valdžios institucijas, tačiau šis klausimas ir toliau lieka atviras. Nors, anot vadovo, su Latvijos vyriausiаja muitinės valdyba (VMV) yra sutarta, kad vežėjai gali anonimiškai paskambinti žinomais telefonais į VMV ir pranešti apie latvių muitininkų savivalės atvejus (tel. Latvijoje: 704 72 82, 704 75 55). Jis pastebėjo, jog teigiamų poslinkių jau yra, bet vežėjai ir patys neturi bijoti pranešti apie muitininkų korupcijos atvejus.

Lietuvos ir Latvijos vežėjų asociacijų generaliniai sekretoriai Valdas Gilys ir Pavelas Groševas sutarė ir toliau siekti, kad būtų atsižvelgta į asociacijų pasiūlymus kompensuoti kuro akcizа kelių transportininkams, nes tokia praktika egzistuoja geležinkelių, jūrų bei oro transporte.

Vizito metu buvo pasirašyta sutartis dėl „Linavos“ tarpininkavimo padedant susigrаžinti asociacijos „Latvijas auto“ nariams PVM iš Lenkijos už šioje šalyje pirktus degalus.

Siūlys tobulinti transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisas

Kovo 24 d. vykusiame Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje keleivių vežėjų atstovai įtikino komiteto narius, kad ne vairuotojų pareiga rūpintis, jog į Lietuvа atvykstantys keleiviai turėtų visus reikiamus kelionės dokumentus.

Kaip teigė posėdyje dalyvavęs asociacijos „Linava“ atstovas Eugenijus Stolovickis, Ekonomikos komitetas Seimui siūlys tobulinti Transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisas. Kol kas siūloma bausti vežėjus baudomis nuo 11 iki 18 tūkst. Lt, jei paaiškės, kad jų gabenami užsieniečiai neturi kelionės dokumentų, reikalingų įvažiuoti į Lietuvа. Tačiau šį klausimа dar turi apsvarstyti ir pateikti siūlymus Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Keleivinio kelių transporto atstovai teigia, kad vairuotojai neturi reikiamo pasirengimo ir negali nustatyti, ar keleivių dokumentai atitinka reikalavimus. Pataisos rengėjų teigimu, vežėjų atliekama dokumentų patikra apsaugotų nuo nelegalios migracijos, sumažėtų valstybės išlaidos išlaikant bei grаžinant užsieniečius į jų kilmės šalis ar šalis, iš kurių jie atvyko.

Priėmus šio įstatymo pataisas, tarptautiniais maršrutais keleivius vežančios bendrovės (išskyrus geležinkeliais), privalėtų garantuoti, kad jų vežami užsieniečiai turi galiojantį pasа, asmens tapatybės kortelę ar kitus reikiamus kelionės dokumentus.

Anatolijus JAKIMOVAS

Asociacijos „Linava“ spaudos atstovas

Eismo apribojimai Austrijoje

Austrijos vežėjų asociacija AISO informavo, kad š. m. balandžio 25 d. 10.00-20.00 val., birželio 2 d. 09.00-22.00 val., liepos 29 d. 18.00-22.00 val. ir liepos 30 d. 09.00-15.00 val. Italijos link važiuojančioms krovininėms transporto priemonėms, kurių maksimalus leistinas svoris viršija 7,5 t, įvedami eismo apribojimai kelyje A12 nuo Kufstein pasienio posto iki Imst sankryžos ir kelyje A13 nuo pasienio posto iki Insbruk pietinio žiedo.

Taikomos išimtys:

• kelionėms, skirtoms išimtinai mėsos ar gyvulių skerdienos, greitai gendančių maisto produktų, laikraščių ir periodinių leidinių vežimams, neatidėliotiniems degalinių papildymams, buksyravimo atvejais, avarijos pagalbos atvejais, vežimams nelaimės atveju, medicinos aptarnavimui, visuomeninėms saugos transporto priemonėms vežti, ugniagesių brigadoms, šiukšlių surinkti, toksiškoms atliekoms išvežti, nutekamiesiems vandenims aptarnauti, neatidėliotinam Austrijos kariuomenės ar užsienio karinių pajėgų, dislokuotų Austrijoje, sunkvežimių vežimui ar pripažintų organizacijų pagalbos operacijoms;

• daliai kombinuoto geležinkelio-kelių krovinių vežimo kelionės nuo siuntėjo iki atitinkamo artimiausio pakrovimo punkto arba nuo atitinkamo artimiausio iškrovimo punkto iki gavėjo ir atgal iki artimiausio pakrovimo punkto, numatyto užpildytame dokumente (pagal CIM/UIRR konvencijа), kuris privalo būti transporto priemonėje ir pažymėtas, kad transporto priemonė ar antstatas (pakeista dalis, konteineris) bus ar buvo gabentas geležinkeliu;

• tuščių transporto priemonių kelionėms vairuotojo namų, įmonės, krovinių terminalo, sunkvežimio stovėjimo aikštelės (kiemo), transporto priemonės nuolatinės bazės ar bet kurios kitos vietos link, kuomet transporto operatorius numato vairuotojui galimybę sugrįžti visuomeniniu ar įmonės transportu.

Informacijos ir IT skyrius

"Vežėjų žinios"
Balandis Nr. 7(91)

"Linava" informuoja

Naujienos

Lietuvos automobilių kelių direkcija

Naujienos

"Linavos" mokymo centras

Planuojami mokymo kursai ir seminarai

Vž informacija

Naujienos

Teisė

Nauji teisės aktai, aktualūs vežėjams