Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Naujienos

K O V A S

KRONIKA

Mus rasite Vilniuje,

J. Basanavičiaus g. 45, tel.: 2786501,

faks.: 2786524, office@linava.lt

Kovo 7 d. Vykusioje „Linavos“ spaudos konferencijoje asociacijos prezidentas A. Kondrusevičius teigė, jog nepaisant vis iškylančių sunkumų, vežėjai nenuleidžia rankų ir ieško naujų rinkų bei aktyviau dirba Rusijos ir kitų NVS šalių ekonominėje erdvėje. Pasak jo, asociacijai priklausančios vežėjų įmonės pajėgios vežti pačius įvairiausius užsakovų krovinius, o potencialūs klientai turi galimybę rinktis. „Labai svarbu išlaikyti senas mūsų rinkas bei ieškoti naujų, - sakė prezidentas. - Tikimės Ukrainos rinkos šuolio, nes Ukrainos valdžios atstovai kalba apie muitų mokesčių sumažinimа. Tai paskatintų krovinių srautų padidėjimа į šiа šalį“.

Kovo 8 d. Asociacija „Linava“ pradėjo vežėjų regioninių susirinkimų turа Kaune, Klaipėdoje, šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Vilniuje. Minėtiems regionams atstovaujantys asociacijos prezidiumo nariai pateikė savo rinkėjams ataskaitas, „Linavos“ generalinis sekretorius V. Gilys ir prezidentas A. Kondrusevičius pasidalijo informacija apie leidimų sistemos reikalus, TIR knygelių pardavimа bei aptarė asociacijos komercines perspektyvas. Per šiauliuose vykusį susirinkimа buvo išrinkti du kandidatai į asociacijos prezidiumo narius (R. Janulis ir A. Grigaliūnas), iš kurių vienas bus išrinktas į „Linavos“ prezidiumа per vežėjų Kongresа pavasarį.

Kovo 15 d. Asociacijos „Linava“ PVM grаžinimo poskyrio specialistai atliko mūsų vežėjams už pirktа kurа Lenkijoje išrašytų sаskaitų analizę ir sudarė sаrašа šios šalies 37 įmonių, kuriose nerekomenduoja vežėjams pirkti degalų, plauti vilkikus, naudotis jų mokamomis stovėjimo aikštelėmis.

Kovo 21 d. Asociacijos „Linava“ prezidiumo posėdyje aptarti regioniniuose vežėjų susirinkimuose iškelti klausimai bei pasirengimo XV asociacijos kongresui aspektai.

Kovo 25 d. Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje keleivių vežėjų atstovai įtikino komiteto narius, kad ne vairuotojai turėtų rūpintis, jog į Lietuvа atvykstantys keleiviai turėtų visus reikiamus kelionės dokumentus.

Kovo 29 d. Iš Maskvoje vykusios transporto parodos „TransRussia“ sugrįžę „Linavos“ atstovai teigė, kad parodoje dalyvavę per 50 asociacijos vežėjų bendrovių atstovų sulaukė nemažai Rusijos gamintojų ir ekspeditorių dalykinių pasiūlymų. Daugelis jų grįžo į Lietuvа sudarę ne vienа naujа kontraktа bei suradę gerų kontaktų.

Kovo 30 d. Asociacija oficialiu raštu kreipėsi į susisiekimo ministrа Zigmantа Balčytį ir paprašė peržiūrėti kelionės leidimų į Rusijа išdavimo tvarkа atsižvelgiant į vežėjų darbo specifikа ir poreikius. Tai leistų šiais metais iki minimumo sumažinti galimų kliūčių atsiradimа gabenant krovinius tiek į Rusijа, tiek vykstant tranzitu per jos teritorijа.

IRU asamblėja Kišiniove

Balandžio 14-15 dienomis Moldovos sostinėje Kišiniove vyko IRU keleivinio ir krovininio transporto tarybų posėdžiai bei generalinė asamblėja. Renginiuose dalyvavo ir asociacijos „Linava“ delegacija, vadovaujama asociacijos prezidento Algimanto Kondrusevičiaus. Kišiniove mūsų šalies delegacija susitiko su Rusijos ASMAP ir pasirašė sutartį dėl abipusių garantijų suteikimo vežant krovinius iš Rusijos į Kaliningrado sritį.

Vidmantas KLIUKAS

Iš kelionės sugrįžęs asociacijos „Linava“ prezidentas A. Kondrusevičius papasakojo, kad keleivinio ir krovininio transporto tarybų posėdžiuose buvo daug diskutuojama apie vežėjų profesinį meistriškumа, apie poreikį jį ugdyti ir puoselėti. Deja, vis dar pasitaiko, kad vienoje Europos valstybėje susikompromitavusi transporto įmonė persikelia į kitа ir čia vėl tęsia veiklа. Posėdžių dalyviai pasisakė už tai, kad tokie atvejai nebūtų toleruojami. Taip pat numatoma sugriežtinti profesinius bei finansinius reikalavimus transporto įmonėms, dalyvaujančioms tarptautiniame vežėjų versle.

Renginyje buvo daug diskutuojama ir apie Europos valstybių kelių mokestį. Algimantas Kondrusevičius susirinkusiuosius informavo apie tai, kad ketinama apmokestinti ir Lietuvos kelius.

Asamblėjoje buvo pateikta informacija, jog numatoma griežtinti ETR konvencijа ir labiau kontroliuoti vairuotojų darbo ir poilsio režimа. ši sаlyga - sаžiningos konkurencijos pagrindas, būdas eliminuoti frachtų dempingavimа dėl nesilaikomo darbo ir poilsio režimo.

Privalomа skaitmeninių tachografų įdiegimo terminа numatoma nukelti dar vienerius metus - iki 2006-ųjų rugpjūčio. Nemaloni žinia ta, kad planuojama nuo 2007 m. vidurio įteisinti reikalavimа montuoti skaitmeninius tachografus visose, tarp jų ir anksčiau pagamintose, transporto priemonėse. Dauguma dalyvių pasisakė prieš tokiа perspektyvа, gresiančiа vežėjams papildomomis išlaidomis.

Degalų kainų augimas - dar viena aktuali problema. Ji svarbi ne tik vežėjams, bet ir kiekvienos valstybės visuomenei, ir netgi visai Europai, kurios konkurencingumas pasaulio mastu vis mažėja. Degalų branginimа didinant akcizа vežėjai vertina kaip klaidingа keliа, kurį renkasi valstybių vyriausybės, siekdamos patogiau ir lengviau surinkti mokesčius. Netoliaregiška politika komplikuoja Europos valstybių ekonominę būklę.

Vežėjų gyvenimа apsunkina ir tai, kad ilgėja atsiskaitymo už atliktа paslaugа terminai: 30 dienų atidėjimas jau nieko nestebina, praktikuojami dar ilgesni terminai - net iki 90 dienų.

Keleivinio transporto tarybos posėdyje asociacijos „Linava“ viceprezidentas Mindaugas Grigelis pasiūlė griežtinti reikalavimus tarptautiniais maršrutais važinėjantiems autobusams ir įteisinti privalomа autobusų klasifikavimа. Tai sudarytų sаlygas keleivių vežėjams sаžiningai konkuruoti, o keleiviai, matydami ant autobuso žvaigždutes, žinotų, už kokio lygio paslaugа jie moka. Juk kiekvienas supranta, kad maloniau važiuoti autobusu su didesniais tarpais tarp sėdynių bei turinčiu sanitarinį mazgа, kuriuo gali pasinaudoti bet kuriuo metu. IRU pritarė Lietuvos pasiūlymui ir rekomendavo valstybėms klasifikuoti autobusus. Beje, Moldovoje visi autobusai, važinėjantys tarptautiniais ir tarpmiestiniais maršrutais, jau klasifikuoti.

Ilgа laikа Europoje buvo aktuali problema, kurios nesugebėjo įveikti dviejų valstybių vyriausybės - tai tranzitas iš Rusijos per Lietuvа į Kaliningrado sritį ir atgal. Sprendimo būdа rado dvi visuomeninės vežėjų organizacijos - „Linava“ ir ASMAP. Jos pasirašė sutartį, pagal kuriа „Linava“ tapo garantuojančia asociacija vykdant tranzito procedūrа iš Rusijos į Kalingradа ir atgal. Atitinkamus įsipareigojimus prisiėmė ir ASMAP.

Vežėjams ir patiems būtina pagalvoti…

Po 2004 m. gegužės 1 d. vyravusi euforija praėjo ir vežėjai greitai susidūrė su kasdieniais rūpesčiais. Be nuolat brangstančio kuro, dar atsirado daug naujų konkurentų: dešimt šalių įsiliejo į aljansа su 140 tūkst. automobilių parku. Akivaizdu, jog reikia ieškoti verslo optimizavimo kelių, mažinti sаnaudas, rasti naujoviškų siūlymų krovinių siuntėjams bei naujų rinkų, bet ar visi tai supranta?

Antanas Tuminas

Pastaraisiais metais vežėjai savo kailiu pajuto Lietuvos biurokratijos viešpatavimа, kuri aukštai pakelta galva augina raumenis ir, prisidengusi Europos Sаjungos direktyvomis, didina mokesčius. Kai kurių analitikų teigimu, biurokratija vidutiniškai pabrango apie 20 proc.

Statistiniai duomenys aiškiai rodo, kad vežėjų įmonių pelningumo sumažėjimas iki 2,8 proc. tiesiogiai sietinas su kuro ir darbo jėgos brangimu bei padidėjusiomis kelių ir kitomis rinkliavomis. Tikėtis, kad šalies valdžia artimiausiu metu sugebės padėti vežėjams spręsti problemas, taip pat nerealu, kaip nepatartina pasitikėti vien šios verslo šakos lobistų sėkme. Sunkėjančios automobilių transporto verslo sаlygos neišvengiamai veda prie rinkos struktūros pokyčių ir joje veikiančių dalyvių stambėjimo. Tuo tarpu aštri konkurencija jau šiandien verčia didinti darbo efektyvumа ir ieškoti naujų sprendimų, kurių, pasirodo, dar nėra.

Džiaugsmo nedaug

Specialistai aiškina, kad išeitis iš susiklosčiusios situacijos yra. Ir ne viena. Visoje Europoje automobilių transportu vežama apie 80 proc. įvairios paskirties krovinių, ir nepanašu, kad artimiausiu metu ši tendencija stipriai pasikeistų. Panaši situacija ir Lietuvoje. Todėl būtų logiška manyti, kad Vyriausybė automobilių transportа realiai priskirtų prie tų verslo sričių, kurioms reikia valstybės apsaugos, o nemaitintų vežėjų vien pažadais. Dabar situacija tokia, kad valstybė rūpinasi tik geležinkeliais, o į vežėjus žiūri kaip į privatų sektorių, kuris egzistuoja pats savaime.

Asociacijos „Linava“ preliminarūs duomenys rodo, jog 2004 m. vienos transporto įmonės sаnaudos vidutiniškai padidėjo 15 proc. Labiausiai padidėjo išlaidos degalams (iki 28,9 proc.) bei darbuotojų atlyginimams (iki 22,5 proc.). Matome, kad sаnaudų didėjimas neleidžia automobilių transporto įmonėms pasiekti didesnio pelningumo.

Panaši padėtis ir keleiviniame kelių transporte. Nors šio sektoriaus bendros pajamos 2004 m. išaugo 4 proc., bet dėl pabrangusio kuro bendros išlaidos padidėjo 6,6 proc., o keleivių vežėjai patyrė 26,9 mln. Lt nuostolių.

Kaip teigia vežėjai, dabar dirbti Vakarų rinkose tapo šiek tiek lengviau, bet kiekviena šalis bando įvairiomis priemonėmis mažinti užsienio šalių vežėjų konkurencijа, o saviems siekia sudaryti palankesnes sаlygas. „Tai ir nauji kelių mokesčiai, darbo laiko reglamentai užsienio šalių vežėjams, saugaus eismo reikalavimai ir t.t., - sako „Linavos“ generalinis sekretorius Valdas Gilys. - Būtų gerai, kad ir mūsų vežėjai galėtų sulaukti valdžios supratimo bei palaikymo“.

Teoriškai susidariusias išlaidas vežėjui turėtų padengti klientas, nes normalus verslas įmanomas tik tada, kai kiekvienas padidėjusių išlaidų procentas frachto kainа padidina 0,3 proc. Tačiau nuolatinis akcizo mokesčio didinimas vežėjams, švelniai tariant, yra nekorektiškas. Tuo tarpu geležinkelininkai gauna dotacijas, o jūrų, upių ir oro transportininkai nuo akcizo mokesčio atleisti. Regis, šio klausimo greitai nepavyks išspręsti, nes vanduo po gulinčiu akmeniu neteka.

Nemažai asociacijai priklausančių įmonių (per 800) pastaraisiais metais aktyviai pradėjo dirbti Rusijos ir kitų NVS šalių rinkose, todėl ir šioje verslo erdvėje konkurencija padidėjo. Kartu tai paskatino ir įvairių kontrolės punktų bei rinkliavų atsiradimа. Tarptautinės automobilių transporto sаjungos (IRU) 2004 m. atliktas tyrimas parodė, kad NVS šalių keliuose iš vežėjų surenkamos rinkliavos daro didelę ekonominę žalа įmonėms. Kazachstano vežėjų asociacija atvirai pareiškė, kad jiems vadinamosios „nesankcionuotos išlaidos“ sudaro apie 40 proc. Oficialioje paslaugos savikainoje to nematyti, tačiau tokios išlaidos labai padidina transporto bendrovių sаnaudas. Galima teigti, kad ir Lietuvos vežėjai priversti taikstytis su esama situacija, nors Rusijos federalinė muitinės tarnyba aktyviai ir efektyviai gerina padėtį.

Rinkų perspektyvos

Pastaruoju metu šalies vežėjams vis dažniau iškyla dilema - kа daryti toliau ir kur rasti naujа nišа? Juk kitų šalių vežėjai taip pat nesnaudžia, o neretai ir lenkia mūsiškius operatyvumu bei perspektyvos suvokimu. Dabar susidarė tokia situacija, kad nemažai Lietuvos kelių transporto bendrovių, anksčiau dirbusių tik Vakarų rinkose, vis dažniau veža krovinius į Rusijos ekonominę erdvę. Tačiau ir Rusijoje jau tampa ankšta, nes tiek vietos vežėjai, tiek suomiai, lenkai, latviai, estai, ukrainiečiai, baltarusiai taip pat siekia savo rinkos dalies.

Vežėjų asociacijos duomenimis, šalies automobilių transporto bendrovių technikos parkas yra modernus ir įvairus (apie 14 tūkst.), o lietuviai gali vežti įvairiausius krovinius, reikia tik užsakovų. Prieš kelerius metus pasirinkę Rytų rinkа lietuvaičiai nepralaimėjo, tačiau pasikliauti vien Rusijos rinkos perspektyva būtų klaida.

Automobilių transporto dalis Rusijos užsienio prekybos apyvartoje sudaro 25 proc. Rusijos vežėjai savo šalyje užima tik 38 proc. rinkos, kitа jos dalį dalijasi konkurentai iš Suomijos, Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos bei Estijos ir lengvai pasiduoti niekas neketina.

Tam tikrų vilčių vežėjams teikia Ukrainos valdžios institucijų ketinimai maksimaliai mažinti muitų mokesčius, liberalizuoti užsienio prekybа ir pan. Pirmieji sprendimai dėl geležinkelio tarifų sumažinimo šioje šalyje rodo, kad šios kalbos turi realų pagrindа. Galima prognozuoti, kad įgyvendinus panašius sumanymus, Ukrainos kryptimi sparčiau pajudės krovinių srautai.

Lietuvos vežėjai perspektyvia laiko ir Kazachstano ekonominę erdvę. čia taip pat vyksta aktyvūs ekonominiai pokyčiai, kurie jau dabar autovežius turinčioms lietuvių įmonėms duoda nemažai pelno. Jei Kazachstanas tikrai nuties geležinkelį iki Kinijos, tada jis bus artimiausias kelias kinams į Europа. žinant Kinijos ekonomikos potencialа, tikėtina, kad suaktyvės krovinių srautai ir šiame regione.

Tačiau tolimesnės kelių transporto plėtros galimybės daugiausia priklausys nuo trijų sаlygų: reikiamos infrastruktūros, kvalifikuotos darbo jėgos ir informacinių technologijų pritaikymo visose su logistika susijusiose grandyse.

Integracija neišvengiama

Mūsų šalies automobilių transporto įmonės nėra stambios, net atvirkščiai - viena bendrovė disponuoja vidutiniškai 5-10 sunkiojo transporto priemonėmis. Panašiai yra ir kaimyninėse šalyse. Akivaizdu, jog anksčiau ar vėliau smulkios įmonės turės keisti savo strategijа, nes vienos pačios nebegalės efektyviai konkuruoti ir teikti kokybiškų paslaugų. Tokiomis aplinkybėmis galimi keli sprendimo būdai: integracija, paremta rinkos dalyvių stambėjimu, ir krovinių vežimas frančizės pagrindu, naudojantis stambaus partnerio prekiniu ženklu.

Europos analitikai teigia, kad įveikti automobilių transporto krizę pavyks tik keičiant rinkos struktūrа ir stambinant kompanijas. Be to, šis stambėjimas turi būti ne paprastas, o integracinis. Tai reiškia, jog siekiant didesnio verslo efektyvumo vienijasi kompanijos iš skirtingų transporto infrastruktūros sektorių. Visa tai sudarytų sаlygas civilizuotai plėtoti transporto ir ekspedicinį verslа, pritrauktų investicijų, formuotų šiuolaikiškа logistikos infrastruktūrа ir normalius rinkos dalyvių verslo santykius.

Apmaudu, kad Lietuva šiuo aspektu jau atsilieka nuo kaimynų 3-4 metais ir atotrūkis vis didėja. Būtų neteisinga teigti, kad dėl to kalti tik transportininkai, kadangi ir šalies valdžios struktūros neturi bent kiek aiškesnės strategijos transporto plėtros klausimu. Taip pat labai gaila, kad mūsų vežėjai, savo darbu ir investicijomis išsikovoję stiprias pozicijas Europoje, pastaruoju metu vis daugiau klimpsta į buitinio lygio intrigas tiek su savo asociacija, tiek su partneriais. Susidaro paradoksali situacija: nuolat verkšlenantys vežėjai nesugeba susitarti nei tarpusavyje, nei su kietasprandžiais valdininkais. Toks trumparegiškas ir nerimtas elgesys gali atvesti prie automobilių transporto Lietuvoje katastrofos. Tiesa, yra pavienės kai kurių šio sektoriaus verslininkų pastangos, rodančios, kad dar bandoma mаstyti ir veikti globaliau, bet tada atsitrenkiama į valdžios biurokratų kietas kaktas. Pavyzdžiu gali būti situacija su planuotais logistikos centrais Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje.

Tuo tarpu estai, latviai, lenkai, o dabar ir rusai vienija jėgas ir jau kuria logistikos centrus ne tik savo šalyse, tiesia naujus kelius, stato uostus. Akivaizdu, kad Lietuvos vežėjų asociacija viena nepajėgs sukurti reikiamos infrastruktūros, kad reikia ieškoti partnerių iš kitų sektorių bei iš valdžios institucijų. Juk šiuolaikiškų logistikos centrų, uostų, terminalų ir sandėlių kompleksų plėtra reikiamai pakreiptų automobilių transporto srautus ir visа rinkos konfigūracijа. Tačiau, bet kuriuo atveju, mūsų vežėjams vis tiek reikės dirbti konkurencinėje terpėje. Patirtis rodo, kad sėkmė rinkoje lydi tа, kuris ne tik gerai sprendžia lobizmo klausimus, bet sugeba optimizuoti sаnaudas ir išlaidas.

Belieka pridurti, kad šie metai automobilių transportui žada būti itin sudėtingi. Kaip jau ne kartа yra buvę, išeitį visada galima rasti, tik reikia gerai pagalvoti…

Ginti interesus ir teikti paslaugas

Per 14 veiklos metų asociacija „Linava“ vežėjams teikiamų paslaugų apimtį padidino kelis kartus. Tiek asociacijos, tiek jos dukterinių įmonių paslaugomis naudojasi beveik visos „Linavai“ priklausančios vežėjų bendrovės.

Anatolijus Jakimovas

šiuo metu asociacijoje yra 1266 „Linavos“ nariai ir kandidatai į narius. Per 2004 metus kandidatais į asociacijos narius buvo priimta 31 įmonė, 17 kandidatų tapo tikraisiais nariais, 123 įmonės pašalintos iš asociacijos už nario mokesčio nesumokėjimа, 5 išstojo savo noru.

Po XIV vežėjų kongreso asociacijoje buvo pradėta kai kurių jos padalinių reorganizacija. Esminė pertvarka vyko TIR departamente: panaikinti regioniniai skyriai bei perskirstyta darbų apimtis. TIR departamente dabar dirba 20 darbuotojų. Finansų ir komercijos departamente įsteigtas komercijos skyrius, kuris rūpinasi PVM grаžinimu bei tarpininkauja gaunant vizas į Rusijа ir kitas NVS šalis.

Kaip teigia asociacijos generalinis sekretorius Valdas Gilys, pastaruoju metu siekiama ne tik plėsti „Linavos“ teikiamas paslaugas, bet ir ženkliai gerinti jų kokybę, ieškoma naujų finansavimo šaltinių bei mažinamos išlaidos.

PVM grаžinimas

„Labai svarbi ir kokybiška „Linavos“ paslauga mūsų vežėjams - PVM grаžinimas iš užsienio šalių, - sako V. Gilys. - Pavyzdžiui, nuo pat PVM iš Lenkijos grаžinimo pradžios nebuvo nė vieno atvejo, kad „Linavos“ parengtos paraiškos būtų atmestos. Tuo tarpu kitų tarpininkų parengtų vežėjų paraiškų Lenkijos mokesčių inspekcija atmetė per 20“. Jis kviečia asociacijos vežėjus naudotis būtent „Linavos“ paslaugomis susigrаžinant PVM už pirktа kurа, nes asociacija tai atlieka geriau bei pigiau nei kitos tuo užsiimančios bendrovės.

Asociacijos PVM grаžinimo paslauga naudojasi per 600 vežėjų įmonių. Iki š.m. balandžio mūsų vežėjų įmonėms iš Lenkijos pervesta apie 10 mln. zlotų. Dabar šiuo klausimu asociacija dirba su kitomis šalimis - Vokietija, Ispanija, Olandija. Balandžio pradžioje „Linava“ pasirašė sutartį su latvių vežėjų asociacija „Latvijas Auto“ dėl tarpininkavimo susigrаžinant PVM iš Lenkijos. „Tai rodo, kad mūsų specialistų darbas gerai vertinamas, o asociacijai tai papildomas pajamų šaltinis, - mano V. Gilys. - Jau vyksta derybos su olandais ir ispanais, kad mūsų vežėjai galėtų be didesnių problemų susigrаžinti PVM ir iš šių šalių“.

Generalinis sekretorius teigė, kad dabar asociacija analizuoja galimybę savo vežėjams iš anksto grаžinti PVM sumas už Lenkijoje pirktus degalus, kai tik Lenkijos mokesčių inspekcija (LMI) atsiųs raštiškа patvirtinimа. Tada vežėjams nereikėtų laukti kelis mėnesius pinigų iš Lenkijos, nes „Linava“ iš specialios sаskaitos galėtų reikiamas sumas pervesti vežėjams, o pastarųjų iš LMI grаžinama suma būtų pervedama į minėtа specialiаjа sаskaitа. Tai leistų įmonėms greičiau sukaupti apyvartinių lėšų.

„Iš mūsų PVM grаžinimo poskyrio specialistų reikalaujame dirbti labai kruopščiai ir atsakingai, - sako V.Gilys. - Visas teikiamas paraiškas nuodugniai patikriname, tuo tarpu kiti tarpininkai, regis, dirba ne taip atsakingai ir vežėjai dėl to patiria nemažų nuostolių“. Anot jo, norėdami padėti vežėjams, specialistai padarė atmestų kuro pirkimo sаskaitų analizę ir paskelbė nepatikimų lenkų įmonių sаrašа, kad asociacijos įmonės išvengtų didesnių nuostolių. Jis dar kartа ragina asociacijos vežėjus nerizikuoti ir pasirinkti šios paslaugos tarpininku „Linavа“.

Reikalingos paslaugos

Vizų poskyrio duomenimis, 2003 m. asociacija įformino apie 11 000 vizų į Rusijа ir Baltarusijа, o 2004 m. jų skaičius perkopė 13 000. Praėjusiuose regioniniuose vežėjų pasitarimuose įmonių atstovai pareiškė pageidavimus, kad ši paslauga būtų kokybiškesnė. Generalinio sekretoriaus teigimu, dabar yra nagrinėjamos galimybės jа tobulinti.

„Linavos“ atstovybės Maskvoje paslaugomis bei teisine pagalba kasmet naudojasi apie 800 vežėjų įmonių. Suaktyvėjus vežėjų darbui Rusijos rinkoje, asociacijos atstovybės veikla tampa vis reikalingesnė ir naudingesnė. Atstovybė turi nuolatinius partnerius - advokatų kolegijas, atstovaujančias mūsų vežėjams Maskvos ir Sankt Peterburgo regionuose.

2004 m. asociacijos platinamomis „Petroprofit“ (Lenkija) kuro kortelėmis naudojosi 150 įmonių, kurios turėjo 998 aktyvias kuro korteles.

TIR departamentas duomenimis, 2004 m. asociacija išdavė 181 532 TIR knygeles, o šiemet planuojama jų išduoti apie 110 tūkst.

„Linavos“ servisas vežėjams siūlo platų kokybiškų prekių asortimentа, teikia kuro pylimosi Lietuvoje ir Lenkijoje, padangų montavimo ir vilkikų plovyklos paslaugas. Serviso išduodamomis PKN „Orlen“ ir „Ventus-Nafta“ kuro kortelėmis naudojasi apie 700 vežėjų įmonių.

Plovyklos, montavimo bei tachografų reguliavimo paslaugomis iki š.m. balandžio mėn. naudojosi 400 bendrovių, o prekes pirko per 1000 asociacijos transporto įmonių. Pasak V.Gilio, sudarius sutartį su „Linavos“ servisu, asociacijos nariams taikomos įvairios nuolaidos bei mokėjimo atidėjimas už suteiktas paslaugas nuo 30 iki 90 dienų. „Linavos“ servisas 2004 metais pasiekė apie 15 mln. litų apyvartа.

„Linavos“ mokymo centras rengia sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojus vežti krovinius ir keleivius tarptautiniais maršrutais, vežti pavojingus krovinius pagal Europos sutarties ADR reikalavimus, pavojingų krovini ų saugos specialistus. šios paslaugos paskutiniu metu ypač reikalingos ir gerai vertinamos. Mokymo centras 2004 m. išdavė 3 027 liudijimus asociacijos įmonių specialistams, iš jų - 1 076 TIR sistemos vairuotojams bei 1 383 TIR sistemos vadovams ir atsakingiems darbuotojams. Asociacijos nariams taikomos vidutiniškai 20 proc. nuolaidos.

Kaip teigė generalinis sekretorius, kiekvienais metais mokymo centras dalyvauja teritorinių darbo biržų skelbiamuose mokymo paslaugų pirkimo konkursuose, po kurių pasirašomos sutartys su 5-6 teritorinėm darbo biržom. šiemet mokymo centras pradėjo vykdyti ES PHARE 2002 subsidijų programos „Prisitaikymas prie kintančių rinkos sаlygų ir naujų gebėjimų skatinimas“ finansuojamа projektа „Kelių transporto vežėjų konkurencingumo didinimas“. Projekte kuriamos ir bus išbandytos modulinės kvalifikacijos tobulinimo programos įmonių vadovams, ekspeditoriams ir vairuotojams (programos suma - 93 000 EUR).

Centre dirba 7 etatiniai darbuotojai ir apie 30 kitų specialistų, samdomų pagal terminuotas darbo ar autorines sutartis.

Galimybių yra

V.Gilio nuomone, asociacija žingsnis po žingsnio ieško galimybių, kaip užsidirbti lėšų ir garantuoti savo vežėjams kokybiškas paslaugas, tinkamai vežėjams atstovauti bei ginti jų interesus.

Be jau paminėtų pajamų šaltinių, generalinis sekretorius viliasi grįžtamojo proceso iš dukterinių asociacijos įmonių, kurias „Linava“ savo laiku įsteigė ir dotavo. „Mes matome neblogas perspektyvas teikiant PVM susigrаžinimo paslaugа, numatome daugiau gauti pajamų apdorojant ir teikiant reikiamа informacijа, - sako V.Gilys. - Asociacijos planuose yra ir kitokių rimtų projektų, apie kuriuos dabar nenorėčiau plačiau kalbėti“.

Kaip vienа iš galimų asociacijos finansavimo variantų sekretorius paminėjo galimybę steigti bendras privataus ir valstybinio kapitalo įmones. Pastarosios galėtų įrengti šalia magistralių specialias poilsio aikšteles prie degalinių, kuriose tolimųjų reisų vairuotojai galėtų ne tik pailsėti, bet ir įsipilti kuro, pavalgyti bei atlikti nedidelį remontа. Anot jo, tokia veikla turėtų būti pelninga, kaip ir senojoje Europoje.

Panašius projektus jau svarsto mūsų artimiausi kaimynai - latviai ir estai. „žinoma, viskа reikia gerai įvertinti ir tik tada daryti sprendimus, - tikina sekretorius. - Viena galiu pasakyti, asociacija yra atvira įdomiems bei ekonomiškai pagrįstiems pasiūlymams ir pasirengusi juos aptarti“.

Generalinio sekretoriaus teigimu, asociacija ir toliau tęs bendradarbiavimа su šalies valdžios struktūromis tam, kad jos skirtų daugiau dėmesio svarbiа vietа Lietuvos ekonomikoje užimančiam vežėjų verslui ir gintų mūsų interesus ES lygmeniu.

Vežėjai melagingai apkaltinti

nelegalia prekyba degalais

Vežėjų asociacija „Linava“ atkreipia visuomenės dėmesį į tai, kad Lietuvos naftos produktų prekybos asociacijos (LNPPA) prezidentas Mindaugas Palijanskas, duodamas interviu vienam dienraščiui ir neturėdamas jokių konkrečių duomenų bei įrodymų, viešai apkaltino šalies vežėjus nelegalia prekyba degalais iš Rusijos ir Baltarusijos. Asociacijos vadovai pažymi, kad tokie LNPPA prezidento neatsakingi pareiškimai kenkia Lietuvos vežėjų reputacijai ir klaidina visuomenę.

Asociacija „Linava“ disponuoja nenuginčijamais duomenimis, jog 2004 m. lietuviškų degalų pirkimas tarp asociacijos įmonių padidėjo 3,5 karto. Dyzelino pardavimo didėjimа liudija ne tik vežėjų asociacijos statistiniai duomenys, bet ir šalyje veikiančių degalinių tinklų statistika.

„Lietuva Statoil“ degalinių tinklo kuro pardavimas 2004 m. išaugo 30 proc., o „Lukoil Baltija“ degalinių tinkle vien tik dyzelino pardavimas padidėjo beveik 2,6 karto. Statistikos departamento duomenimis, lietuviško dyzelino suvartojimas šalyje padidėjo 20,6 proc. Todėl M.Palijansko pareiškimai vežėjų adresu neturi jokio realaus ekonominio pagrindo, juolab jis pats pripažįsta neturįs tikslių duomenų, kaip pasikeitė degalų pardavimas išaugus naftos produktų kainai.

Vežėjų asociacija dar kartа primena, kad „Linavos“ vežėjų įmonių veikla paremta krovinių ir keleivių vežimu, o ne prekyba degalais. Atlikus elementarius aritmetinius skaičiavimus, tampa aišku, kad mūsų vežėjams vykti į minėtas šalis atsivežti kuro nėra jokios naudos. Netiesa, kad vilkikuose yra įrengti 1,5 tūkst. litrų talpos kuro bakai, nes tokie išvis negaminami. Jeigu transporto priemonėje yra įrengta talpa, kurios tūris siekia 1,2 tūkst. litrų ir daugiau, toks krovinys prilyginamas ADR tipo kroviniui ir jam vežti reikia turėti specialius dokumentus.

Net paprasčiausi skaičiavimai rodo, kad vežėjai kaltinami nepagrįstai. Pavyzdžiui, norint vilkiku nuvykti į Baltarusijа ir nusipirkti 1000 litrų dyzelino, vežėjui tik kelionei reikia išleisti 1243 Lt bei už kurа sumokėti dar 1250 Lt. Sudėjus išeina, kad 1 litras baltarusiško kuro mūsų vežėjui kainuoja 2,50 Lt (1 litro kaina Lietuvoje – 2,85 Lt), o kur dar automobilio amortizacija, vairuotojo atlyginimas ir t.t. Vykti tuo tikslu į Kaliningrado sritį nenaudinga dėl tų pačių priežasčių, be to, vežėjams ir taip nepakanka kelionės leidimų į Rusijа.

Vežėjai pastebi, jog pagal ES muitų teisės reglamentus draudžiama įvežtus degalus išpilti iš juos įvežusios transporto priemonės bako ir naudoti kituose automobiliuose. šios, visoje Europoje galiojančios, nuostatos užkerta keliа neteisėtam kuro naudojimui, o tai patvirtina ir Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus statistika: iki 2005 m. balandžio mėnesio nustatyti 7 nelegalaus kuro įvežimo atvejai ir iš jų nebuvo nė vieno vežėjo.

Anatolijus Jakimovas

Spaudos atstovas

Svečiuose - vežėjai

iš Brandenburgo žemės

Balandžio 12-14 dienomis Lietuvoje viešėjo keturiasdešimties keleivių vežėjų delegacija iš Vokietijos. Asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus darbuotojai supažindino juos su šalies keleivinio transporto sistema, sekcijos darbu, parodė svečiams Klaipėdа, Nidа, Vilnių, Trakus.

Lina JAKUBAUSKIENė

Vokietijoje kiekviena iš šešiolikos žemių turi savo keleivinio transporto asociacijа. Jos visos jungiasi į bendrа šalies Vokietijos keleivių vežėjų asociacijа (BDO), kuri yra IRU narė, o jos būstinė - Berlyne. Brandenburgo žemės keleivinio transporto asociacijoje - 66 nariai. Didžiausia įmonė turi per 70 autobusų, mažiausios - vos po keletа. Asociacijai priklausančios įmonės iš viso turi 490 transporto priemonių. Beveik visos žemės asociacijai priklausančios įmonės užsiima turizmu, kai kurios dirba kaip didelių komunalinių įmonių subrangovai, veža keleivius miesto bei priemiesčio maršrutais.

Pirmаjа dienа svečiai iš Vokietijos aplankė pajūrį - apžiūrėjo Klaipėdа bei Nidа. Antrаjа dienа Vilniuje susitiko su Valstybinio turizmo departamento informacijos skyriaus vadove Rima Jakyte, Lietuvos turizmo asociacijos prezidentu Kęstučiu Ambrozaičiu, domėjosi atvykstamuoju turizmu, aptarė bendradarbiavimo su mūsų šalies turistinėmis firmomis galimybes.

Susitikime su Lietuvos keleivių vežėjais vokiečiai išklausė Keleivinio transporto skyriaus vadovo Eugenijaus Stolovickio pranešimа apie sekcijos darbа, pasakojo apie savo šalies keleivinio transporto finansavimа, esamas problemas, atsakė į mūsų vežėjams kilusius klausimus. Abiejų šalių vežėjai vieningai nutarė, kad bendradarbiavimas naudingas abiem pusėms, ir jis neturėtų nutrūkti.

"Transporto pasaulis"
Balandis Nr. 4 (52)

"Linava" informuoja

Naujienos

Aktualijos

Asociacijų bendradarbiavimas - naudingas

Padangos

Važiuok ten kur negali eiti pėsčias

Parodos

SUDIE, ALT

Patirtis

Pirksi skubėdamas - verksi parduodamas

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

„LINEKOS“ NARIAMS PROBLEMų NETRūKSTA

Transporto politika

ECOCOMBI: nuo bandymų iki realybės

Zigmantas BALčYTIS: „Verslas sėkmingai

Žinotina

JUPOJOS TECHNIKA: parduotuvių tinklas - vežėjų poreikiams

Skaitmeniniai tachografai: naujas puslapis vežėjų verslo istorijoje

„TachoScan“ programa - patikimas vežėjų

Vežėjo kalendorius

Gegužė

Susisiekimo ministerijoje

Kelių naudotojo mokesčių permainos

KURO KAINOS GRIAUNA KELEIVININKų OPTIMIZMА

Teisė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vežėjų bylose

Verslo etika

Derybų menas

Muziejus

„IRANO KORIDORIUS“